©PILOTAS.LT

GELEŽYJE ĮKALINTAS POLĖKIS: Nesenstanti metalinė Edmundo Frėjaus mitologija

Praėjus keliolikai metų po Edmundo Frėjaus mirties, Kaune vis dar gyva šio iš Žemaitijos kilusio kalvystės meno virtuozo legenda. Jis it mitinis kalvis, šaltam metalo gabalui galėdavęs suteikti vidinės dvasios bei polėkio. Spalio viduryje, dėka Kauno modernaus meno fondo Kaune išeksponuota jo kūrybos paroda „Gimęs skraidyti“ suteikia galimybę prisiminti šią charizmatišką gero ūpo asmenybę bei po gerokos pertraukos nuosavais receptoriais dar kartą patirti maestro meną. Ko gero, panašaus tikslo vedinas į parodos atidarymą sugužėjo visas būrys jo kūrybos gerbėjų ir bendražygių.

PARODOS ATIDARYMAS PRIMINĖ KINO PREMJERĄ
Po netikėtos Edmundo Frėjaus (1949–2009) mirties praėjus 12 metų pagaliau galima vėl pasinerti į savitą kalvystės maestro pasaulį. Kauno modernaus meno fondas 3 didžiuosiuose šalies miestuose parengė parodų ciklą bei išleido solidų jo kūrybos albumą. Organizatoriai Kaunui parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį nauja kultūros scena netikėtai atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). Galėtum pagalvoti, jog E.Frėjaus kūrybos pristatymas taip ilgai užtruko būtent laukdamas šiai unikaliai kolekcijai tinkančios erdvės. Tokia proga pasitaikė pastatą įsigijus naujiems šeimininkams. PILOTAS.LT žiniomis, Kauno modernaus meno fondas apleisto pastato elektros įvedimo problemas sprendė kartu su čia prieš kelias savaites spektaklius organizavusiu šokio festivaliu „Aura“. Panašu, jog abu renginiai pavyko.
Parodos „Gimęs skraidyti“ (kuratorė Kristina Budrytė-Genevičė) atidarymas priminė kino premjerą – lankytojai ne tik gausiai užpildė kino teatro erdves, bet ir buriavosi prie įėjimo, šurmuliavo, diskutavo. Dar kartą savo akimis pamatėme, jog E.Frėjaus kūryba per šiuos metus nė kiek nepaseno, o gal nūdienos kontekste atrodo dar unikalesnė. Kaip susirinkusiems užsiminė menotyrininkas Ignas Kazakevičius, ji tokia pat moderni, kaip ir prieš 20 metų. Ji bus tokia pat moderni ir toliau. Pasak menotyrininko, ekspozicijai puikiai tinka ir buvusio kino teatro erdvė, kuri dera prie pilkų menininko skulptūrų. Ko gero, to labiausiai trūko ankstesnėms E.Frėjaus parodoms. To negalėjo suteikti ir Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras (KKKC) Klaipėdoje, kur kiek anksčiau įvyko E.Frėjaus paroda „Sugrįžtantys paukščiai“. Sterilioje muziejinėje erdvėje greičiausiai ir pats autorius būtų jautęsis ne taip jaukiai ir betarpiškai, kaip apšepusiame, tačiau realų gyvenimą, o ne saloninę jo pusę mačiusiame tarpukario statinyje.

PASTATAS ĮVIETINO METALO SKULPTŪRAS
Pro kino teatro laikus primenančią užuolaidą į pagrindinę parodos salę įžengdamas lankytojas tarsi kerta ir mitologinę erdvę skiriančią ribą, pasijunta tarsi svečiuose pas E.Frėjų dirbtuvėje, o gal… net ir pas patį Hefaistą. Juk pastarasis mitologinis herojus, kaip ir Domeikavoje kalvę turėjęs (prieš tai jis dirbo buvusioje Kauno radijo gamykloje) mūsų kūrėjas, kalvystės meną meistriškai jungė su skulptūra.
Buvusiame „Dainos“ kino teatre veikiančios ekspozicijos (ar jos instaliacijos) architektui Adomui Rimšeliui, atrodo, pavyko dar labiau sustiprinti pastato užduotą temą. Viduje tvyro žaizdro apšviestos kalvės atmosfera, artima tai, kurioje šios neeilinės skulptūros ir gimė. Susidaro įspūdis, kad jos net galėjo būti specialiai sukurtos šiai prieblandoje skendinčiai erdvei. Kūrinius čia tarsi įvietina pats tarpukarinis pastatas, o ne atvirkščiai. Nepaisant, jog didžiąją savo gyvenimo dalį statinio erdvės regėjo ne skulptūros ar dailės ekspozicijas, bet mirgančią kino projektoriaus šviesą.
Bemaž aklinai užtemdytą kino teatro erdvę siaurais ruožais suraikanti prožektorių šviesa, istorinius aukurus ar žaizdrą primenantys skulptūrų pjedestalai iš anglių (šių specialiai buvo atvežta net apie 6 t), apsilupusios ir nuo laiko bei bešeimininkio buvimo pajuodusios kino teatro sienos čia veikia kaip įtaigi scenografija. Kone unisonu  groja ir kontrastingas apšvietimas, ir paviršių rupumas, ir rūdimis kiek pagardinta monochromija. Atrodo, jog tuoj imsi užuosi kalvei būdingą kaitinamo metalo kvapą…

VIDINIS TRAGIZMAS VERTAS PROMETĖJO
E.Frėjaus skulptūros tiesiog negali palikti žiūrovo abejingo. Tai – neabejotina parodos ašis, kuriai ekspozicijos autoriai apdairiai atidavė atlaisvintą kino teatro salės erdvę. E.Frėjus kalvystės meną, kurio pagrindas – karštos geležies luito kalimas, iškėlė iki meninių aukštumų. Būtent kalvystės meistrystė bei vidinis poreikis pakilti virš siaurokų amato rėmų autoriui kadaise ir padėjo iš taikomosios meno srities išsiveržti Lietuvos skulptūros kūrėjų elitą. Skulptūrinių objektų apdirbimo vėlesnis etapas yra greičiau pagalbinė priemonė dar labiau išgryninti mintį, paryškinti formą, nuglūdinti ar nuraminti detales. Kalvyste paremtu skulptūrinių objektų kūrimo metodu bei savita siurrealistinio pasaulio vizija šis menininkas išsiskiria ne vien Lietuvos, bet ir platesniame regiono kūrėjų kontekste.
E.Frėjaus kurtos daugiausia sparnuotos pilnesnių moterų ar vyrų figūros, įvairūs mistiniai zoomorfiniai tvariniai žiūrovą tiesiog įtraukia į savitą fantasmagoriškų skraiduolių pasaulį. Tai itin individuali poetizuota ar mitizuota erdvė, kuri yra persigėrusi beviltišku troškimu polėkiui ar net paties Prometėjo verto herojų vidinio tragizmo. Tai tarsi metalo kūne meistriškai įkalintas aiškiai juntamo vidinio polėkio ir vaizduojamo pernelyg sunkaus kūno neatitikimas, kurį autorius pabrėžia ne tik formų, bet ir faktūros, dinamikos kontrastu. Tai chtoninio ar žemiškojo pasaulio būtybių beviltiško noro pakilti nuo žemės savotiškos personifikacijos.

PARODĄ VAINIKUOJA FILMAS IR ALBUMAS
Be abejo, įdomi ir kita parodoje rodoma E.Frėjaus kūrybos dalis – skulptūrų eskizai, metalo paveikslai, apdovanoti medaliai, reljefai. Ant vienos sienų išeksponuotas grubokos stilistikos 7 tapybos darbų rinkinys atspindi savo laikmečio aktualijas. Dalis šių darbų atspindi autoriaus ironišką ar net šmaikštų požiūrį į pasaulį. Ar tai būtų medalis jog „Lietuvoje nieko neįvyko“, ar paveikslas „Rasytei pasisekė“. Pastarasis vaizduoja plačiai žinomą istoriją kaip chirurgas pirmą kartą pasaulyje prisiuva mergaitei girto tėvo kombainu nupjautas kojas. Parodoje rodomi ir 3 video filmai, kurių vieną susukęs pats E.Frėjus. Visgi savotišku ekspozicijos desertu laikyčiau žinomo Kauno videomenininko Henriko Gulbino filmą „Ad volandum natus. Frejus“ (2009 m.), kuris organiškai papildo ir paryškina kūrėjo siurrealistinį pasaulio suvokimą, hiperbolizuoja jo skulptūrų įkūnijamą beviltišką polėkio troškimą. Šiame filme pečiuitas skulptūrų kūrėjas, it mitologinis graikų skulptūros ir architektūros meistras Dedalas, kuria sau sparnus su kuriais galėtų pakilti. Žiūrovas nė nesuabejoja, jog E.Frėjus, kaip ir mitologinis Detalo sūnus Ikaras, kiltų tiesiai Saulę.
Svarbu paminėti, jog Kauno parodos „Gimęs skraidyti“ lankytojai pagaliau gali čia pat įsigyti, ko gero, nuo pat E.Frėjaus mirties planuoja jo kūrybos albumą. Leidybinis kolektyvas prie jo sugaišo dvejus metus! Leidinio menotyrinė dalis priklauso Rasutei Žukienei, Ignui Kazakevičiui, Rūtai Marijai Purvinaitei, o jame prisiminimais dalijasi istorikai Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, menininkas Romualdas Inčirauskas, architektas Henrikas Žukauskas, skulptoriaus dukros Monika ir Marta bei kiti. Šiame leidinyje puikuojasi ne tik pirmą kartą surinkta kūrinių reprodukcijų kolekcija, bet ir šeimos ir draugų archyvų fotografijos, kita informacinė medžiaga, kuri it savotiška dėlionė sudėlioja gana išsamų kūrėjo asmenybės paveikslą.

TURINYS GEROKAI VIRŠIJA KAINĄ
Šio charizmatiško savito metalo menininko kūrybos solidaus 385 psl. albumo „Edmundas Frėjus“ tiražas siekia vos 600 egzempliorių. Turint omenyje, jog jo turinys bene kelis kartus viršija gana kuklią tokiam leidiniui kainą, nenuostabu, jog vienas po kito gula ne vien į bendražygių, bet ir visų besidominčiu skulptūra, kalvyste ar tiesiog menu lentynas. Tuo labiau, jog pasibaigus įpusėjusiam trijų parodų ciklui, eksponuojami kūriniai pabirs po Lietuvą į įvairias privačias kolekcijas ir jų pamatyti vienoje vietoje gali jau ir nebepavykti. Na, o Kauno paroda lankytojų dar lauks iki pat spalio pabaigos.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

Organizatoriai E.Frėjaus parodai Kaune parinko išskirtinę vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį nauja kultūros scena netikėtai vėl tapusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

Per parodos „Gimęs skraidyti“ atidarymą buvęs kino teatras tiesiog lūžo nuo lankytojų ©PILOTAS.LT

Per parodos „Gimęs skraidyti“ atidarymą buvęs kino teatras tiesiog lūžo nuo lankytojų ©PILOTAS.LT

Per parodos „Gimęs skraidyti“ atidarymą buvęs kino teatras tiesiog lūžo nuo ©PILOTAS.LT

Per parodos „Gimęs skraidyti“ atidarymą buvęs kino teatras tiesiog lūžo nuo lankytojų ©PILOTAS.LT

Pro kino teatro laikus primenančią užuolaidą į pagrindinę parodos salę įžengęs lankytojas tarsi peržengia mitologinę erdvę skiriančią ribą ir pasijunta tarsi svečiuose pas E.Frėjų dirbtuvėje, o gal... net ir pas patį Hefaistą. ©PILOTAS.LT

Pro apie kino teatro laikus primenančią juodą užuolaidą į pagrindinę parodos salę įžengęs lankytojas tarsi kerta ir mitologinę erdvę skiriančią ribą bei pasijunta it svečiuose pas E.Frėjų kalvėje ©PILOTAS.LT

Parodos ekspozicijos architektui A.Rimšeliui pavyko dar labiau sustiprinti pastato diktuojamą įspūdį. Viduje tvyro žaizdro apšviestos kalvės atmosfera, artima tai, kurioje šios neeilinės skulptūros ir gimė. ©PILOTAS.LT

Parodos ekspozicijos architektui A.Rimšeliui pavyko viduje sukurti kalvei artimą atmosferą. ©PILOTAS.LT

Bene įspūdingiausios – salės erdvėje eksponuojamos sparnuotos pilnesnių moterų ar vyrų figūros, ©PILOTAS.LT

Bene įspūdingiausios – salės erdvėje eksponuojamos sparnuotos pilnesnių moterų ar vyrų figūros, ©PILOTAS.LT

Kūrėjas įkvėpimo sėmėsi iš mitologijos. „Amazonė“. ©PILOTAS.LT

E.Frėjui kūrybinio peno teikė mitologija, sakmės. „Amazonė“. ©PILOTAS.LT

Kai kurios skulptūros liko nebaigtos. Moters torsas. ©PILOTAS.LT

Kai kurios skulptūros liko nebaigtos. Moters torsas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Greta žmonių figūrų E.Frėjus kūrė mitologinių paukščių, žuvų ir kitas zoomorfines figūras . Parodos fragmentas. ©PILOTAS.LT

Grubokos estetikos E.Frėjaus kūrinių ekspoziciją organiškai papildo buvusio kino teatro aplinka. ©PILOTAS.LT

Grubokos estetikos E.Frėjaus kūrinių ekspoziciją organiškai papildo buvusio kino teatro aplinka. ©PILOTAS.LT

Autoriaus ironišką požiūrį į pasaulį išduoda net kai kurie medaliai. ©PILOTAS.LT

Autoriaus ironišką požiūrį į pasaulį išduoda ir kai kurie medaliai. „Lietuvoje nieko neįvyko“ ©PILOTAS.LT

Savotišku ekspozicijos desertu galima laikyti žinomo Kauno videomenininko Henriko Gulbino filmą „Ad volandum natus. Frejus“ (2009 m.). ©PILOTAS.LT

Savotišku ekspozicijos desertu galima laikyti žinomo Kauno videomenininko Henriko Gulbino filmą „Ad volandum natus. Frejus“ (2009 m.). ©PILOTAS.LT

Solidus 385 psl. albumas „Frėjus“ ne tik katalogizuoja kūrinius, bet ir atskleidžia itin charizmatišką menininko asmenybę ©PILOTAS.LT

Solidus 385 psl. albumas „Edmundas Frėjus“ ne tik katalogizuoja kūrinius, bet ir atskleidžia itin charizmatišką menininko asmenybę ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Frėjus yra genijus. Netikiu, kad kas nors kalvystėje, kaip skulptūros žanre jam kada nors prilygtų.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Rūta Meilutytė Antazavėje

PAGERBĖ RŪTĄ: Šviesių žmonių parkelyje – ikoniška R.Meilutytės figūra

2023 rugpjūčio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Antazavės dvaro pašonėje Mariaus Luckos iniciatyva kuriamas Šviesių žmonių parkelis ką tik pasipildė dar viena išraiškinga skulptūra. Nuo šiol jame galima pamatyti ir vienos garsiausių

„Rataa“, R.Inčirauskas, 2011 m.

BRONZOS AMŽIUS: Mažosios skulptūrinės formos paroda Klaipėdoje

2023 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje atidaroma mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“, kurioje dalyvauja 15 autorių. Parodoje autorius ir suvokėjas yra laisvi savam

Mindaugas Junčys

PRISISTATYS NIUJORKE: Meno mugėje „Volta“ – Mindaugo Junčio skulptūros

2023 gegužės 11Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptoriaus Mindaugo Junčio kūryba pristatoma Niujorko meno mugėje „Volta“. Menininkas savo darbais kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas. Tai metaforos, atskleidžiančios nūdienos visuomenės besikeičiančių

Romualdas Požerskis

BEPROTIŠKOS SKULPTŪROS: R.Požerskio fotoparoda VDU centriniuose rūmuose

2023 balandžio 7Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) centriniuose rūmuose eksponuojama žinomo fotografo Romualdo Požerskio paroda „Beprotiškos skulptūros Nevados dykumoje“. DIDŽIAUSIAS ALTERNATYVAUS MENO REIŠKINYS PASAULYJE Kasmetinis festivalis „Degantis žmogus“,

Algis Kasparavičius

ATSITIKTINIAI PRISIMINIMAI: Algio Kasparavičiaus skulptūros paroda Tauragėje

2023 kovo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Tauragėje atidaroma skulptoriaus Algio Kasparavičiaus personalinė paroda „Atsitiktiniai prisiminimai“. Menininkui būdingas filosofinės ir daugiasluoksnės kūrybos plėtojimas, kurios centre dažnai atsiduria vidinio žmogaus pasaulio, šiuolaikines visuomenės ir

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

GAIVINS „DAINĄ“: Žadama prikelti tarpukarinį Kauno Žaliakalnio kino teatrą

2023 sausio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Ilgus metus Kauno Žaliakalnyje apleistą stovėjusį kino teatrą „Daina“ žadama atnaujinti. Nuo metų pradžios jame pradedami paprastojo remonto darbai, kurių metu bus keičiama stogo danga, tvarkomi byrantys

kino teatras "Daina"

KAUNO PAVELDOSAUGOS PROGRAMA: Šiemet skaičiai – rekordiniai

2022 gruodžio 21Be komentarųPILOTAS.LT

8 metus vykdomoje Kauno paveldotvarkos programoje – rekordiniai skaičiai. Šiemet  daugiau kaip 60 mūrinių ir medinių pastatų savininkų sudarė sutartis su miestu dėl jiems priklausančių

Mykolas Sauka

ŠVENTASIS NAIVUMAS: M.Saukos medžio drožinių instaliacija „Vaikų kambarys“

2022 gruodžio 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prieš 6 metus gigantiškų betoninių figūrų parodą surengęs skulptorius Mykolas Sauka sugrįžta į „nusikaltimo“ vietą, tačiau jau su visai

Neringos vartai

ORIGINALĄ PAKEIS KOPIJA: Neringoje nukėlė pasitikusią skulptūrinę kompoziciją

2022 gruodžio 9Be komentarųPILOTAS.LT

Kuršių nerijoje neseniai nukelta skulptūrinė kompozicija „Neringos vartai“, net pusę amžiaus pasitikusi visus į ją įvažiuojančius. Įsimintiną skulptūrą iš medinių „burių“ su vėtrungėmis turės pakeisti

Leonas Strioga

SKULPTŪROS ŠVIESULYS: Obelynės sodybos parke atidaryta L.Striogos lauko galerija

2022 gruodžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šį spalį, eidamas 93-ečius metus, pasaulį paliko vienas didžiausių Lietuvos skulptūros šviesulių – Leonas Strioga. Susipažinti su šio išskirtinio talento bei savito pajautimo menininko vienais

Vladas Urbanavičius

PLIENO JUNGINIAI: Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda galerijoje (AV17)

2022 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien galerijoje (AV17) bus atidaryta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus personalinė paroda „Plieno junginiai“. Monumentaliose, kone erdvėje neišsitenkančiose skulptūrose atsiskleidžia itin didelis kūrėjo dėmesys naudojamoms medžiagoms, subtili

Vingrių skveras

VINGRIŲ SKVERO EKSPOZICIJA: 7 šiuolaikinės MO muziejaus skulptūros

2022 spalio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Naujai įrengiamas Vingrių skveras taps šiuolaikinių skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi. MO muziejaus kaimynystėje jau anksčiau pradėta ekspozicija bus pratęsta ir pasivaikščiojimo take prie istorinio

Juozas Zikaras

ŽURNALAS „BALTAS KAMBARYS“: Zikaro modernizmas O.Daugelio bibliotekoje

2022 rugsėjo 21Be komentarųPILOTAS.LT

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia į 7-tojo kūrybinės klasės žurnalo „Baltas kambarys“ numerio rubrikos „Čiurlionio portfelis“ pristatymą Osvaldo Daugelio bibliotekoje. O portfelyje šį

Andrius Erminas

BERLYNO MENO SAVAITĖ: Prisistato 3 lietuvių šiuolaikiniai skulptoriai

2022 rugsėjo 16Be komentarųPILOTAS.LT

Galerija (AV17) Berlyne vykstančioje meno mugėje POSITIONS pristato 3 lietuvių menininkus. Tai yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje, vykstantis Berlyno meno savaitės metu, suburiantis

Juozas Lebednykas

NEPALIAUJAMI KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI: J.Lebednyko kūrinių paroda Panevėžyje

2022 rugsėjo 9Be komentarųPILOTAS.LT

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Juozo Lebednyko kūrinių paroda. Galerijos pagrindinėje parodų erdvėje ir Keramikos paviljone eksponuojami menininko bronzos liejiniai, akmens formų ir keraminės kompozicijos,

Dolomitas

DOLOMITO PRAKALBINIMAS: Skulptorių plenero pristatymas Petrašiūnų karjere

2022 rugpjūčio 26Be komentarųPILOTAS.LT

Pakruojo pašonėje esančiuose dolomito karjeruose baigiasi skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Baigiamajame renginyje šiandien čia bus pristatytos 7 akmens menininkų sukurtos skulptūros, vyks Pakruojo šventės „Iki

Aloyzas Toleikis

SURADO NAUJAS ERDVES: Šiauliai perkels skulptūras „Gulinti mergaitė“ ir „Dubysa“

2022 rugpjūčio 17Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimus dėl dviejų skulptūrų perkėlimo į rekonstruotas ar šiuo metu atnaujinamas miesto viešąsias erdves. Naujos vietos surastos skulptorių Birutės Kasperavičienės ir Aloyzo

Dumplės

NAUJAS ISTORIJOS ŽENKLAS: Vilnius įsigijo D.Aleksos skulptūrą „Dumplės“

2022 rugpjūčio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Skulptūra „Dumplės“ žada tapti nauju Vilniaus autobusų parko teritorijos istorijos ženklu. Miestas ją įsigijo už 9.500 eurų… Dano Aleksos skulptūra „Dumplės“, pernai eksponuota sostinės Kūdrų

Perkūnas

DEKORATYVINĖ SKULPTŪRA KAUNE: Tado Bujanausko iliustracijų paroda

2022 liepos 14Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Kaune atidaroma Tado Bujanausko kurtų iliustracijų paroda „Dekoratyvinė skulptūra Kaune“. Šiuo iliustracijų ciklu menininkas siekia priminti apie laiko ir žmonių užmirštas skulptūras Kaune. Liepos

„Nihil novi“, A.Kasparavičius, 2015-2022 M. Foto: (AV17) galerijos.

ISTORIJA IR ŠIUOLAIKINIS MENAS: Vilniaus rotušės fasade – skulptūros ir instaliacijos

2022 liepos 13Be komentarųPILOTAS.LT

(AV17) galerija, tęsdama tradiciją pristatyti šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto erdvėse, nuo šio mėnesio organizuoja pusę metų truksiantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade bus eksponuojamos

Skraidantis cepelinas

PAKABINO MIESTO SIMBOLĮ: Karmėlavoje į dangų pakilo milžiniškas cepelinas

2022 liepos 52 KomentaraiPILOTAS.LT

Menininkai Algimantas Šlapikas ir Serge‘as Eckeras Kauno rajono Karmėlavos miestelio viešąją erdvę ką tik papildė „Skraidančiu cepelinu“. Cepelinų sostine pravardžiuojamo Kauno rajono miestelio identitetas nuo

Organizatoriai Kauno parodai parinko itin dėkingą vietą – ilgus metus buvusį pamirštą, tačiau šį rudenį it nauja kultūros scena atgimusį kino teatrą „Daina“ (arch. S.Kudokas, inž. A.Breimeris; 1936 m.). ©PILOTAS.LT

PADĖS ATSINAUJINTI: Savivaldybė parems 50 Kauno istorinių pastatų tvarkybą

2022 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Iniciatyvūs Kauno gyventojai su miesto prisidėjimu planuoja atnaujinti 50 pastatų Kauno senamiestyje, centrinėje dalyje, Žaliakalnyje bei atokesnėse vietose. Šiemet dalinis miesto finansavimas – iki 50

Evaldas Pauza

ŽALIAKALNIO KALNAS: Skulptoriaus E.Pauzos personalinė paroda Kaune

2022 gegužės 4Be komentarųPILOTAS.LT

Tęsdama Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtų parodų ciklą, Kauno kolegijos Menų akademija rengia skulptoriaus Evaldo Pauzos personalinę parodą „Kalnas“. Parodoje eksponuojami pastarųjų dviejų dešimtmečių konceptualiosios skulptūros

Tadas Kensminas

SIURREALIZMO STOVYKLA: Skulptoriaus T.Kensmino paroda Trakų Vokės dvare

2022 balandžio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Trakų Vokės dvare atidaroma skulptoriaus Tauro Kensmino paroda „Stovykla“. Parodoje  autorius tęsia savo kūrybinę liniją – kuria keistą, sapnišką atmosferą, kurioje žiūrovas panardinamas į simboliais

Jonas Aničas

NIEKAS NEPRISIMENA JO VARDO: Skulptoriaus Jono Aničo paroda Vilniuje

2022 sausio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Galerijoje (AV17) atidaroma skulptoriaus Jono Aničo paroda „Niekas neprisimena jo vardo“. Parodoje plėtojama menininko kūryboje svarbi stebėtojo tema. Aktyvus ir pasyvus žiūrėjimas perteikiamas pasitelkiant kasdienius