LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlo sparčiau atnaujinti ir plėtoti Vilniaus oro uosto terminalus, apsisprendžiant ir atsisakant beveik 70 metų senumo ir nemažų išlaikymo kaštų reikalaujančio oro uosto atvykimo terminalo senojo pastato. Pagal Rusijos oro uostų pavyzdžius statytą pastatą ministras siūlo keisti nauju, atvykstančius keleivius pasitiksiančiu šiuolaikišku, patogiu ir erdviu terminalu.
NEPATOGUS KELEIVIAMS IR PRIMENA SOVIETMETĮ
„Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo senas pastatas, kuriam netrukus bus 67-eri metai, nereprezentuoja modernios, šiuolaikiškos Lietuvos. Be to, jis nepatogus keleiviams, apsunkina naujų oro uosto terminalų plėtrą, pastato būklė – kaip sunkaus ligonio. Augant keleivių srautams oro uoste, svarbu keleiviams užtikrinti patogias, šiuolaikinius standartus atitinkančias aptarnavimo sąlygas. Turime apsispręsti, kokią oro uosto atvykimo terminalo perspektyvą renkamės – saugome stalinizmo laikus menantį seną pastatą ar kuriame modernius šalies oro vartus“, – sako susisiekimo ministras M.Skuodis. Pasak ministro, pernai Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,3 mln. keleivių, prieš pandemiją skaičiai buvo dar keliskart didesni, todėl ne mažiau svarbus oro uosto įvaizdis – pirmasis įspūdis, kurį patiria į Lietuvą atskrendantys svečiai.
Šis atvykimo pastatas atspindi stalininį ampyro stilių, o jo išlaikymas ir remontas reikalauja nemažų kaštų: griūvančių laiptų, stogo ir fasado remontui šiemet reikės daugiau nei 1 mln. eurų, dar po 100–200.000 eurų priežiūrai ir tvarkymui skiriama kasmet.
Šis pastatas nėra unikalus, analogiško stiliaus oro uostai pastatyti Rusijos Kolcovo, Chabarovsko, Čitos (Kadala) miestuose. Svarstymai dėl jo ateities perspektyvų kelia nemažai diskusijų ir ginčų.
SIŪLO PASVERTI KĄ IR KODĖL SAUGOME
Ministro teigimu, oro uostas pirmiausia yra funkcija. Šiuo metu esančios saugomo pastato kolonos, laikančiosios sienos ir kiti konstruktyvai neleidžia efektyviai organizuoti normalių bagažo pasiėmimo ir keleivių pasitikimo funkcijų. Pavyzdžiui, iš pirmajame aukšte esančių 2.000 m² didžiausia atvira erdvė, nesuskaidyta kolonomis, pertvaromis ar panašiomis konstrukcijomis, – 150 m². Tai visiškai nesuderinama su esamų keleivių srautų poreikiais ir šiuolaikiniais standartais, padedančiais gerinti praeinamumą, bagažo srautų organizavimą. Dabar oro uostai keleivius pasitinka atvirais ir erdviais terminalais.
„Seno pastato integravimas ir bandymas pritaikyti aktualiems poreikiams projekto kainą paprastai išaugina nuo 1,5 iki 2 kartų. Todėl svarstant šį klausimą svarbu adekvačiai pasverti, ką saugome ir kodėl“, – tvirtina ministras.
Artimiausiu metu M.Skuodis inicijuos susitikimus ir diskusijas su Kultūros ministerija, paveldo apsaugos institucijomis, architektais, projektuotojais, miesto valdžia.
Dabartinis centrinis Vilniaus oro uosto pastatas baigtas statyti 1954 metais. 1984 metais jis buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos informaciją.
Titulinė nuotrauka: Kultūros ministerijos.
Centrinis Vilniaus oro uosto pastatas (1954 m.). Foto: Kultūros ministerija.
Nepadaryti darbai
( 2021-09-20 )
Gal pirmiausia reikėtų aptverti autostradą Klaipėda- Kaunas visu ilgiu,nes nuo posūkio į Šilalę iki Kryžkalnio ir Raseinių į autostradą gali patekti ne tik laukiniai gyvūnai,bet ir karvės. O ir traukinys iš Vilniaus į Kauną galėtų nuvažiuoti europietišku greičiu per 20 min., o ne prieškariniu greičiu per valandą ir devynias minutes, kaip dabar.