Paskelbus karantiną, Chaimo Frenkelio vilos lankytojai taip ir neišvydo čia eksponuojamos naujos šiuolaikinės juvelyrikos parodos „Materijų skambesys“. Internetinės platformos suteikia galimybę susipažinti su šia paroda net neišeinant iš namų.
PARENGĖ VIRTUALIĄ EKSKURSIJĄ
Šiaulių „Aušros“ muziejus parengė virtualią ekskursiją, kurioje parodos kuratorė Jūratė Kaučikaitė pasakoja apie parodos idėją ir čia eksponuojamus darbus. Šiandien įvyko ekskursijos premjera.
„Materijų skambesys“ koncepcija netiesiogiai susieja juvelyriką ir tradicinį japonų meną – ukijo-ė graviūras. Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika. Parodoje galima išvysti įvairių idėjų, medžiagų ir atlikimo technikų. Joje dalyvauja patyrę menininkai, kurie sėkmingai garsina Lietuvos vardą užsienio parodose, ir tie, kurie dar tik pradeda savo kelią šioje meno srityje. Eksponuojami kūriniai iš metalo, medžio, stiklo, akmens ir kitų medžiagų.
Parodos tikslas – pateikti lankytojams juvelyrikos kūrinius, kurie peržengia ribą iš taikomojo į vaizduojamąjį meną. Konceptualioji juvelyrika (metalo plastika, mažoji plastika, šiuolaikinė juvelyrika) tapo savarankiška meno šaka. Lietuvos juvelyrai kuria dirbinius, kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir drauge kuria trimačius objektus, papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalų dirbinį, apeliuoja į intelektualųjį, emocinį žmogaus suvokimo lygmenį.
SAUGO IŠSKIRTINĘ JAPONŲ GRAVIŲRŲ KOLEKCIJĄ
Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė ukijo-ė – japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių kolekcijų. Nuo 2003 m. šios japonų graviūros eksponuojamos Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijos „Provincijos dvaras“ Rytų meno galerijoje. Kolekcija yra įtraukta į japonų meno paveldo registrą. Unikalią Edo epochos (1603–1868) japonų graviūrų kolekciją į Lietuvą iš Paryžiaus parsivežė paskutinė Santeklių dvaro (Viekšnių vlsč., Mažeikių apskr.) valdytoja menininkė Ona Bagnickaitė (1875–1941). Ją sudaro beveik visų garsiausių Edo laikotarpio autorių kūriniai: Ando Hiroshige (1797–1858), Utagawa Kunisada (Toyokuni III) (1786–1865), Sinsuke Kiyonaga (1752–1815), Katsukawa Shunsen (1790–1823), Katsushika Hokusai (1760–1849), Keisai Yeisen (1790–1848), Kikugawa Eizan (1787–1867), Takahashi Hiroaki (1871–1945). Ši 21-os graviūros kolekcija yra stilinga ir vientisa, atspindi kasdienio gyvenimo temas – tai gamtos ir miesto vaizdai, kabuki teatro aktorių ir geišų portretai, istorinės ir mitologinės scenos.
„Aušros“ muziejus šiais metais išleido ir parodos leidinį tuo pačiu pavadinimu. Jį bus galima įsigyti netrukus startuosiančioje muziejaus elektroninėje leidinių parduotuvėje arba paskaityti muziejuje, kai jis atsidarys.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.
Parengta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus informaciją.
