Lygiai prieš šimtą metų Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios paskutiniosios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos. Lietuvos laisvę tuomet apgynusio Giedraičių mūšio 100-mečio proga jo vietoje ant kalvos iškilo skulptūriškas Nepriklausomybės kovų atminimo simbolis. Tai dar vienas šiandien minimų 102-ųjų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių akcentas.
Prieš 100 metų įvykusiame Giedraičių (Molėtų raj.) arba Širvintų-Giedraičių mūšyje Lietuvos kariuomenė sustabdė lenkų generolo Liucijaus Želigovskio dalinių veržimąsi gilyn į Lietuvą ir taip apgynė Lietuvos laisvę. Šis mūšis vertinamas kaip svarbi taktinė jaunos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš gerokai pranašesnes pajėgas. „Prieš šimtą metų Lietuvos kariuomenė didvyriškai apgynė Lietuvos Nepriklausomybę bei pagal galimybes šalies teritoriją. Širvintų-Giedraičių-Musninkų apylinkėse priešai buvo sulaikyti. Paskutiniają dieną kariams buvo pasakyta – kiek išvaduosite – tiek tos Lietuvos ir bus. Aktyvūs veiksmai fronte buvo nutraukti, ir nors pavienės kovos dar vyko toliau, iki 1921 metų pavasario, neutralioje zonoje -–dar keletą metų. 1920 m. lapkričio 21 dieną galime laikyti viena iš sunkiausiai pasiektų Lietuvos kariuomenės pergalių“,– sako karo istorikas ir Seimo narys prof. Valdas Rakutis.
Giedraičių mūšio šimtmečio minėjimo renginius dėl pasaulinės pandemijos teko atšaukti, tačiau reikšmingąją sukaktį nuo šiol žymės mūšio vietoje ant kalvos Lietuvos kariuomenės iniciatyva pastatytas naujas Nepriklausomybės kovų simbolis. Skulptoriaus Džiugo Jurkūno sukurtas rūdimis padengtas stilizuotas pabūklas simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš šimtą metų kariavusių pusių. Paminklo šonuose aprašyta tuometinė situacija ir mūšio eiga. „Idėja pastatyti paminklą Giedraičių mūšiui atminti gimė dar pėsčiųjų žygyje, skirtame prisiminti drasų T.Balno reidą, ir Musninkuose prof. V.Rakučio skaitytoje paskaitoje. Ši idėja man yra asmeniškai svarbi – mano senelis dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Tai atiduota duoklė ir jo įamžinimui. Linkiu suvokti laikmečius ir prisiminti originalų lietuvaičių bruožą – kai nebėra kur trauktis, reikia pulti“, – apie Giedraičių mūšį ir jo įprasminimą pasakojo skulptorius D.Jurkūnas.
Parengta pagal Lietuvos kariuomenės informaciją.
Nuotraukos Lietuvos kariuomenės ir D.Jurkūno.
Stilizuotas pabūklas simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš 100 metų kariavusių pusių (skulptorius D.Jurkūnas)
Stilizuotas pabūklas simbolizuoja tvirtą sąjungą tarp prieš 100 metų kariavusių pusių (skulptorius D.Jurkūnas)
Skulptoriui Džiugui Jurkūnui Giedraičių mūšio paminėjimo idėja yra svarbi asmeniškai
RE
( 2020-11-24 )
Lietuvos kariuomenė galėjo toliau vaduoti Lietuvą,išvaduoti Lietuvos sostinę Vilnių,bet ,manau, prezidento Smetonos neryžtingumas davė kitus rezultatus.
ladyga
( 2020-11-26 )
Jūs turbūt užmiršote, kad Antante pareikalavo sustabdyti Lietuvos kariuomenę, draudžiant jai įžengti į Vilnių. Pulkininkas Ladyga iš Širvintų fronto buvo iškviestas į Kauną ir nušalintas nuo vadovavimo, nes nesutiko sustoti.
RE
( 2020-11-26 )
Apie tai ir kalbu-Smetonos neryžtingumas 1920 ir 1940 m. davė drastiškus rezultatus Lietuvai…
to Ladyga
( 2020-11-26 )
1940 m. generolas Musteikis irgi ragino ginklu priešintis SSSR kariuomenei.
ladyga
( 2020-11-28 )
Taip, ir prezidentas A.Smetona su svietimo, berods, ministru pritare Musteikiui. Mazumoje, deja…
to Ladyga
( 2020-11-28 )
Smetonai 1940 m. reikėjo pasielgti,kaip 1926 m.(tada jokio pritarimo nereikėjo) -įvykdyti naują karinį perversmą ir pasipriešinti SSSR okupantams.
mnmn
( 2020-11-24 )
santurus, solidus, brandus paminklas.
komplimentai, Dziugai Jurkunai