Kaip žinia, Pasaulinė Architektūros diena švenčiama pirmąjį spalio pirmadienį, kaip 1985-aisiais nusprendė UIA (Pasaulinė Architektų sąjunga), sinchronizuodama architektūrą su Jungtinių Tautų Pasauline Būsto diena.
Ta proga supažindiname su dviem bene ryškiausiais pareiškimais Pasaulinės Architektūros dienos proga.
Pirmasis kalbės Thomas Vonier, UIA prezidentas.
Po UIA prezidento, žodis Lietuvos Architektų rūmų vicepirmininkui Linui Tuleikiui.
THOMAS VONIER: GERESNĖS URBANISTINĖS ATEITIES LINK
Kaip žinia, nuo 1985-ųjų, Pasaulinė architektūros diena yra minima pirmąjį spalio pirmadienį lygiagrečiai su JT Pasauline Būsto diena. Šiais metais jos tema – „Būstas visiems: geresnė urbanistinė ateitis“.
Kiekvienais metais pasirenkant vis kitą temą, Pasaulinė Architektūros diena siekia atkreipti profesionalų ir visuomenės dėmesį į problemas, susijusias su miestais ir gyvenamąja aplinka.
<… … …>
Deja, kol kas pasaulyje yra pernelyg daug miestų, kuriuose gyvensena nėra saugi vien dėl to, kad trūksta švaraus vandens, oro ir elementarios erdvės gyvenimui.
Urbanistinė politika turi užtikrinti gyventojams kokybiškas paslaugas, pastogę ir laisvalaikio erdves. Miestų planavimas, projektai ir architektūra yra labai svarbūs, siekiant geresnės urbanistinės ateities visiems.
Pabrėžiu – urbanistika ir architektūra – yra esminiai raktai į geresnę gyvenimo kokybę kiekvienam!
Sakau: UIA ir jos valstybės-narės šiandien, spalio 5-ąją – mobilizuosis, kad parodytų, kaip urbanistika ir architektūra gali padaryti mūsų bendruomenes stipriomis, saugiomis, teisingomis ir kiekvienam prieinamomis – kaip galima pakreipti mūsų gyvenimą geresnės urbanizuotos ateities link.
LINAS TULEIKIS: ARCHITEKTAS PANAŠUS Į LĖKTUVO PILOTĄ
Architektas panašus į lėktuvo pilotą, kuris vienu rankenėlės patraukimu išpildamas tonas vandens gali užgesinti gaisrus, arba, išmetęs tonas bombų sunaikinti ištisus miestus.
Kokį lėktuvą pilotuoti ir kokią rankenėlę patraukti yra kiekvieno iš mūsų, architektų, asmeninis sprendimas.
Šiandien, minint Pasaulinę Architektūros dieną, mums, architektams, vėl ir vėl reikia išspręsti asmeninį ginčą tarp savęs ir Architektūros.
Ginčą, kurį mes pradėjome spręsti nuo mokyklos suolo ir nebaigsime jo tol, kol paskutinį kartą padėsim į šalį savo pieštuką.
Tas ginčas yra, kaip ir viskas šiame pasaulyje, apie meilę, arba nemeilę – ko daugiau mumyse. Ką mes labiau mylime, ar Architektūrą, ar save?
Iš šios meilės kyla viskas, kas sudaro mūsų profesiją – ir pareigos bei atsakomybės jausmas, ir empatija aplinkai bei aplinkiniams ir netgi tai, kiek mes norime sakyti ir daryti Tiesą, ar kiek mes norime tik pasirodyti tai darantys.
Tarp šių dviejų būvių yra milžiniška praraja, kurią mes kiekvienas savo gyvenime įveikinėjame, tik tai galime daryti skirtingomis kryptimis.
Nors modernioji kasdienybė, persunkta beprotiškų tempų ir įtampų šiandien nėra labai palanki, bet norėtųsi tikėti, kad architektų, mylinčių Architektūrą labiau nei save, daugėja.
Meilės jausmas yra nuostabus, todėl linkiu, kad jis neapleistų nei vieno architekto širdies, nes net juodžiausia siela pamilusi šviesėja…
Tad, pasitikdami užmingančios gamtos periodą, pakurstykime meilę savyje – meilę Architektūrai, meilę žmogui, meilę tiesai – bent jau vardan to Didžiojo Balanso, kurio dėka pasaulyje vis dar egzistuoja GROŽIS, DORA ir DARNA.
Titulinė nuotrauka: Virginijus Kinčinaitis
Linas Tuleikis
( 2020-10-06 )
Norėčiau pataisyti straipsnio pradžioje pateiktą dezinformaciją, kad nuo 1985 m UIA mini Architektūros dieną pirmą spalio pirmadienį. Iš tikrųjų šią datą UIA pradėjo minėti tik nuo 2005 metų, o iki tol nuo 1985 m. Architektūros diena buvo minima kiekvienų metų liepos 1, kai kuriose pasaulio šalyse ir dabar Architektūros diena minima liepos pirmąją, o ne spalio pirmą pirmadienį.,