„Architektūros fondas“ kartu su strateginiu partneriu Lietuvos kultūros taryba rengia pokalbių ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“. 12 renginių 5-iose Vilniaus erdvėse savaip pristatys ir analizuos miesto regeneracijos procesus ir jų santykį su menu bei kultūra.
SIŪLO PLATESNĮ IR NUOSEKLESNĮ POŽIŪRĮ
„Architektūros fondas“ kartu su strateginiu partneriu Lietuvos kultūros taryba pakvietė į 27-tą Architektūros [pokalbių] fondo ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“, kuris prasidės vasario 26 dieną ir tęsis iki pat kovo 28-osios. Renginių ciklas neapsiribos tradicija tapusiomis paskaitomis Nacionalinėje dailės galerijoje, bet pakvies į dirbtuves, diskusijas, filmų peržiūras, garsinius pasivaikščiojimus ir vakarėlius. Penki ciklo pokalbiai vyks anglų kalba Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, ketvirtadieniais nuo 20:00 val.
Gentrifikacijos procesai jau tapo neatsiejama miestų plėtros dalimi, negrįžtamai transformuojanti socialinį, politinį ir ekonominį skirtingų rajonų audinį. Tačiau gentrifikacijos terminas linkęs skirstyti miestą į du priešingus polius – progresas ir stagnacija, o gyventojus į laiminčius ir pralaiminčius. Regeneracija siūlo platesnį ir nuoseklesnį požiūrį į egzistuojančios miesto infrastruktūros pokyčius. Ką reiškia atgaivinti apleistą miesto rajoną? Ir ar iš tiesų pastatai, kuriuos laikome beverčiais, nekuria unikalios meninės, socialinės ar kultūrinės vertės? „Regeneracija [ir jos įtampos]“ pristato platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.
NUO SKVOTERIŲ IKI VIZIONIERIŲ
Vasario 27 dieną ciklą pradės Anthony Iles (Jungtinė Karalystė) pokalbis „Be vietos judėti: nuo neoliberalaus miesto iki katastrofų kapitalizmo“. Tyrinėtojas pristatys dviejų koncepcijų – gentrifikacijos ir regeneracijos – ištakas, apžvelgs šiandien vykstančius pokyčius kalboje, kuri vartojama valstybės ir vystytojų vykdomuose regeneracijos projektuose Jungtinėje Karalystėje. Jis taip pat pateiks menininkų, dirbančių „abiejose barikadų pusėse“ patirtimis grįstas analizes, pasiūlys įžvalgų apie dabartinius pokyčius ir apie nuolat vykstančius procesus meno santykyje su urbanistine plėtra bei apgyvendinimo iššūkiais. Paskaitoje bus pristatytas ir naujas projektas – „Housing Art“ (liet. Būsto menas), kuriuo siekiama suvokti šių dienų galimybes ir iššūkius apibrėžti meno ryšį su miestu, mums judant nuo neoliberalios eros link katastrofų kapitalizmo.
Anthony Iles – jaunesnysis dėstytojas Northampton universitete ir vizituojantis dėstytojas School of Art & Design, Middlesex universitete. Jis yra knygos „No Room to Move: Art and the Regenerate City“ (Mute Books, London 2011) bendraautorius (kartu su Josephine Berry). A.Iles tyrimai koncentruojasi į socialinio vaidmens (angl. social agency) urbanistinėse erdvėse klausimą: nuo skvoterių judėjimo iki vizionieriškos architektūros, Iles analizuoja įtampas tarp urbanistinio vystymo(si) ir gentrifikacijos modernėjančiuose mėstovaizdžiuose. Iles taip pat yra „Documents in Contemporary Art“, publikuotos Whitechapel Gallery ir MIT Press, redaktorius, vienas iš „Full Unemployment Cinema“ įkūrėjų ir vienas iš „Metamute“ redaktorių.
LYDINTYS RENGINIAI
Norinčių geriau suvokti regeneracijos procesus vietiniame kontekste vasario 26 dieną 19 val. val. laukia Tomo Marcinkevičiaus pranešimas apžvelgiantis autonominių erdvių raidą Centrinėje ir Rytų Europoje „Autonomija (keliuose) Centrinės ir Rytų Europos (miestų): 1)… kas? 2) ar mums tai tikrai rūpi?“, kuris vyks naujoje kultūros erdvėje Luna6, Zanavykų g. 6, Vilnius.
Vasario 28 dieną 19 val. paslaptingajame Vilniaus klube „XI20“ Nicola Guy pristatys Berlyno alternatyvių erdvių kultūrą pranešime „Nuosavybės teisių atstatymas ir kultūrinės praktikos suvienytame Berlyne“, tuo tarpu Karolina Rimkutė analizuos „skvotų“ estetikos panaudojimą politiniams tikslams siekti pranešime „Skvotų estetikos pasisavinimas kaip neoliberali prekariteto normalizavimo strategija“. Vakarą pratęs Zolo, Onegin ir Belslove su archyvinės lo-fi egzotikos, guodžiančios „post-punk“ nostalgijos ir pasąmonę trikdančių garsų muzikiniais pasirodymais.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
Titulinė nuotrauka: ©PILOTAS.LT
