Kauno paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Kūrinio genomika“. Parodos idėja – atverti žiūrovui kūrybos proceso paslaptis, nors žinoma, kad tai iki galo nėra įmanoma padaryti, nes kūryba ir menas visada pasilieka kažką, ko negalima išsakyti žodžiais ar paaiškinti.
Balandžio 11 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Kauno paveikslų galerijoje įvyks parodos „Kūrinio genomika“ atidarymas. Šios parodos kertinė ašis – grįžti prie svarstymo, ar „kūrybos siela“ sveria 21 gramą. Be galutinio varianto, t. y. sukurto kūrinio, parodoje pateikiamos šio kūrinio atsiradimo aplinkybės, priežastys, jo vystymosi periodai.
Kiek kūrinio atsiradimui gali būti svarbus aplinkos poveikis? Tai gali būti eilėraščio posmas, tekstas, sena fotografija, laikraščio skiautė, vaizdo įrašas, viskas, kas paskatino sukurti šį kūrinį. Tai pirminis atskaitos taškas, kurio atžvilgiu nagrinėjama kito kūno / materijos, šiuo atveju – minties judėjimas link galutinio rezultato.
Parodoje savo kūrinius pristato A.Andziulytė, J.Aukštikalnytė, E.Balsiukaitė, N.Baltušnikas, A.Danusevičius, L.Drazdauskaitė, S.Kvilytė, P.Lincevičius, M.Maetamm (Estija), A.Liškauskienė, A.Martinaitis, E.Markūnas, I.Mikašauskaitė, D.Rakauskas, P.Ramanauskas, M.Shrestha (Nepalas), R.Sorokaitė, A.Vaitkūnienė, K.Zarinš (Latvija).
Parodoje kiekvienas autorius pateikia visą kūrinio procesą, vesdamas žiūrovo mintį, žvilgsnį į galutinį rezultatą. Žiūrovai tampa dalyviais, įsitraukusiais mintyse, o gal tarpusavyje diskutuojančiais, nesutinkančiais ir t.t. Jie gali keisti kūrinio aplinkybes, taip sukurdami ne materialų, bet realų informacinėje erdvėje dar vieną būsimą kūrinį arba tokį, kuris niekada nebus realizuotas, kuris liks kaip variantų galimybė ir gyvuos idėjų pavidalu.
Paroda „Kūrinio genomika“ Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gegužės 26 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
