Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, Istorinės Prezidentūros sodelyje lankytojus pasitiks moderniosios Lietuvos šimtmečiui skirta fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“. O gegužės 19-ąją, Europos muziejų naktį, ši paroda taps kelrode žvaigžde orientacinio žaidimo „Triumfo keliu“ dalyviams.
LIETUVA KEITĖSI IR MODERNĖJO
Istorinės Prezidentūros (Vilniaus g. 33, Kaunas) rengiama fotografijų paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai“ primins akimirkas, dėl kurių galima pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi ir jos žmonėmis. Parodoje – šalies ūkio, ekonomikos, architektūros, infrastruktūros kūrimo, kultūros, švietimo, sporto bei kitų sričių laimėjimai ir didžiulė pažanga, pasiekta vos per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius.
Ūkio, žemės ūkio ir pinigų reformų rezultatai buvo įspūdingi. Lietuvos gyventojų piniginėse pradėjo šlamėti stipri ir stabili nacionalinė valiuta – litas. Žymiai padidėjo po Pirmojo pasaulinio karo sunaikintos pramonės įmonių skaičius, modernėjo žemės ūkis, sukurtos visai naujos žemės ūkio gamybos šakos, o eksportuojami lietuviški produktai buvo dedami net ant vokiečių, anglų, palestiniečių, egiptiečių, argentiniečių stalų. Šalies veidą pakeitė ir tuo metu nutiesta moderni susisiekimo arterija – Žemaičių plentas – bei iškilę modernizmo architektūros perlai, kurie dėl savo unikalumo šiandien priskiriami išskirtinei, tautiškų motyvų kupinai kaunietiškosios architektūros mokyklai.
Fotografijų parodoje lankytojus nustebins akimirka iš 1922 m. įkurto Lietuvos universiteto gyvenimo – istorinėje nuotraukoje užfiksuota, kaip studentai troško mokytis: netilpę į sausakimšą auditoriją, prof. V.Biržiškos paskaitos klausėsi net tarpduryje ar pasilipę ant kopėčių. Taip pat galime didžiuotis, jog 1918 m. Lietuva suteikė moterims pilietinės teises ir buvo viena pirmųjų valstybių, tai padariusių Europoje. Moterys turėjo galimybę siekti aukščiausių valdžios postų.
GARSĖJO TARPRAUTINĖJE PADANGĖJE
Tarpukariu Lietuva garsėjo ir tarptautinėje padangėje. Jos vardas ne kartą skambėjo tarptautinėse sporto, meno, aviacijos bendruomenėse. 1934 m. šeši Lietuvos aviatoriai savo šaliai padovanojo dar vieną progą džiaugtis. Tų metų vasarą lietuvio Antano Gustaičio sukonstruotais orlaiviais trys ANBO IV lėktuvų įgulos pakilo į skrydį aplink Europą. Lėktuvai apskrido 16 Europos miestų, pasiekė greičio rekordą ir pristatė plačias savo šalies aviacijos galimybes. Tai buvo lietuviškos karo aviacijos triumfas – Europoje lakūnus sutikdavo kaip svarbius svečius, rengdavo iškilmes, teikdavo jiems apdovanojimus. 1937 m. mūsų šalis sužibėjo Paryžiuje, pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Pasaulį Lietuva sužavėjo liaudies meno dirbiniais, tapytais mūsų krašto vaizdais ir kitais eksponatais. Parodoje, kurioje dalyvavo net 46 valstybės, pasirodyta labai sėkmingai: Lietuva pelnė 58 apdovanojimus – 44 lietuvių menininkai apdovanoti aukso, sidabro, bronzos medaliais ir garbės diplomais. O kur dar 1937 m. ir 1939 m. didžiosios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalės!
Paroda Istorinės Prezidentūros sodelyje veiks iki spalio 31 dienos. Sodelio lankymas nemokamas.
Projekto ir parodos organizatorė – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Projekto vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Parodos kuratorė – Justina Minelgaitė.
Parengta pagal Istorinės Prezidentūros informaciją.
