Užaugusi ant tekstilinių „pamatų“, Kauno bienalė tolsta nuo savo šaknies – laki tarpdiscipliniškumo erdvė šiemet imasi kontraversiškos paminklo ir įpaminklinimo temos. Bienalės atidarymo savaitgalį tyrėjai ir menininkai diskutuos, kokios gali būti šiuolaikinių paminklų turiniai ir formos? Kaip kuriant memorialus pasiekti sutarimą tarp politikų, visuomenės ir menininkų?
Rugsėjo 16–17 dienomis veiksmas vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (V.Putvinskio g. 23), o spalio 26-ąją – Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr.22) Vilniuje.
XI Kauno bienalės rengėjų teigimu, diskutuojant apie paminklus ir įamžinimą tenka kalbėti apie du esminius, tarpusavyje susijusius šio fenomeno aspektus: ką įamžiname ir kaip įamžiname.
Bienalės Žodinės programos tikslas – papasakoti sprendimų priėmėjams, dailės ir kultūros tyrėjams, menininkams, studentams, visuomenės veikėjams ir neabejingiems piliečiams apie gausius alternatyvių įamžinimo formų pavyzdžius kitose šalyse.
Anot rengėjų, Bienalės programa reaguoja į diskutuotinus Lietuvos valstybės šimtmečio proga planuojamus įamžinimo projektus ir siekia dekonstruoti vyraujančius atminties “vadybos“ mechanizmus, atskleisdama jų politinius ir kultūrinius saitus. Bienalė bandys oponuoti tradicionalizmui, įsigalėjusiam Lietuvos viešųjų erdvių įprasminimo praktikoje ir skatins naujas įamžinimo idėjas bei strategijas.
XI Kauno bienalės Žodinėje programoje apie memorialinę kultūrą ir naujausias jos tendencijas dalyvaus šiuolaikinių įamžinimo projektų specialistai – kultūros teoretikas Jamesas E. Youngas, menininkas Jochenas Gerzas, menininkų duetas Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas.
ŽODINĖ PROGRAMA
Rugsėjo 16 d., šeštadienis, 11.00–12.30 | pirmasis susitikimas
Prof. Jamesas E. Youngas (Masačusetso universitetas, Amherstas / University of Massachusetts Amherst)
Pranešimas (45 min.), diskusija su prof. dr. Giedre Jankevičiūte (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir atsakymai į klausimus (45 min.), moderuoja dr. Rasa Antanavičiūtė (dailėtyrininkė, 11-osios Kauno bienalės žodinės programos kuratorė).
Apie prelegentą: Masačiusetso univeristeto (Amherst) profesorius ir Judaistikos centro direktorius Jamesas E. Youngas yra geidžiamas svarbiausių pasaulio memorialų konkursų žiuri narys. Jis dalyvavo renkant ir statant tokius įamžinimo projektus kaip Memorialas nužudytiems Europos žydams Berlyne (2005) ir Pasaulio prekybos centro memorialas Niujorke (2011). Youngas yra pamatinių studijų apie naująsias memorialų formas autorius, kuratorius ir daugelio paminklų projektų konsultantas.
Rugsėjo 16 d., šeštadienis, 14.00–17.00 | antrasis susitikimas
Horsto Hoheiselo ir Andreaso Knitzo kūrinių pristatymas ir diskusija su dr. Rasa Antanavičiūte (45 min.)
Jocheno Gerzo kūrinių pristatymas ir diskusija su Manca Bajec (Karališkasis meno ir dizaino koledžas / Royal College of Art and Design) (45 min.)
Jocheno Gerzo, Horsto Hoheiselo ir Jameso E. Youngo pokalbis, moderuoja dr. Rasa Antanavičiūtė ir Manca Bajec (1 val.)
Apie prelegentus: Menininkai Horstas Hoheiselis ir Andreas Knitzas yra tokių projektų kaip Buchenvaldo memorialas memorialui (1995) ir judantys paminklai arba pilkieji autobusai Ravensburge, Weissenau ir Berlyne (2006-2008) autoriai. Būtent jie memorialo nužudytiems Europos žydams Berlyne konkursui pateikė siūlymą nugriauti Brandenburgo vartus, o Aušvico išlaisvinimo metinių proga ant jų rodė garsiojo šios koncentracijos stovyklos įėjimo užrašo „Arbeit macht frei“ projekciją (1997). Hoheiselis ir Knitzas nuo 1990-ųjų kuria radikalių formų memorialus ir įamžinimo projektus, kurių iki šiol įvairiose pasaulio šalyse realizuota daugiau nei keturios dešimtys.
Menininkas Jochenas Gerzas išgarsėjo 1986 m. kartu su Esther Shalev-Gerz sukūręs paminklą prieš fašizmą Hamburg-Harburge (Vokietijoje), tapusį chrestomatiniu naujųjų formų memorialų pavyzdžiu. Nuo to laiko jis realizavo daugiau nei trisdešimt įamžinimo ir atminties projektų viešojoje erdvėje. Dauguma jų, kaip pavyzdžiui 2146 akmenų memorialas prieš rasizmą Saarbrückene (1993), remiasi dalyvavimo principu ir pirmiausiai kuria paminklus mūsų vaizduotėje.
Rugsėjo 17 d., sekmadienis, 12.00–14.00 | trečiasis susitikimas
Prof. Matthew Rampley (Birmingamo universitetas / University of Birmingham) pranešimas (45 min.). Manca Bajec (Karališkasis meno ir dizaino koledžas / Royal College of Art and Design) pranešimas (45 min.).
Matthew Rampley ir Mancos Bajec diskusija su doc. dr. Giedre Mickūnaite (Vilniaus dailės akademija) (30 min.). Pranešėjai ir Kauno bienalės kuratoriai – Paulina Pukytė, Laima Kreivytė ir Udi Edelmanas – atsakys į klausimus.
Apie prelegentus: Dailės istorikas Matthew Rampley iš Birmingemo universiteto, straipsnių rinkinio Heritage, Ideology and Identity in Central and Eastern Europe. Contested Pasts, Contested Presents sudarytojas, tyrinėjantis šiuolaikinį meną ir XX a. Vidurio Europos dailę bei architektūrą. Jis apžvelgs istorijos ir atminties politikos bei įamžinimo iššūkius Vidurio Europoje po 1990-ųjų.
Karališkojo menų ir dizaino koledžo doktorantė, menininkė ir kuratorė Manca Bajec, atliekanti meninį tyrimą apie istorinį paminklų revizionizmą buvusioje Jugoslavijoje ir meninę praktiką kaip susitaikymo metodą. Bus klausiama ar šiuolaikinis menas gali pasiūlyti naujų idėjų vien bendramintei publikai, ar jis gali inspiruoti naujus dialogus tarp žmonių, kurie paprastai nėra šiuolaikinio meno auditorija?
Spalio 26 d., ketvirtadienis, 18.00–20.00 | baigiamasis susitikimas NDG, Vilnius
Baigiamasis susitikimas su XI Kauno bienalės kuratorėmis Paulina Pukyte, Laima Kreivyte, Rasa Antanavičiūte ir diskusija su kultūros tyrėja dr. Skaidra Trilupaityte, Linara Dovydaityte bei kitais.
Primename, kad XI Kauno bienalės iškilmingas atidarymas Vienybės aikštėje įvyks rugsėjo 15-ą, 18:00, dalyvaujant Kultūros ministrei. Bienalės parodos Kauno paveikslų galerijoje atidaromos rugsėjo 16-ą, 18:00.
Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Kazickų šeimos fondas. Žodinės programos partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas ir Nacionalinė dailės galerija.
Parengta pagal XI Kauno bienalės informaciją.
VIRGINIJUS
( 2017-09-01 )
Kaip ateina laikas mirti žmogui, taip ir tautai. Tad nenuostabu, jog daugėja mūsų, lietuvių, baigties pranašų .
Tik apmaudu, kad dar ir sumokam jiems iš savo kišenės…
mnmn
( 2017-09-01 )
nedramatizuociau taip giliai. man labiau panasu i erdves sau daryma. tam tikros ideologijos ekspansija su valdzios pritarimu.
matulevičius
( 2017-09-01 )
Bandau spėti Kauno bienalės pranašų verdiktą. Geriausias monumentas Lietuvos atkūrimo 100 mečiui – jokio materialaus paminklo. Tik modernios instaliacijos, fejerverkai ir modernus stiklo bokštas virš kultūros ministerijos.
mnmn
( 2017-08-31 )
gausus judaistikos desantas ateina mus mokyti teisingo nuosavos istorijos iamzinimo