Kaune, Paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Vytautas Eigirdas (1957–2012). Tapyba“. Dailininkas tapė antikinius Vakarų Europos mitus, Ispanijos koridos vaizdus, o Biblijoje atrado krikščioniškame pasaulyje bei tradicinėje lietuvių katalikų bažnyčioje vengiamus skaityti pranašo Ezekielio raštus. Ši paroda skirta Eigirdo tapybos retrospektyvai, naujam žvilgsniui į jo spalvas bei tapytų vizijų interpretacijas.
Birželio 2 dieną (penktadienį) 16 val. Kauno Paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16) atidaroma paroda „Vytautas Eigirdas (1957–2012). Tapyba“. Šiais metais Vytautui Eigirdui būtų suėję 60 metų.
„Gyvenimas – baisus dalykas“, – tokius žodžius Vytautas Eigirdas buvo užsirašęs savo kambaryje studijų metais. Skaitydamas Anri Periušo parašytas XIX a. pabaigos dailininkų biografijas, tapytojas pamėgo mintis apie sudėtingą naujų potyrių, spalvų atsiradimo dailėje kelią.
Dramatiškas, emocingas ir ekspresyvus požiūris į gyvenimą išsiliejo V.Eigirdo gvildentų biblinių, mitologinių, koridos siužetų paveiksluose bei piešiniuose. Jis buvo įvairiapusis kūrėjas, gebėjęs vienodai gerai tapyti ir piešti, tačiau pirmiausia jis save laikė tapytoju.
V.Eigirdo analizuotos temos buvo svetimos Lietuvos dailės tradicijai. Baugino, šokiravo ir tuo pat metu stebino bei žavėjo kūrinių probleminio taško pasirinkimu.
Tapytojas į gyvenimą ir kūrybą žiūrėjo labai emocionaliai. Šv. Jono apreiškimo ir Ezekielio pranašysčių vizijų versijos kūriniuose paskatino kritikus praminti Eigirdą apokalipsės dainiumi. Užvaldytas Ispanijos koridos tribūnose šėlstančių žiūrovų netramdomų emocijų, tapytojas kūrė brutalumu bei estetika pulsuojančius kūrinius. Paveiksluose vaizduojami nuogi, dažniausiai moterų, kūnai pulsuoja ne tik erotika, bet ir pykčiu, vizionierišku pamokslavimu.
V.Eigirdas buvo tapytojas intelektualas. Tapybinėmis vizijomis pralenkęs laiką ir kartu be galo vienišas, vargu ar iki galo suprastas. Jo darbai ir gyvenimo būdas rodė, kad tapytojas vaikščiojo peilio ašmenimis. Emocingai apmąstydamas gyvenimo, permainų laiką, tapytojas paaiškinimo ieškojo nuolat skaitydamas Bibliją. Tapybą laikydamas aukščiausia meno rūšimi, kaip didžiausius tapybos mokytojus nurodydavo Renesanso meistrus, pats tapė sluoksniais ir naudojo tik Rembrandt dažus ir teptukus.
Po tapytojo mirties jo parodos sesers Loretos ir bičiulių pastangomis buvo surengtos Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus patalpose, Prisikėlimo bažnyčioje ir Birštone, galerijoje „Butikas“.
Paroda „Vytautas Eigirdas (1957–2012). Tapyba“ Kauno Paveikslų galerijoje veiks iki spalio 1 dienos. Parodos kuratorė K.Civinskienė
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
Pav.: „Korida“, V.Eigirdas.
„Autoportretas“, V.Eigirdas, 1987 m.
