Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne vien užsienio, bet ir Lietuvos viešojoje erdvėje gausėjančius debatus dėl postmodernizmo architektūros vertės ir apsaugos. Apie tai – postmodernizmo architektūros tyrinėtojos Lea-Catherine‘os Szacka‘os paskaita Vilniuje.
Balandžio 13 dieną (ketvirtadienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) įvyks Lea-Catherine‘os Szacka paskaita „Saugant postmodernizmo architektūrą– tarp vertės ir autentiškumo“. Pokalbis vyks anglų kalba. Tai antroji paskaita.20-ojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo „Post-architktūra“, kurį kuruoja Tomas Gruskis ir Martynas Mankus.
Pokarinės modernistinės šiuolaikinės architektūros išsaugojimas yra jau pakankamai gerai įtvirtintas nacionalinio ir tarptautinio lygmens dokumentais. Tuo tarpu postmodernistiniai pastatai kraštovaizdžio kūriniai ir interjerai, dažniausiai realizuoti tarp 1960-90 metų Europoje ir visame pasaulyje, dėl savo „nepakankamo“ amžiaus tik neseniai tapo tinkamais kandidatais apsaugai. Tai patvirtina ir Kelių policijos Vilniuje (arch. K.Pempė, G.Ramunis) griovimo atvejis. Paskaitoje bus aptariami postmodernizmo pastatų saugojimas ir griovimas, paliečiant jų vertės ir autentiškumo klausimus.
Lea-Catherine Szacka yra apsigynusi architektūros istorijos ir teorijos daktaro laipsnį (Bartlett School of Architecture, 2011). Šiuo metu ji – Oslo Architektūros ir dizaino mokyklos (AHO) docentė. Architektūros tyrinėtojos interesų sritys – architektūros parodų istorija ir teorija, postmodernizmo architektūros ir postmodernizmo bendrai istorija. Neseniai ji išleido knygą „Eksponuojant postmodernybę – 1980 m. Venecijos architektūros bienalė“ (Marsilio, 2016). 2014 metais ji pristatė tyrimą „Effimero, arba postmodernus Italijos būvis“ 14-oje Venecijos architektūros bienalėje.
Parengta pagal Architektūros fondo informaciją.
