naujasis paveldas
MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus
Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei ar reikėtų tai daryti. Birželio 2 dieną (ketvirtadienį) 19 val. įvyks nuotolinė
PRIĖMĖ PO TEISINIU SKYDU: M.Žilinsko dailės galerija – Kultūros vertybių registre
Neseniai posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba nusprendė Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Naujasis pastato statusas jo architektūrai garantuoja teisinę apsaugą, kuri neseniai renovuoti pradėtam Kauno postmodernistinės architektūros grynuoliui
ATVĖRĖ KELIĄ REKONSTRUKCIJAI: Susitarta dėl Vilniaus sporto ir koncertų rūmų
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai susiderino Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir
REIKĖJO VAKAR: Norberto Tukaj socmodernizmo architektūros fotografijų paroda
Šiuolaikinio meno centre atidaroma Norberto Tukaj fotografijų paroda. Neabejodamas modernizmo architektūros verte šiandien ir ateityje, fotografas fiksuoja pastatą, aplinką ir detalę, siekdamas atskleisti architektūros grožį. Prieš parodos atidarymą vyks diskusija. PRIEŠ PARODOS ATIDARYMĄ – DISKUSIJA Gruodžio 11
ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija
Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“ architektūros ir paveldo programa „Modernizmas ateičiai“ rengia atvirą diskusiją apie interpretacijos reikšmę
ARCHITEKTŪROS AUTORITETŲ KLAUSIMU: Dvi knygos, du atsakymai.
Kodėl šiuolaikinės Lietuvos architektūros klasikai mūsų architektūriniam jaunimui žinomi mažiau nei Mesopotamijos urbanistika ar Italijos barokas? Kodėl vyresniais architektais domimės tik tol, kol nuo jų priklauso studijų egzaminai, projektų derinimai ar ekspertizės? Kodėl nurašome Naujojo paveldo architektūrą
NEI PAKARTAS, NEI PRALEISTAS: Šarvojimo rūmų projektas įstrigo Kauno RAT‘e
Kauno regioninė architektūros taryba išnagrinėjo išskirtinio Kauno pastato – Šarvojimo rūmų (architektas Alfredas Paulauskas, 1978 m.) – pertvarkymo ir plėtros projektinius pasiūlymus, kurie sukėlė daug diskusijų ir liko įvertinti nevienareikšmiai. Jonavos gatvėje Ritualinių paslaugų rūmai duris atvėrė
BRITAI NESNAUDŽIA: Į paveldo sąrašą įtraukė dar 17 postmodernizmo ikonų
Kol Lietuvoje nevaisingai ginčijamasi, ar reikia saugoti postmodernizmo architektūrą, ar ji yra vertinga, britai nesnaudžia. 7 saugomų ikoniškų postmodernizmo namų sąrašą čia ką tik papildė dar 17 ryškių šio stiliaus objektų, kuriuos britai pasiryžę išsaugoti ateities kartoms.
LE CORBUSIER JUBILIEJUS TYLOJE: Modernizmo architektūros pionieriui šiandien būtų 130
Modernios architektūros pionieriaus Le Corbusier šiandien švęstų savo 130-ąjį gimtadienį. Nepaisant milžiniškos jo teorijos ir praktikos įtakos XX amžiaus vidurio ir net šiuolaikinei architektūrai bei urbanizmui, meistro jubiliejus praslinks tyliai ir nepastebimai. KEITĖ VILAS, MIESTUS IR PAČIĄ
NAMAS ARCHITEKTŪROS GURMANUI: Ant prekystalio – pirmasis M.Graves‘o užsakymas
Nekilnojamojo turto pardavimų masėje pamatyti šiuolaikinės architektūros brangakmenių pavyksta labai retai. Žinomas Amerikos postmodernizmo architektas Michaelis Graves‘as (Michael Graves) Hanselmannų namą savo draugams suprojektavo dar nepasukęs jį išgarsinusiu kūrybiniu keliu. Jį galima įsigyti vos už 265.000 JAV
SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo
Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės raštą, liepos pradžioje ji kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl buvusio „Hermio“
NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį
Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją. Biuro NRJA architektas Uldis Luksevics užbaigdamas skaitys paskaitą apie Latvijos pokario architektūrą
TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą
Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne vien užsienio, bet ir Lietuvos viešojoje erdvėje gausėjančius debatus dėl postmodernizmo architektūros
POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO TEISMAS: „Lidl“ biurų parko konkursui pateikta 14 scenarijų
Uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūros konkursą, kuris turėtų nuspręsti buvusio Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje likimą. Šį pagal architektų K.Pempės ir G.Ramunio projektą sovietmečiu pastatytą postmodernizmo grynuolį
POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ
Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu, kad tai pirmas kartas, kai postmoderniai architektūrai suteikta nedrąsi viltis būti įskaitytai
ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO
K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio ūkio laimėjimus nepriklausomybės metais. Sovietmečio architektūra tokiais atvejais in corpore nurašoma istorinių
PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE
PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo problemą. Kelių policiją vėliau pabandė užtarti ir Lietuvos architektų sąjunga. Balandžio 1
ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI
Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo ir architektų sąjunga: šiandieną LAS pirmininkas Marius Šaliamoras išplatino pareiškimą “Dėl buvusio
PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?
Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija prasideda galvose, tačiau ji geriausiai matyti emigracijoje ir architektūroje…
PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE
Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir kelia aštrius ginčus visuomenėje.
DRUMZLINAS VILTIES SPINDULYS://VALSTYBĖ BANDO SUSIGRĄŽINTI SPORTO RŪMUS
Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl projekto finansavimo šaltinių ir Vyriausybės nutarimo dėl rūmų įsigijimo projektą.
DAKTARĖ IR ARCHITEKTAS//DRAMATIŠKA L.MIES VAN DER ROHE VILOS ISTORIJA
Šią savaitę, kai minimas vieno iš moderniosios architektūros pionierių Liudviko mies van der Rohe (1886 – 1969) gimtadienis, būtų nuodėmė neprisiminti vokiečių didmeistrio, suteikusio architektūrai konstruktyvinį-funkcinį grynumą, erdvinę laisvę ir neįsipareigojimą patikti miesčionims. Kukliam dialogui su „Myso“
RYŠIŲ RŪMŲ REKONSTRUKCIJAI KETINAMA SKELBTI KONKURSĄ
Ryšių rūmus Vilniaus senamiestyje (arch. J.Šeibokas, 1981) priimta laikyti vienu geriausiu naujojo paveldo objektu. Privatūs savininkai, kuriems dabar priklauso rūmai, jau senokai nori pastatą esmingai rekonstruoti, pritaikant pasikeitusiems poreikiams, tačiau, nors pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą,
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001