Vilniaus urbanistikoje ramybės niekad nebuvo per daug. Natūralu, sostinė – aktyviausia seisminė kapitalo zona Lietuvoje. Tačiau keturi įvykiai per vienerius metus, kuriuos švelniai pavadinsime kontraversiškais, verčia manyti, kad Vilnius esmingai keičia urbanistinį kursą, rinkdamasis liberaliau cirkuliuojančio kapitalo akvatorijas. Pradėkime nuo dešiniojo Neries kranto libeskindizacijos. Šį atvejį paprašėme įvertinti keturių nacionalinės architektūros patriarchų: Vytauto Brėdikio, Vytauto Dičiaus, Algimanto Mačiulio ir Algimanto Nasvyčio.
Miestas yra gyvas organizmas, nuolat augantis ir nuolat kintantis. Kaip labiausiai patyrę architektai vertina Lietuvos sostinės raidą pastarojo penkiasdešimtmečio perspektyvoje?
Algimantas Nasvytis: Mes, po Antrojo pasaulinio karo, suvažiavę į Vilnių iš skirtingų Lietuvos vietovių studijuoti architektūros, visi vieningai siekėme bendrų tikslų: ne tik prikelti Vilnių naujam gyvenimui, atstačius sugriautą senamiestį, bet ir padėti kurti naują ateities miestą – Lietuvos sostinę…Jos atkūrimu tikėjo ir to siekė dauguma naujųjų Vilniaus gyventojų! Kiekvienas tai darė pagal galimybes ir savo sugebėjimus…
Kaip jūsų po karo pradėta formuoti sostinė atrodo šiandien? Kaip vertinate urbanistinę ir architektūrinę Vilniaus raidą?
Vytautas Brėdikis:Pabandykime išsiaiškinti kuo mes šiandien tikime, ko siekiame ir ar kas nors iš esmės pasikeitė į gerą? Kaip mes suvokiame savo veiklą, pilietines teises ar asmenines pareigas gyvendami jau laisvoje Lietuvoje. Šiandien stebint augantį Vilnių ir vis dažniau jame pasireiškiantį biznio ir miesto valdžios diktatą – ignoruojantį architektūros kokybę ir suderintus urbanistinės erdvės formavimo principus – natūraliai iškyla makabriškas klausimas: ar tikrai tai dar savas, o ne svetimas miestas?
Kas labiausiai iš aktualių projektų šiandieną disonuoja su vilnietišku kontekstu?
Algimantas Mačiulis: Vilniaus miestas pasižymi gamtos ir architektūros darna, reljefo savitumu. Žalios kalvos, juosiančios miesto centrą, apglėbia Senamiestį, bažnyčių bokštai – architektūrinės dominantės sukuria nepakartojamą miesto siluetą ir panoramas. Tačiau neatsakingai vykdant statybas ši darna gali būti negrįžtamai pažeista. Vietomis ji jau pažeista…
Algimantas Nasvytis:Kaip turėtume vertinti dešiniajame Neries krante iškilusius aukštybinius pastatus? Tai galėtų būti šiuolaikinio centro naujos kokybės centras. Architektai atliko šios teritorijos detalias studijas, paruošė eilę projektų. Galiojant dabartiniam bendrajam planui teritorija aukštybinių pastatų statybai buvo konkretizuojama rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus ir studijas.
Vytautas Dičius:Papildysiu. Paskutinė iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos tarp Konstitucijos pr., Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija“ (SĮ „Vilniaus planas“– arch. S.Motieka, M.Grabauskas). Joje nustatyti pagrindiniai kalvos formavimo principai – abipus Lvovo gatvės iš vakarų nuo Linkmenų gatvės link viršūnės – Europos verslo centro kylantis užstatymas, nuo viršūnės staigiai nusileidžiantis iki savivaldybės pastato. Pietiniame šlaite, esančiame piečiau Konstitucijos prospekto nenumatyta teritorija aukštybinių pastatų statybai.
Atrodytų, kad urbanistinė Vilniaus raida projektuojama pakankamai rūpestingai…?
Vytautas Dičius:Deja deja… Jau tapo tradicija, kad kai kuriems „vystytojams“ Vilniaus miesto centrinės dalies ir ne tik centrinės, apgalvota urbanistinė strategija nieko nebereiškia – pastarieji jųpasiūlymai neturi nieko bendro su numatytais erdvės formavimo principais.
Pačiame urbanistinės kalvos parterio centre – Baltojo tilto ašyje tarp „Lietuvos“ viešbučio ir VCUP parduotuvės – bendrovė „Lords LB“nusprendė „pakoreguoti“ Vilniaus bendrąjį planą planą ir 64 arų sklype pastatyti apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto multifunkcinį kompleksą, nors ankštame Naujajame Vilniaus centre nebėra erdvės ir vietos tokių parametrų pastatui. Nežiūrint, kad multifunkcinio projekto statybai jau pritarta Vilniaus m. savivaldybės taryboje, įmonė AKG pateikia biurų pastato projektinius pasiūlymus ir aukštybinių pastatų kalvos išvystymo projektinius pasiūlymus. Kad operacija atrodytų tikroviškai ir būtų išlaikyti formalumai, AKG parengia sklypo Konstitucijos pr. 18B urbanistinę–paveldosauginę–architektūrinę studijąir pateikia Architektūros – urbanistikos ekspertų tarybai.Deja, pateiktam projektui ekspertai pareiškė daug pastabų ir projektui nepritarė.
Vytautas Brėdikis: Nenorėdami „gaišti laiko“ „Lordai BS“ skelbia multifunkcinio komplekso K18B, iškilsiančio Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinį architektūrinį konkursą, kurį laimi Daniel Libeskind studija „Studio Libeskind“. Antrąją vietą, kaip žinia, laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinė grupė“, trečioji atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymams. Kaip ir tikėtasi „Studio Libeskind“ kaip ir kiti laureatai, sprendė ne urbanistines – architektūrines problemas, o užsakovo problemą – kaip oficialiai įteisinti 64 arų sklype apie 16 aukštų, 20.000 m2 ploto, multifunkcinio komplekso statybą.
Algimantas Mačiulis: Konkurso medžiaga tik patvirtino archtarybos abejones: aukščiausias pastatas statomas kalvos žemutinėje terasoje, įspraustas Baltojo tilto ašyje esančio pėsčiųjų trakto, vedančio link Europos centro ankštoje užstatytoje erdvėje netelpa sklype. Savo gabaritais ir aukščiu nedera urbanistiniame kontekste, tampadominuojančiu ne tik dešiniajam krante, užgožiančiu Europos aikštę, bet ir agresyvus ir išsišokantis.
Vytautas Dičius:Pastato architektūrinis sprendimas iššaukiantis. Ypač šokiruojantys vaizdai nuo Vilniaus g. ir Senamiesčio, kai į vieną kadrą susiprojektuoja ant šalia upės esančių vieno aukšto istorinių pastatų visa savo grožybe iškilęs multikompleksas ir šv. Rapolo bažnyčia.
Kas D.Libeskindo „Lordų“ projekte kelia didžiausią nerimą ir pavojų Vilniaus tapatumui?
Vytautas Brėdikis: Stebina atkaklus ir nežabotas noras į sklypą iškreiptu būdu sukišti jame netelpantį tūrį, pastatas projektuojamas lyg plyname lauke. Urbanistiniu-architektūriniu-paveldosauginiu aspektu nėra komunikacijos nei su gretimu užstatymu, nei su Senamiesčiu. Man visiškai aišku, kad ir konkurso sąlygos, ir rengiamas projektas prieštarauja Vilniaus Bendrajam planui (pažeidžia įstatymą), ignoruoja specialistų įdėtą darbą ir realizaciją natūroje, paskutinį iš jų – „Apie 26 ha ploto teritorijos urbanistinių parametrų studiją“. Blogiausia, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesugeba užtikrinti Vilniaus Bendrojo plano relizacijos ir jau priimtus sprendimus leidžia keisti keliems įžūliems savanaudžiams „vystytojams“. Manau, kad privalome kreiptis į visuomenę, kad būtų pirmoje eilėje būtų atšaukti konkurso rezultatai ir įvertinta mero veikla šiuo atveju.
Vytautas Dičius: Deja, tai ne pirmas miesto valdžios ir priveligijuotų užsakovų bendros veiklos atvejis, kai komercinių struktūrų naudai keičiami urbanistiniai projektai, pažeidžiami miesto bendrojo plano sprendimai, teisiniai aktai – turima omenyje statiniai skirti kūno kultūrai ir sportui, pirmiausiai Nacionalinis stadionas…
Dėkui už pokalbį. Prie Nacionalinio stadiono reikalų dar grįšime. [ Laukite tęsinio ]
Kalbėjosi Audrys Karalius
Jonas Anuškevičius
( 2017-07-26 )
Kodėl metrai tyli apie Konstitucijos pr. – Lvovo g. administracinio-komercinio komplekso urbanistinį architektūrinį jovalą? Ko verta aikštė prie prospekto tarp savivaldybės ir Europos prekybos centro? Kokias funkcijas ji sprendžia? O kadastro statiniai atskirti gatvės per kurią zuja interesantai ieškodami kur palikti automobilį. Kur šiuolaikiškas daugiasluoksnis projektavimas, kelių lygių erdvės, elememtarus funkcionalumas? Ar ši vienas prieš kitą išsišokti bandančių statinių sangrūda ir yra ta išsvajota architektūrinė kalva? Teisingai kritikuodami Libeskindo projektą aiškiai bijome pripažinti ko prisidirbome patys!
Anonimas
( 2017-03-14 )
Taip, „vystytojai“, atseit, monstrai, naikina miestą. Kas kita buvo Tarybų valdžia, leidusi metrams projektuoti, ko jų širdys geidė. Keistos kalbos, keista perspektyva. Neginu dabartinės mūsų architektūros, mano supratimu, ji daugiausia baisi arba nyki, retkarčiais – nebloga. Bet ritinti bačką ant dabartinės ekonominės sistemos…
dar
( 2016-11-03 )
Na ir ką? Manau,“objektyviausi žiniasklaidos organai“ ir toliau liaupsina tuos,kuriems į esamą aplinką,kontekstą nusispjauti…Matyt,užsisakai ten reklamą,ir pasiskelbi -Lietuvos „geriausias“,“žymiausias“,“įdomiausias“ ir t.t. Tylūs kontekstualūs darbai kartais tiesiog nepastebimi.
J.P.
( 2016-10-31 )
Mano manymu,siūlyti griauti tokius pastatus,kaip buvusi Kelių policiją,yra didžiulė klaida,demonstruojanti kultūrinio išsilavinimo stoką.Kaip ir Bangos restorano griovimas Palangoje.
Virginijus Baranausk
( 2016-10-30 )
O ar gali būti kitaip, kai valdo tie, kuriems asmens laisvės yra svarbesnės už bendrąjį gėrį? Ir jie ne iš dangaus mums nuleisti …
nearch
( 2016-10-27 )
mūsų vyr. architektai prieš investuotojus nebent patys save gali susimažint ir plotu, ir aukščiu. kad tik sulįsti..
Arch
( 2016-10-27 )
Vyr. architektas remdamasis BP gali išreikalaut vystytojų , kad pastatą sumažintų ir plotu ir aukščiu.
meska
( 2016-10-26 )
Pilote parasai komentara tai iskart patalpina, o archsajungos puslapi daro ka nori, nori ides, nori istrins. Ot demokratija…O kokie stebuklai vyksta su panevezio konkursais, matyt savivaldybe ir emesi patirties is archsajungos darbo metodu.
Rere
( 2016-10-26 )
O kas yra Vilniaus vyriausiasis architektas?
Užpelkis
( 2016-10-26 )
Po 1990m. Lietuvoje stipriausia jėga tapo pinigai. Ir visose srityse, ne tik architektūroje. Viskas pajungta pinigų darymui. Kažkada visi manėme, kad atsiradus pelno faktoriui, viskas pajudės reikiamu greičiu ir reikiama kryptimi. Pajudėjo. Tik ne ta kryptimi. Daug kas Lietuvoje įgavo pačias pigiausias formas skirtas tenkinti žemiausius žmogaus inkstinktus. Viskas suprimityvėjo, įgavo vienadienes formas, gyvenimo tempas išaugo iki maksimumo, o prasmės tame – jokios.
mnmn
( 2016-10-26 )
labai teisingos metru pastabos, reikia pripazinti
Nepartinis
( 2016-10-26 )
Projektuotų lordus archsojuzo žmogus – būtų tylu gražu…
archandrius
( 2016-10-26 )
Kazkaip visi tyli apie teritorija prie sporto rumu??? Neidomu butu pasidometi kaip ten siauteja Avulis???Viduri miesto centro daro kartonini haosa. Ir tai viskas padaryta po arch. sajungos veliava kitaip sakant paneles blondines kuriai visi pavaldus. GEDA!