Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje rengiama vieša paskaita „Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“. Menotyrininkė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė joje žada atskleisti iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.
Spalio 27 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) menotyrininkė A.Bimbirytė-Mackevičienė skaitys viešą paskaitą „Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“. Viešoje paskaitoje bus bandoma atsakyti į klausimus: kiek iš viso koplyčių buvo Arnionyse? koks vaidmuo istorijoje tenka dabartiniams, Čenstakavos Dievo motinos vardą turintiems maldos namams?
„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais žentais ir dukterimis yra įpareigoti ir paprašyti, kad su atlaikytomis Dieviškosios Garbės šventosiomis mišiomis ir visuotinio tinkamo evangelijos tikėjimo pamaldomis mano dvare Arnionyse, esančiame Vilniaus vaivadijoje, toje kriptoje ir koplyčioje, iš pamaldumo mano pastatytoje, negailint lėšų amžinajam poilsiui, palaidoti.“
Vargu ar Dovydas Šveikovskis, 1643 m. įrašydamas šias eilutes savo testamente, tikėjosi kada nors užminsiąs mįslę, juolab tokią, kuri neduotų ramybės net ir prabėgus keletui šimtų metų po jo mirties. Kur buvo Arnionių dvaro koplyčia? Kada ji buvo pastatyta? Ir ar įpėdiniai įvykdė paskutinę mirštančiojo valią?
Apie tai, kad dvare būta maldos namų, dar XIX a. pabaigoje užsiminė muziejininkas, kultūros veikėjas Liucijonas Uzembla. Jis teigė, kad šie iškilo gerokai anksčiau, nei čia apsigyveno protestantai Šveikovskiai – apie 1498 m. ir buvo pastatyti paties Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva. Vėlesni Arnionių gyventojai taip pat rūpinosi savųjų maldų buveine – XVIII a. čia rezidavę Špirkos, amžiaus pabaigoje juos pakeitę Kostrovickiai bei iki pat II Pasaulinio karo dvarą valdę garsieji Tiškevičiai – visi jie dvare turėjo Dievo namus. Tuo abejoti neleidžia mūsų dienas pasiekę dokumentai. Šaltiniai taip pat rodo, kad kaskart į Arnionis atsikėlus naujiems šeimininkams, pasikeisdavo ir koplyčios vieta: tai ji įrengiama toliau nuo rūmų, tai perkeliama į vidų, galiausiai tam pasitarnauja nedidelis medinukas prie tvenkinio…
Parengta pagal Lietuvos mokslų akademijos informaciją.
