Vokietijos sostinėje tęsiasi Kauno architektūrai skirti renginiai. Architekto Gintaro Balčyčio kuruotą parodą „Kauno tarpukario architektūra“ Berlyne keičia paroda „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“. Lietuvos Respublikos ambasadoje taip pat numatyta diskusija apie modernistinę Kauno architektūrą ir jos sąsajas su Europos architektūra.
SUSILAUKĖ DIDELIO DĖMESIO
Birželio 9 dieną (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje Vokietijoje (Charitestr. 9, 10117, Berlynas) įvyks parodos, skirtos Kauno architektūros istorijai, „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“ atidarymas bei diskusija apie modernistinę Kauno architektūrą ir jos sąsajas su Europos architektūra. Ši paroda ir diskusija rengiamos Kauno architektūros istorijai skirto mėnesio Berlyne programoje.
Kauno architektūros mėnuo pradėtas gegužės 17 dieną Berlyno architektūros muziejaus galerijoje pristatant architekto Gintaro Balčyčio kuruotą parodą „Kauno tarpukario architektūra“. Pirmoji Lietuvos architektūros paroda šioje šalyje sulaukė didelio tiek architektų, tiek architektūra besidominčiųjų dėmesio ir yra įtraukta į Mokslų nakties Berlyne programą.
Tęsiant Lietuvos architektūrai skirtų renginių ciklą LR ambasadoje, Berlyne atidaroma paroda „Kauno modernistiniai interjerai. Kaunas – neatrastoji Europos modernizmo sostinė“, ne tik papildys Kauno modernistinės architektūros pristatymų geografiją, bet ir Vokietijoje atskleis dažniausiai kol kas tik architektūros ekspertams pažįstamas mūsų laikinosios Lietuvos sostinės architektūrines erdves – išlikusius miesto tarpukario architektūros pastatų interjerus, kurie tuo metu žavėję savo modernumu, išlaikė regionui būdingus bruožus ir architektūrinius atspalvius.
REGIONIZMAS MODERNISTINĖJE ARCHITEKTŪROJE
Po parodos atidarymo įvyks diskusija, skirta Lietuvos tarpukario architektūros ir Europos architektūrinio kraštovaizdžio sąsajų analizei. Diskusijoje dalyvaus architektūros istorikės dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas) ir profesorė Natascha Meuser (Hochschule Anhalt, Dessau). Jos diskutuos apie tai, kas mūsų architektūrinį peizažą skiria ir sieja su to laikmečio Europos, ypač Vokietijos, architektūra.
Kaip teigia architektūros istorikė, dr. M.Drėmaitė: „Tarpukario Kauno modernizmo architektūra laikoma fenomenu, kadangi vos daugiau nei per dešimtmetį buvo pastatyta moderni Europos sostinė. Tačiau šiandien jau galime kelti klausimą, koks tas Kauno modernizmas, kokios įtakos ir idėjos susitiko šiame mieste ir kaip jos buvo įgyvendintos? Tradicinis požiūris į architektūrą bei tradicinės statybos technologijos, didelis troškimas sukurti nacionalinį stilių ir iš Vakarų Europos architektūros mokyklų atkeliavusios radikalaus modernizmo idėjos pagimdė tai, ką šiandien galėtume vadinti vienu iš ankstyviausių regionalizmo atvejų modernistinėje architektūroje“.
Parodą bus galima lankyti iki liepos 1 dienos (pirmadienį – ketvirtadienį 10 – 13 ir 14 – 16 val.).
Projekto rengėjai: LR kultūros atašė Vokietijoje, Kauno architektūros festivalis.
Parengta pagal LR Kultūros atašė informaciją.
