images_phocagallery_4284_stoti_auto_1601_4284_stoti_kn_160100_e01_xxx

TA VISAGALĖ KOMERCIJA://KAUNIEČIAI AUTOBUSAIS GREITAI KELIAUS ŠIUOLAIKIŠKAI

Ilgai laukta Kauno autobusų stoties rekonstrukcija jau pusmetį vyksta pilnu tempu. Vienas svarbiausių Laikinosios sostinės viešojo transporto infrastruktūros objektų po rekonstrukcijos turėtų gerokai išaugti bei dar šiemet įgauti pavidalą, kuris būtų patogus keleiviams, o ir miesto svečiams praneštų apie Nemuno ir Neries santakoje esantį modernų miestą. Architekto Gintaro Balčyčio kolektyvo suprojektuotame naujame stoties pastate visgi dominuos ne viešoji, bet komercinė funkcija.

IŠBANDOMAS NAUJAS STOTIES MODELIS

Nuo rugpjūčio pradžios Kauno prekybos ir pramogų Meką – „Akropolį“ – apspitę tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai nūnai realizuoja naujovišką autobusų stoties formą. Daugelis kauniečių ir miesto svečiai net priprato laisvalaikį iki išvykimo praleisti ne su knyga ar išmaniuoju telefonu rankoje, bet apsipirkinėdami ar tiesiog vaikštinėdami po prekybos sales it po kokį vartotojiškumo muziejų. Be abejo, čia nesibodima užsukti ir autobusu atvykus ar sugrįžus į miestą. Šaltuoju metų laiku kone priverstiniu tapusį pastarąjį pomėgį Kauno autobusų stoties klientai galės pratęsti ir vėliau – Kauno autobusų stočiai atsidarius po rekonstrukcijos. Mat naujojo jos pastato (arch. G.Balčytis, J.Šniepienė, K.Vaikšnoras, P.Vaitiekūnas) didžioji dalis taip pat bus paskirta ne kam kitam, bet prekybai. Kad būtent tokia yra šiandieninė autobusų stoties forma įsitikinę tiek stoties šeimininkai – AB „Kautra“ (rekonstrukcijos projekto užsakovas – UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“), tiek ir naujosios Kauno autobusų stoties autorių kolektyvas. Beje, šio svarbaus miesto gyvenimui pastato rekonstrukcijos projekto idėjų konkurso surengta nebuvo…

Prasidėjus Kauno autobusų stoties rekonstrukcijai, pasitaikė svarstymų, jog šiuolaikiniam miestui įprastos stoties gal net ir nebereikia. Architektas G.Balčytis šią nuomonę atremia, nurodydamas, jog „šiuolaikiniam miestui“ būtų reikalinga ir „šiuolaikinė visuomenė“, tačiau vargu ar tokia pas mus jau yra. Tuo labiau, kad dauguma dabartinių autobusų stoties „vartotojų“ yra rajonų gyventojai bei pagyvenę žmonės. Projekto autorius pažymi, jog „Kautra“ pasirinko tradicinį stoties veiklos planą, kuris, užsakovų nuomone, stoties funkciją įgyvendina geriausiai.

Vis dėlto XXI amžiaus „tradicinė“ stotis, atrodo, ne vien autobusų peronai, laukimo salės, bilietų kasos, bufetukai, spaudos kioskeliai, bet ir stiprus komercinis variklis – prekybos centras, prekybos pasažas ir pan.

SAVO PAVIDALĄ SAUGOJO 80 METŲ

Kauno autobusų stotis – ko gero, didžiausias tarpmiestinių autobusų mazgas Lietuvoje – įvairiais maršrutais kasdien iš jo išvyksta per 500 autobusų. Kartu su greta stūksančia klasicistinių formų stalinistine Kauno geležinkelio stotimi (arch. P.Ašastin, 1953 m.), tai yra ir vienas svarbiausių šalies viešojo transporto infrastruktūros kompleksų.

Tikėtina, jog Kauno autobusų stoties svarba dar labiau išaugs po kelerių metų, kai geležinkeliu ims riedėti tarptautiniai „Rail Baltica“ vėžės traukiniai. Tokiu traukiniu iš Berlyno, Varšuvos, Rygos, Talino ar Helsinkio atvykusiems užsienio turistams, kurie norės po Lietuvą pasižvalgyti plačiau, turėtų būti patogu bent trumpam stabtelėti Kaune ir po šalį pakeliauti, pavyzdžiui, „Kautros“ autobusais. Kauno geležinkelio stotį savo pradiniu kelionės tašku į užsienį turėtų pasirinkti ir daugelis Lietuvos gyventojų, kuriems čia turėtų būti patogu atvykti tarpmiestiniais ar priemiestiniais autobusais. Taip Kauno autobusų stotis turėtų tapti tam tikrais tarptautiniais vartais ar bent savotiška jų dalimi.

Vis dėlto ne tik savo lokacijos ir net fizinio pavidalo Kauno autobusų stotis nekeitė nuo pat Laikinosios sostinės laikų. Kauniečių teisė turėti ne tik aktyviai veikiančią, bet ir patogią ar bent šiuolaikiškos stoties poreikius atitinkančią autobusų stotį daugybę metų buvo atsainiai paminta. Antrojo šalies miesto gyventojai pažadais apie šios stoties atnaujinimą buvo maitinami net kelis dešimtmečius. Tuo tarpu autobusų laukiantiems keleiviams teko grūstis caro laikų pastato ankštoje laukimo salėje, šalti vėjo prapučiamuose ir lietaus merkiamuose peronuose. „Sovietmečiu pastatas buvo rekonstruotas, bet jo apimtis nepasikeitė nuo pat Smetonos laikų“, – portalui PILOTAS.LT patvirtino architektas G.Balčytis.

Kauno autobusų stoties teritorija kadaise buvo pramoninė – joje veikė ketaus liejykla ir mašinų gamykla „Minerva“. Būtent pastarajai 1894 metais buvo pastatytas (arch. N.Andrejevas) 2 aukštų raudonų plytų dvišlaičio stogo senasis stoties pastatas (Vytauto pr. 24), kuriame vėliau veikė Rusijos prekybos atstovybės skyrius, geležinkelio stoties padalinys. Pastaruosius 8 dešimtmečius jis ištikimai tarnavo tarpmiestinių ir priemiestinių autobusų keleiviams ir stoties administracijai. 1981 metais pastatą rekonstravus, administraciniams kabinetams buvo pritaikyta ir jo mansarda.

Pačiame miesto centre nuo tarpukario veikianti Kauno tarpmiestinių ir priemiestinių autobusų stotis XXI amžių visgi pasitiko gerokai nušiurusi, o planai ją atnaujinti ar net pradėti rengti projektai ir toliau gulė į Kauno valdžios bei stoties šeimininkų stalčius. Pernai metų vasarą galiausiai rekonstrukcija prasidėjo (gen.ranga – UAB „Autokausta“). Apie 8.500.000 Eur. vertės stoties pastato požeminio aukšto betonavimo darbai jau baigiami, o planuojama, kad statinys veikti pradės metų pabaigoje.

KOMERCINĖ DALIS STOTYJE – NEIŠVENGIAMA?

Galvojant apie Kauno autobusų stoties bei jos teritorijos ateitį, PILOTAS.LT žiniomis, buvo svarstyta ir galimybė ją iškelti kitur. Gal net į miesto pakraštį. Vis dėlto galiausiai nuspręsta išlaikyti senąją stoties vietą vienoje svarbiausių miesto centrinės dalies transporto arterijų – Vytauto prospekte. Matyt, atsižvelgta ir į faktą, jog pastaroji stoties vieta miestiečiams yra įaugusi kone į kraują.

Pasak rekonstrukcijos autorių, naujosios stoties veikla mažai skirsis nuo kitų autobusų stočių Lietuvoje, užsienyje ar net nuo sovietinių laikų – autobusų atvykimo-išvykimo grafikai, atvykimo-išvykimo peronai, laukiamoji salė ir t.t. Architekto G.Balčyčio teigimu, keičiasi valdymo ir informavimo principai, bet išorinė funkcijos pusė išlieka panaši.

„Stotis be komercinės dalies, žinoma, gali būti. Tačiau komercinė dalis įgalina ją pastatyti ir išlaikyti, nes pats stoties pastatas jokių pajamų neatneša, vien išlaidas – statybos, išlaikymo, aptarnavimo ir t.t.“, – šiuolaikinių autobusų stočių virtuvę portalui PILOTAS.LT išdėstė G.Balčytis. Architektas tvirtino esąs tvirtai įsitikinęs, jog Kauno atveju, stoties ir prekybos centrų-pasažų funkcija papildys viena kitą, todėl šių funkcijų atsiradimas vienoje vietoje yra labai tinkamas. Jis mano, jog neturinčios komercinės dalies stotys nūnai gali būti pastatytos nebent iš visuomeninių lėšų – valstybės, miesto ar ES fondų. Privatus kapitalas esą to niekada nepajėgs padaryti. Mat Lietuvoje tai nė neatsipirktų. Nerentabiliam verslui lėšų neduotų ir joks bankas. „Bendrovė „Kautra“ yra privati kompanija ir stotis – taip pat, todėl, norint rekonstruoti stoties pastatą į reprezentacinį miesto statinį, joms buvo būtina ieškoti komercinių partnerių, – pažymėjo architektas. Architekto teigimu, projektuojant visgi galvota, jog šis miesto reprezentacinis statinys – visų pirmą yra Autobusų stotis.

Užsakovai architektams buvo iškėlę užduotį laikytis detaliojo plano (šį kiek anksčiau buvo parengusi „Projektų vystymo grupė“) užstatymo sprendinių bei išpildyti jame nurodytą funkciją – stoties ir prekybos centro. Projektuotojų kolektyvas to griežtai laikėsi.

Dėl užsakovo verslo schemų ir partnerių paieškos stoties projektavimas visgi laiko atžvilgiu gerokai išsitempė. Architektas G.Balčytis portalui PILOTAS.LT pažymėjo, jog projektuojant pravertė ir Kauno architektūrinės urbanistinės ekspertų tarybos (KAUET) išsakytos pastabos, į kurias projektuotojai atsižvelgė grynindami naujojo pastato architektūrą.

PIRMAS MIESTE POŽEMINIS PARKINGAS

Rekonstruojant stotį, nebeliks jos menkaverčių statinių – dispečerinės, kavinės, siuntų terminalo, stoginės, tvoros. Naujosios stoties pagrindinė architektūrinė-urbanistinė idėja bei jos funkcinė schema gana paprastos: miesto transportas (Vytauto pr.) – prekybos pasažas – tarpmiestinis transportas (stoties laukiamoji salė ir peronai). Naujasis stoties pastatas projektuotas formuojant Vytauto prospekto užstatymo liniją, o autobusų atvykimo išvykimo peronai ir autobusų parkavimo vietos – numatyti sklypo gilumoje. „Stotis – lyg didelė autobusų sustojimo stoginė, po kuria yra ir komercinė funkcija“, – pastato projektinę koncepciją atskleidžia architektas. 2 aukštų su automobilių parkavimo rūsiu pastato bendrasis plotas sieks 13.215 m².

1,5 ha dydžio Kauno autobusų stoties sklypas šiaurinėje pusėje sklypas ribojasi su gretimo viešbučio „Ibis“ sklypu bei Bažnyčios gatve, iš kurios jau kitąmet bus įvažiuojama į stoties teritoriją. Eismo sąlygas čia turėtų palengvinti numatytas transporto žiedas. Iš rytinės sklypo pusės driekiasi Girstupio gatvė iš kurios projektuotojai numatė įvažiavimą-išvažiavimą į stoties požeminę parkavimo aikštelę. Pietinėje pusėje stoties sklypas glaudžiasi prie komercinės paskirties objektų teritorijos, o vakarinėje dalyje – prie Vytauto prospekto, iš kur bus pagrindinis patekimas į pastatą bei įvažiavimas į jo požeminę parkavimo aikštelę.

Išilgai pastato kiemo fasado ištįsusiame keleivių įlaipinimo perone bus įrengtos 22 aikštelės, o dar iki 17 autobusų turėtų sutilpti ties Girstupio gatve, kur bus laikinos autobusų parkavimo vietos.

Po visu naujuoju pastatu numatytame parkinge nubraižytos 187 vietos, kuriose statyti automobilius žadama leisti nemokamai. Tai, beje, pirmoji (!) požeminė automobilių stovėjimo aikštelė Kaune.

Bažnyčios gatvės zonoje taip pat bus įrengtas dengtas 3 autobusų dydžio keleivių išlaipinimo peronas bei smulkių siuntų pridavimo-atsiėmimo terminalas, kurio paslaugomis bus galima pasinaudoti nė neišlipant iš automobilio.

Carinį senąjį stoties namą numatoma sutvarkyti ir į naująjį pastatą integruoti. Jame ketinta įrengti restoraną. Renovuojant bus stengiamasi išsaugoti autentiškus fasado elementus.

STOTIS „DIRBS“ PIRKĖJŲ JAUKU

Pagal architektų sumanymą, naujasis stoties pastatas į Kauno centro architektūrinį ir visuomeninį kontekstą integruosis savo lakoniška forma bei šiek tiek iššaukiančiu įvaizdžiu. Pagrindinis naujojo statinio architektūrinis akcentas – beveik 18 m aukščio įėjimo arka su iš abiejų pusių įrengtais laikrodžiais. Pastarieji – vienas svarbus istorinių stočių simbolis, kuris turėtų tapti bene vieninteliu ryškiu jos ženklu Vytauto prospekte. Po gatvėje numatyta 10 metrų ilgio konsoline dalimi atsivers 7,5 m. aukščio nuo lietaus apsaugota erdvė su laiptais į požeminę gatvės perėją bei projektuojama miesto viešojo transporto stotele. Fasadų apdailai planuojama naudoti individualias terakotos plokštes.

Didžiąją naujojo pastato dalį užimanti komercinė dalis išsidėstys prie Vytauto prospekto, o iš šio į autobusų stotį atves pagrindinis pastato pasažas. Konsolėje panaudotos medinės kabamosios lubos suplanuotai viešajai erdvei turėtų suteikti jaukumo.

Autobusų stoties salė projektuota pagal rytinį pastato perimetrą. Taip architektai siekė užtikrinti jos funkcinį ryšį su peronais iš kurių tarptautiniais, tarpmiestiniais ir priemiestiniais maršrutais įvairiomis kryptimis kasdien išvyks iki 600 autobusų. Manoma, kad per dieną naujajame stoties pastate apsilankys apie 10.000 žmonių armija. Beje, stoties administracija įsikurs pastato 2-ajame aukšte.

Viliamasi, jog rekonstruota autobusų stotis ne tik pagerins sąlygas keliaujantiems, bet ir teigiamai įtakos tiek stoties rajonams būdingą artimąją aplinką, tiek ir Kauno įvaizdį. Suabejoti tuo sunku – šiuolaikiška stotis atvykėliams turėtų byloti apie modernų miestą. Vis dėlto būtume neteisūs, jei šio svarbaus miesto pastato rekonstrukciją vertintume vien pro rožinius akinius.

Nepaisant naujojo stoties pastato deklaruosimo šiuolaikiško įvaizdžio ir numanomo ženklaus autobusų keleivių aptarnavimo sąlygų pagerėjimo, sunku atsikratyti įspūdžio, jog autobusų stoties funkcija čia tėra antraplanė ar net – savotiškas jaukas komercijai. Tuo labiau, jog po rekonstrukcijos jos keleivių salė padidės palyginti ne tiek jau daug, o vietos manevruoti autobusams kieme – gerokai sumažės. Vytauto prospekto pusėje išvešėjusi komercija atvykėliams turėtų ne vien pažangą, bet ir miesto pataikavimą verslo interesams. Mat, naujoji stotis iš tikrųjų užims vos apie 30 proc. viso jos pastato ploto. Be abejo, tai geriau nei gretimame buvusio kino teatro „Planeta“ pastate, kuriame be prekystalių niekam kitam vietos taip ir nebeliko.

STOTIES FUNKCIJA NYKSTA

Jeigu kadaise gyvybiškai svarbiam ir reprezentatyviam miesto viešosios struktūros objektui – autobusų stočiai – tikrai yra lemta išnykti, tai akivaizdu, jog šis procesas jau prasidėjęs. Tik jo pagrindinė varomoji jėga ne atsiradusi „išmanioji visuomenė“, bet visagalė komercija. Su šio proceso eiga metų pabaigoje iš arti galės susipažinti ir visi autobusais keliauti nevengiantys kauniečiai.

KAUNO AUTOBUSŲ STOTIS SU PREKYBOS CENTRU IR POŽEMINE AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA

Vytauto pr. 24, Kaunas

Užsakovas: UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“. Projektuotojas: UAB „Dviejų grupė“. Architektai: Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas. Konstruktorius: Eugenijus Skirius („Konstruktorių cechas“). Inžinerinės dalys: UAB „Patvanka“. Gen.rangovas: „Autokausta“. Parametrai: sklypo plotas 14.608 m² (intensyvumas – 47 proc., tankis – 58 proc.), 13.215 m², 74.589m³, apie 8.500.000 Eur. Datos: Projektavimas – 2013-2015, statyba – 2015-2016. Fasadai: individualios terakotos plokštės („NBK Keramik“ – „Exterus“). Pastogės: lubos lauke – natūralios medžio faneruotės kompozito plokštės. Stogas: sutapdintas (danga – ruloninė), konstrukcija – plienas (UAB „Peikko Lietuva“). Stoglangiai: kupoliniai, apvalūs (UAB „Serfas“ – „Lamilux“). Vitrinos: aliumininės, profiliai – SAPA. Vartai: „Ryterna“. Liftas, travelatorius: „Schindler“ (UAB „Schindler-Liftas“). Šildymas, vėdinimas: Bendra oro šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistema.

INTERJERAS Sienos: pasažuose – berėmio stiklo vitrinos. Lubos: stoties salėje ir pagrindiniame pasaže – natūralios medžio faneruotės kompozito plokštės („Prodema“), kitur – metalinis paklotas („Rimi“), administracinėse patalpose – pakabinamos ir kt. Grindys: pasažuose ir stoties salėje – didelio formato akmens masės plytelės, prekybos centre „Rimi“ – akmens masės plytelės, administracinėje dalyje – „Tarkett“, „Marmoleum“ tipo danga. Laiptai: gelžbetonio surenkami (UAB „Aksa“).

Komentarai

  1. Kauno autobusų stotis sėkmingai įsipaišo į vietą,o tam Donelaičio-Maironio g. kampe,mano nuomone,kažkoks kratinys- reikėjo surengti archkonkursą (kad ir tarp studentų) ir būtų pateiktas ne vienas „išskirtinės“ architektūros pasiūlymas.

  2. O jei rimtai kaip suprastinti (neskaitant aukstingumo) ta projekta tai paprastai – vietoj iskirtinio pastato perprojektuot i nyku ir susiliejanti su aplinka pastta, gi siukstu negalima kazko iskirtinesnio turet naujamiestyje, reikia gi susilieti su praeities architektura ir ja imituoti. negalima issisokti kazkuo idomesniu!

  3. Kaip suprastinti tarka? Pvz padaryt metalo pjukla.
    Ar tarka pagal tave pats prasciausias pasaulio daiktas, kad suprastinti neimanoma? Nelogiska butu.

    Bet ne tik apie dizaina kalbejau, bet ir apie aukstinguma. Vietoj to, kad miestas vystytusi, tie konservatoriai architektai vis nori pritempti prie mastelio, kuris buvo aktualus pries 100 metu… Kuo mazesnisu visur statyt, siukstu negalima tokio „monstro“ kaip net 5.5 aukstu :))

  4. Tarka yra tarka-kaip ją suprastinsi?

  5. Isduotas leidimas, bet neaisku ant kiek suprastintas projektas gali buti po zanudu komentaru apie visokius „vaje, koks aukstingumas, net 5 su puse auksto“. Laikykimes carinio ir tarpukario Kauno aukstingumo, siukstu nesivystykime!

  6. Verkti nereikia-juk rašo,kad statybos leidimas išduotas.

  7. Autobusų stotis įdomi,šiuolaikiška ,gero mastelio. Tokiai architektūrai sukurti reikia turėti vietos pojūtį ir supratimą kas yra miesto kultūra.

  8. Tas Donelaicio 83 butu buves vienas isskirtinesniu siuolaikiniu Kauno pastatu. Gaila, kad pilkieji-nuobodieji kardinolai nepatenkinti kazkuo idomiau Kaune 🙂

  9. Donelaičio g. 83 tai kampas Maironio-Donelaičio priešais Lietuvos banką ? Ten KAUET prieš pusantrų metų buvo pateiktas G. Natkevičiaus opusas „Bulvinė tarka-1952“, užsakovas – M. Plūkas (Azovlitas). Garažai pirmame aukšte iš Donelaičio g. pusės, aukštingumas kaip visada viršija leistiną, išorė – post post modernizmas. Įdomu, kam išduotas leidimas dabar ?

  10. Su autobusų stoties architektūros lygiu viskas pagal mane tvarkoje,bet štai buvo straipsnis Pilote “ Architektūrinis populizmas kolkas sustabdytas“:
    https://www.facebook.com/pilotas.lt/photos/a.132794913426174.11680.132546550117677/675339985838328/
    Pasirodo,jau gautas leidimas statybai:
    ,Dokumento registracijos data-2016-01-11, Dokumento numeris- LNS-21-160111-00017, Statybos adresas- Kauno m. sav., Kaunas, K. Donelaičio g. 83 ,Dokumento būsena-Išduotas Dokumentą išdavusi institucija- Kauno m. sav,
    https://planuojustatyti.lt/infostatyba_isorine/apskaita-ir-statistika.htm

  11. galima ilgai ir meiliai kalbėti apie tai, kad komercija yra neišvengiama ir ją įsileisti į visas gyvenimo sritis. o kada jau turėsime teatrą-maximą, filharmoniją-senukus, parodų rūmus-norfą galėsime pradėti verkti dėl sukomercialėjusios visuomenės ir nusipopsinusios kultūros.

  12. Subtilus projektas,ypač iš gatvės pusės. Namas nelipa ant gatvės,kaip kad kitas,manau,užlipo ant Kanto g./Kęstučio g. kampo Kaune .Aukštyje išlaikytas saikas. O dėl komercijos-ir Vilniaus autobusų stotyje jos pilna.

  13. Šį kartą Kaunas parodė aukštą lygį ir pastatys savęs vertą autobusų stotį, neturinčią lygių Lietuvoje. Nes dabartinis stočių-prekybos centrų standartas baisus: tokios didžiulės, be jokios architektūros, dėžės pastatytos Šiauliuose, Kėdainiuose, Utenoje, Varėnoje, Telšiuose ir t. t. O Vilniaus autobusų stotis pavirto į kažkokį čigonyną; prie durų pasitinka atitvertas kampas su užrašu „Sostinės kebabai“, toliau raktų dirbtuvės, mobiliakų salonai, lažybų kontorėlės… Teko neseniai matyti kaip vietinis klipata sysiojo po „IKI“ parduotuvės laiptais pastato viduje ant sienos. O ką – jei demokratija, tai visiems ir iki galo. Tai štai grįžtant prie Kauno stoties reikia pasakyti, kad užsakovai pasirinko gabius ir atsakingus architektus, o ir netaupo suprasdami, kad gera architektūra ir geros medžiagos ilgam teiks džiaugsmą žmonėms ir pasididžiavimą kauniečiams. Juk stotis, tai miesto vartai, o ir vieta mieste labai matoma. Prieškario laikais Vytauto pr. buvo numatytas kaip viena pagrindinių Kauno gatvių, kurioje turėjo stovėti reprezentaciniai pastatai. Šiandien Vytauto pr. yra tik vienas didžiulis skaudulis – tai stoties turgaus šoninė išklotinė su skardiniais kioskais, klaikiu buvusiu „Planetos“ kino teatru. Čia reikia miesto valdžios kietos rankos.

  14. Sveikintinas projektas. Autobusams vietos daug nereik, ne saules piešt stoty jiems skirta. Didesnė problema, nei komercija, yra neišspręstas ryšys su traukinių stotimi. Kol dar liko laiko laiko iki Rail Baltica projekto baigties, reikia sujungti abi stotis. Dabartinės požeminės perėjos tėra laikinas sprendimas, nemalonu ten eiti ir tiek.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Vilkaviškio laikrodis

BENDRUOMENĖS MEDIS: Laikrodis vainikavo Vilkaviškio stoties kompoziciją

2021 lapkričio 173 KomentaraiAlmantas Bružas

Vilkaviškyje ką tik pastatytas 9 metrų aukščio stilizuoto medžio formos laikrodis jau skaičiuoja paskutines rudens savaites. Naujasis šiuolaikinio dizaino urbanistinis akcentas užbaigė Suvalkijos miesto autobusų

Trakų autobusų stotis

PAGAL IŠBANDYTĄ SCHEMĄ: Nauja Trakų autobusų stotis glausis prie „Rimi“

2021 lapkričio 16Be komentarųPILOTAS.LT

Bendrovės „Trasto“ ginčas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dėl naujos autobusų stoties neseniai baigėsi taikos sutartimi. Kaip pastaruoju metu tapo įprasta Lietuvoje, naujoji nuo šiol

stoti_ga_210900_e01_xxx

LAUKTOS STATYBOS GARGŽDUOSE: Pavasarį turės naują autobusų stotį

2021 rugsėjo 31 KomentarasPILOTAS.LT

Gargžduose pradėti paruošiamieji autobusų stoties statybos darbai. Planuojama, jog naujas statinys duris atvers jau ateinantį pavasarį. Naujoji autobusų stotis statoma šalia senosios, kur anksčiau buvo

Vilnius Connetc

GELEŽINKELIO STOTIES DETALUSIS: Ruošiama pristatyti visuomenei

2021 vasario 241 KomentarasPILOTAS.LT

Kaip skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, kovo mėnesį visuomenei bus pristatytas daugiau kaip 30 ha teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detalusis planas. Šiuo

Vilniaus stoties rajonas

GAIVINS STOTIES RAJONĄ: Ruošiamas tarptautinis architektūros idėjų konkursas

2021 sausio 12Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą bei atsiverti vilniečiams. Tai padaryti sostinė žada remdamasis geraisiais kitų Europos šalių pavyzdžiais. GAMYBINĘ TERITORIJĄ PAKEIS MIESTAS Kaip

Vilkaviškio autobusų stotis

ARCHITEKTŪRA IŠ ARTI: Ekskursijos po Kauno ir Vilkaviškio autobusų stotis

2020 spalio 20Be komentarųPILOTAS.LT

Spalio 23 dieną (penktadienį) rengiamos 2-oji ir 3-oji projekto „Architektūra iš arti“ ekskursijos. Kartu su kauniečiu architektu Gintaru Balčyčiu bus apžiūrėtos ir aptartos naujosios Kauno

Vilniaus stoties teritorija

STOTIES TERITORIJOS KONCEPCIJA: Rengiamasi aptarti viešai

2020 spalio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ pakvietė visuomenę susipažinti su Geležinkelio stoties ir aplinkinės teritorijos detaliojo plano koncepcija. Pagal ją bus toliau rengiami

Panevėžio autobusų stotis

NAUJI PANEVĖŽIO VARTAI: Autobusų stoties ir jos prieigų projektas žadina optimizmą

Daugiau 3 dešimtmečius panevėžiečiai kantriai svajoja apie galimybę sutvarkyti autobusų stotį bei jos apleistas prieigas. Ilgai puoselėti norai pagaliau turėti modernų statinį, pagaliau įgavo optimistinį

Vilniaus geležinkelio stotis

„VILNIUS CONNECT“ PROJEKTAS: Kūrybinėms dirbtuvėms – per 30 specialistų pajėgos

2019 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų sąjunga baigė formuoti Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos tarptautinių dirbtuvių komandas, kurios rugsėjo 16-18 dienomis ieškos geriausių idėjų Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos projektui

disku_vn_190530_e01_xxx

NAUJININKŲ BENDRUOMENĖ NUOGĄSTAUJA: Naujos stoties vizija – vien komercinis projektas

2019 birželio 101 KomentarasPILOTAS.LT

PILOTAS.LT gegužės pabaigoje skelbė apie Naujininkų bendruomenės rengiamą diskusiją apie naujos Vilniaus autobusų stoties kitoje geležinkelio bėgių pusėje projektą. Pastaroji „Vilniaus geležinkelių“ ir sostinės savivaldybės

Naujininkų autobusų stotis

NAUJA AUTOBUSŲ STOTIS: Diskusija su bendruomene apie Naujininkų plėtros projektą

2019 gegužės 291 KomentarasPILOTAS.LT

Kalbų apie Vilniaus stoties rajono gaivinimą fone vis garsiau užsimenama apie naujos autobusų stoties Naujininkuose projektą. Tačiau šis projektas kelia nerimą vietos gyventojams – perkėlus

panevėžio projektai

LAUKIA NAUJOS STOTIES: Panevėžiečiai rinko reikalingiausius miestui projektus

2018 rugsėjo 10Be komentarųPILOTAS.LT

Ką tik praūžusioje Panevėžio miesto 515-ojo gimtadienio šventėje buvo renkamas laukiamiausias ir reikalingiausias šio miesto projektas. Panevėžiečiai tokiu išrinko autobusų stoties atnaujinimo projektą. Panevėžio miesto

Gintaras Balčytis

VYRIAUSYBĖS PREMIJOS: Architektas G.Balčytis ir 11 menininkų sulaukė įvertinimo

2018 kovo 14Be komentarųPILOTAS.LT

Vyriausybės rūmuose teikiant 2018-ųjų metų Kultūros ir meno premijas, tarp dvylikos laureatų spindėjo ir santūri kauniečio architekto Gintaro Balčyčio šypsena. Vyriausybės kultūros ir meno premija

Gintaras Balčytis

AUKSINIAI G.BALČYČIO METAI: Paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai

2018 vasario 21Be komentarųPILOTAS.LT

Už nuopelnus Lietuvos Respublikos kultūrai ir menui Vyriausybės kultūros ir meno premija šiemet paskirta 12 menininkų ir kultūros veikėjų. Tarp jų – ir kauniečiui architektui

Gintaras Balčytis

ĮSIMINTINIAUSIU TAPO ARCHITEKTAS: Garbingas Kauno titulas – Gintarui Balčyčiui

2018 vasario 2Be komentarųPILOTAS.LT

Įsimintiniausiu 2017 metų Kauno menininku išrinktas Gintaras Balčytis. Šis garbingas antrojo šalies miesto apdovanojimas architektui paskirtas už Kauno autobusų stoties projektą, kuris, Kauno menininkų namų

Gintaras Balčytis

KAUNO STOTIES SĖKMĖ: G.Balčytis pretenduoja į įsimintiniausius Kauno menininkus

2018 sausio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno menininkų namai tęsia tradiciją kasmet apdovanoti labiausiai pasižymėjusį antrojo šalies miesto profesionalaus meno kūrėją. Greta dailininkų ir dainininkų, tapti įsimintiniausiu pernai metų Kauno menininku

Gintaras Balčytis

VYRIAUSYBĖS PREMIJA 2017: Ant apdovanojimo slenksčio – architektas G.Balčytis

2017 gruodžio 211 KomentarasPILOTAS.LT

Kultūros ministerijoje įvyko Vyriausybės Kultūros ir meno premijų komisijos posėdis, kuriame buvo atrinkti 12 kandidatų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti. Tarp pastarųjų – kaunietis

Autobusų stoties tūris korektiškai įsikomponavo margame Vytauto pr. užstatyme (arch.G.Balčytis ir grupė)

PAGYRĖ ARCHITEKTUS: Kauno autobusų stoties autoriams – garbinga premija

2017 gruodžio 123 KomentaraiPILOTAS.LT

Dėl Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos kasmet varžosi įvairių sričių menininkai – fotografai, kompozitoriai, dailininkai, skulptoriai, tautodailininkai, rašytojai, žurnalistai, kino, teatro menininkai ir kt. Šiemet

white_pr_170100_e02_xxx

MEDINĖ MIESTO SVETAINĖ: Švedų atsakymas stotis kergiantiems su prekybcentriais

Medinę architektūrą propaguojantis švedų kolektyvas „White Arkitekter“, Vekšės mieste laimėjo vietos architektūros vietoženklio konkursą. Pagal švedų sumanymą, naujas statinys geležinkelio stotį apjungs ne su prekybcentriu,

images_phocagallery_4848_stoti_pale_1610_4848_panev_st_161000_e13

PERMAINŲ VĖJAI PANEVĖŽYJE: Autobusų stoties rekonstrukcijos vizija

Prekybos centro ir autobusų stoties jungtinis tandemas greičiausia bus laikomas šių dienų klasika. Šią jau išbandytą visuomeninių ir privačių interesų derinimo formulę nūnai ketina pasitelkti

images_phocagallery_4284_stoti_auto_1601_4284_stoti_kn_160100_e01_xxx

TA VISAGALĖ KOMERCIJA://KAUNIEČIAI AUTOBUSAIS GREITAI KELIAUS ŠIUOLAIKIŠKAI

Ilgai laukta Kauno autobusų stoties rekonstrukcija jau pusmetį vyksta pilnu tempu. Vienas svarbiausių Laikinosios sostinės viešojo transporto infrastruktūros objektų po rekonstrukcijos turėtų gerokai išaugti bei

images_pulsas_foto_4161_tarpu_pa_130900_e01_bra

KELIAUJA PER ČEKIJĄ://KAUNO TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA PRISTATOMA BRNO

Kauno tarpukario architektūros paroda keliauja per Čekiją. Kauno architektūros festivalio parengta Kauno modernistinę architektūrą pristatanti paroda jau buvo eksponuojama Prahoje, Liberece, o šiuo metu –

images_phocagallery_2347_biblio_anyk_1303_2347_biblio_anyk_1303bl_2347_bibli_an_130300_e03_xxx

WORKŠOPAS ANYKŠČIUOSE://SENOSIOS AUTOBUSŲ STOTIES VIETOS URBANISTINĖS IDĖJOS

Anykščiai intensyviai ruošiasi kurortinės vietovės vardą iškeisti į kurorto. Prie to turėtų prisidėti ir kūrybinių dirbtuvių formos projektas „Senosios Anykščių autobusų stoties vietos urbanistinės idėjos“,

images_straipsniu_foto_3985_pasta_kn_150900_e01_xxx

KAUNO TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA://PARODA VILNIAUS UNESCO KOMISIJOS GALERIJOJE

Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje galima susipažinti su Kauno tarpukario pastatais, kurie padėjo Lietuvą paversti modernia šalimi bei paliko gilų ženklą jos architektūros istorijoje.

images_straipsniu_foto_3005_stoti_LV_140400_e01_xxx

KONKURSAS LATVIJOJE://REIKIA RYGOS AUTOBUSŲ STOTIES REKONSTRUKCIJOS IDĖJŲ

Ryga planuoja atnaujinti savo Tarptautinės autobusų stoties terminalą miesto centre, kuris kasmet aptarnauja net apie 3 mln. keleivių. Paskelbto šio terminalo rekonstrukcijos ir išplėtimo tarptautinio