Vilniaus Stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą bei atsiverti vilniečiams. Tai padaryti sostinė žada remdamasis geraisiais kitų Europos šalių pavyzdžiais.
GAMYBINĘ TERITORIJĄ PAKEIS MIESTAS
Kaip praneša Vilniaus savivaldybė, Vakarų Europos stočių pavyzdžiu bus kuriamas modernus daugiafunkcis mobilumo, verslo ir laisvalaikio rajonas su gyvybinga bei atvira gyventojams teritorija, iš kurios bus patogus susisiekimas su kitais Vilniaus mikrorajonais bei Lietuvos ir kitų šalių miestais. „Dabar Stoties rajonas iš esmės yra gamybinė teritorija, kurioje taisomi lokomotyvai – vos už 500 metrų nuo senamiesčio. Visa tai pasikeis jau netrukus. Vilniečiams uždaros buvusios erdvės, slepiančios ir miesto istorijos simbolius, taps atviros. Planuojama, kad teritorijoje atsiras daug viešųjų funkcijų, darbo ir gyvenamųjų vietų. Įgyvendinus „Lietuvos geležinkelių“ inicijuotą Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“, šis rajonas pagaliau taps visaverte miesto dalimi“, – sako sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas, kuris atsakys, kokio dydžio ir tūrio statiniai galėtų būti plėtojami bei kokios galimos jungtys per geležinkelio bėgius. Jau rengiamasi skelbti tarptautinį architektūros konkursą Vilniaus geležinkelio stoties pastato pertvarkos ir naujo keleivių aptarnavimui skirto statinio virš bėgių, viešojo miesto transporto terminalo bei stoties aikštės geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti.
ŽADA NAUDĄ VISAI ŠALIAI
Stoties rajono konversija, anot M.Pakalnio, iš kitų išsiskiria ambicingumu bei tuo, kad pokytį inicijavo viešosios institucijos. „Šią konversiją dydžiu bei ambicingumu galima lyginti nebent tik su Paupio rajonu. Potencialo čia kur kas daugiau – turime viešąjį transportą, rajonas ribojasi su Senamiesčiu, daugybė galimybių sukurti darbo vietas ir kultūrines erdves. Stoties rajono pertvarką inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“, Paupio – taip pat savivaldybė. Tačiau esminis skirtumas – Paupio rajone savivaldybė nustatė taisykles, o didžioji Stoties teritorijos dalis yra visuomenės nuosavybė, todėl šiame projekte visuomenės poreikiams ir interesams galima skirti dar didesnį dėmesį“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas. Kaip tik todėl, jo teigimu, apie stoties atgimimą negalima kalbėti kaip apie paprastą nekilnojamojo turto projektą – tai nauda ne tik pačiam rajonui, bet ir visam miestui bei šaliai, juk kalbama apie Lietuvos sostinės susisiekimo vartus.
„Per vadinamąją geležinę upę nusidrieks tiltas, kuris sujungs Naujininkus ir Senamiestį, taip pat ir Naujamiestį. Naujininkai iš atsiskyrėliško rajono gali tapti savo charakteriu ir savitumu spinduliuojančiu rajonu, tokių gerų pavyzdžių galime matyti Užupyje ar Naujamiesčio prieigose. Grąžinant Stoties rajoną gyventojams ne mažiau svarbios ir viešosios erdvės, pavyzdžiui, aikštės pertvarka, kuri taptų mėgstama vieta poilsiui ir kitos veikloms. Be to, rajonas bus statomas ant senojo Vilniaus pamatų, išnaudosime turimą paveldą didesnei rajono vertei sukurti – bus išlaikytas rajono savitumas jam suteikiant patrauklesnį veidą“, – sakė M.Pakalnis. Atnaujinant Stoties rajoną, svarstoma atkurti ir istorinį Šv. Stepono gatvės ilgį – ši gatvė geležinkelio buvo padalinta perpus.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės informaciją.
Titulinė nuotrauka: Vilniaus savivaldybės.
