7-asis dešimtmetis buvo jaunimo kultūros metas ne tik angloamerikietiškuose Vakaruose, bet ir Sovietų Sąjungoje, nepaisant jos reakcingos kultūros politikos. Tuo metu popmenu susidomėta ir Estijoje. Pastarojo laikotarpio estų popmeno pavyzdžiai pristatomi Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromoje parodoje „POPKunst For Ever“. Estų popmenas septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje“.
Birželio 5 dieną (penktadienį) 18 val. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) atidaroma paroda „POPKunst For Ever! Estų popmenas septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje“.
7-ojo dešimtmečio mene įvykęs posūkis, kuris pakeitė visą aukštosios ir žemosios kultūros, profesionalumo ir kūrybingumo, kopijavimo ir kičo suvokimą, šiandien galėtų būti vadinamas paradigmos poslinkiu. Nors iš pradžių jaunų popmenininkų įdiegti nauji principai funkcionavo meninio gyvenimo paraštėse, ilgainiui jie ėmė skverbtis į vyresnių kolegų kūrybą, į taikomąjį meną, madą, interjero dizainą ir kiną. Modernizmo estetiką ir ideologiją išstūmė popkultūra.
Popmenas, kaip savarankiška meninė ideologija, Estijos publiką pasiekė per dvi parodas – 1969 m. Talino kavinėje „Pegasus“ surengtą „SOUP'69“ ir 1970 m. toje pačioje vietoje eksponuotą „Progresyvų estų meną“. Abiejų parodų organizatoriai buvo A.Keskküla, L.Lapinas ir A.Toltsas, tuo metu studijavę dizainą ir architektūrą Estijos valstybiniame dailės institute. Dauguma eksponatų buvo asambliažai ir popobjektai. Šie kūriniai neatitiko profesionalumo sampratos, bet jie iššaukiamai demonstravo pasitikėjimą ir savyje talpino viską: nerangumą, eksperimentus, žaidimą ir ribų plėtimą, o svarbiausia – naują epochos, realybės ir meno santykio interpretaciją.
Parodos „POPKunst For Ever“. Estų popmenas septintojo ir aštuntojo dešimtmečių sandūroje“ kuratorė S.Helme.
Parengta pagal Nacionalinės dailės galerijos informaciją.
