PRABANGA VALDININKŲ NEGĄSDINA://KAUNO SAVIVALDYBĖ NUSITAIKĖ Į BANKO RŪMUS

Kauno savivaldybė jau kelerius metus nesėkmingai suka galvą kur įsikelti, kad surinktų skyrius į vieną vietą bei sutaupytų. Imtis naujos statybos, kaip Vilniuje ar išperkamosios nuomos vis dar nesiryžtama, nors planai jau ne kartą buvo svarstomi. Valdininkai neseniai visgi paskelbė suradę išganingą sprendimą, kuris esą leistų sutaupyti lėšų už patalpų nuomą. Vis dėlto šis jų sumanymas verčia abejoti racionalumu bei yra tolokai nuo miesto valdžios nuolat viešai deklaruojamų atvirumo, kuklumo ir artumo eiliniam miestiečiui nuostatų.

EKONOMIJA SU PRABANGOS ŽENKLU

Naujos vietos savivaldybei ieškoję Kauno valdininkai nusitaikė į neoklasicistinius Lietuvos banko rūmus, kurie laikomi vienais prabangiausių ir puošniausių tarpukario statinių Kaune. Tačiau tokia prabanga Kauno valdininkų, atrodo, nė kiek negąsdina.

Pranešama, kad galimybę Kauno miesto savivaldybės padalinius, įsikūrusius nuomojamose patalpose, perkelti į netoliese centrinių rūmų esantį Lietuvos banko pastatą jau apsvarstė Kauno miesto tarybos kolegija. „Kauno savivaldybei nuomotis patalpas iš Lietuvos banko yra geriausias variantas, kadangi tokie variantai kaip naujų patalpų statymas truktų ilgai, tuo tarpu išperkamoji nuoma iš privataus sektoriaus savivaldybei kainuotų brangiai. Lietuvos bankas yra valstybinė institucija, kuri siūlo puikias sąlygas nuomai“, – teigia šį klausimą nagrinėjančios specialios komisijos pirmininkas S.Vaičikauskas.

Skelbiama, kad į Maironio gatvėje esančias Lietuvos banko patalpas būtų perkelta apie 160 įvairiose miesto vietose įsikūrusių savivaldybės administracijos padalinių darbuotojų. Tvirtinama, jog savivaldybės administracijos skyrių sukoncentravimas į vienas patalpas leistų ne tik efektyviau dirbti administracijai, bet kartu prisidėtų ir prie patogesnio kauniečių aptarnavimo.

PABRĖŽTŲ VALDININKŲ SVARBĄ

Vis dėlto dėl pastarojo pasirinkimo kyla akivaizdžių abejonių. Sunku patikėti, kad išskirtine prabanga trykštantis istorinis statinys būtų racionalesnis nei, pavyzdžiui, šiuolaikiškas administracinis pastatas. Nereikėtų abejoti tiktai tuo, jog didinga banko rūmų architektūra, prabangios salės bei kabinetai  miestiečiams neišvengiamai pabrėžtų pačios savivaldybės bei kiekvieno joje dirbančio klerko, jo parašo ypatingą svarbą.

Pagal žymaus tarpukario architekto M.Songailos projektą Kauno Maironio ir K.Donelaičio gatvių sankirtos kampe pastatyti Lietuvos banko rūmai – vienas ryškiausių neoklasicizmo stiliaus pastatų Lietuvoje. Ne veltui, jų atidarymas buvo vienas svarbiausių 1928 metų įvykių Laikinojoje sostinėje, o ir visoje šalyje.

O didžiuotis būta kuo. 6.000 m² ploto rūmai žėri išskirtine prabanga – interjeruose gausiai panaudotas natūralus ir dirbtinis marmuras, granitas, plastinis ir tapytinis dekoras, sukurtas dailininkų P.Kalpoko, V.Didžioko, O.Dubeneckienės-Kalpokienės, J.Janulio). Banko sales apšviečia itin puošnūs sietynai bei šviestuvai. Vestibiulio ir operacijų salės grindų geometriniai raštai sukurti iš pilkšvo atspalvio metlacho plytelių, o sienos – apdailintos juodu, gelsvu ir rusvu marmuru. Atkūrus nepriklausomybę, istorinis pastatas buvo restauruotas ir rekonstruotas, atkurtas autentiškas interjeras, grąžintos originalios spalvos.

RŪMAI PRARASTŲ DALĮ VERTĖS

Svarbu dar ir tai, kad Lietuvos banko rūmų pastatas iki pat šių dienų išlaikė savo pradinę funkciją – po Antrojo pasaulinio karo jame veikė  Lietuvos respublikinio banko Kauno skyrius, o dabar – vėl Lietuvos bankas. Tai reprezentacinis Lietuvos banko statinys, puikiai perteikiantis senosios bankininkystės dvasią.

Lietuvos banko rūmai Kaune yra prie pačių šalies bankininkystės ištakų, todėl neabejotina, kad į juos įkėlus savivaldybės valdininkus, šis reikšmingas šalies bankininkystei pastatas dalį vertės bei šios dvasios prarastų.