LR Susisiekimo ministerija paviešino iki šiol užkulisiuose minėtus planus į vienas rankas atiduoti trijų šalies tarptautinių oro uostų valdymą. Kaip ir kalbėta, Kauno ir Palangos oro uostai pateks Vilniaus oro uostą valdančios valstybės įmonės dispozicijon. Teigiama, kad šis žingsnis nutrauks beprasmę konkurenciją tarp šalies oro uostų, sumažins sąnaudas bei įgalins juos dirbti koordinuotai.
PATEKS Į VILNIAUS RANKAS
Kaip praneša Susisiekimo ministerija, šiuos planus įgyvendinti numatyta reorganizuojant valstybės įmonę „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonę Tarptautinis Palangos oro uostas, jas prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Pastarajai žadama perleisti visas pirmųjų dviejų įmonių teises ir pareigas. Teigiama, kad, atlikus reorganizaciją, bus sukurta viena šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė, tačiau oro uostų pavadinimų kol kas neplanuojam keisti.
„Visus tris tarptautinius oro uostus valdant vienai įmonei bus formuojama ir įgyvendinama koordinuota ilgalaikė strategija, tikslingiau planuojamos investicijos oro uostų infrastruktūrai modernizuoti, nustatomi subalansuoti rinkliavų už naudojimąsi oro uostu dydžiai, geriau užtikrinamas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, įmonės finansinis stabilumas, be to, daugiau kaip milijonu litų per metus sumažės veiklos sąnaudos ir administracinė našta“, – sumanymą atskleidžia susisiekimo ministras R.Sinkevičius.
Pasak ministro, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai toliau veiks kaip ir veikę – su savo logotipais, teritorija, terminalais. Tačiau jie bus plėtojami koordinuotai ir nuosekliai, visai valstybei, visiems gyventojams, o ne kuriam nors vienam oro uostui palankiausiu būdu.
NEKONKURUOS DĖL KELEIVIŲ SRAUTŲ
R.Sinkevičiaus teigimu, reorganizavus šalies oro uostai tarpusavyje nekonkuruotų dėl tų pačių keleivių srautų, o pasinaudojant sinerginiais privalumais, būtų vykdoma koordinuota skrydžių, tarifų, personalo valdymo politika. Anot ministro, koordinuota oro uostų tinklo veikla leis išsaugoti ir tuos oro uostus, kurie nebūtų pajėgūs išgyventi veikdami savarankiškai, tuo pat metu užtikrinant viso oro uostų tinklo veiklos rentabilumą tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Susitiekimo ministerija sujungimo žingsnį grindžia ir tuo, kad oro uostų valdymo modelis, kai kelis oro uostus valdo viena valstybei priklausanti įmonė, Europoje žinomas gana gerai. Pateikiami pavyzdžiai: 7 oro uostus valdanti Estijos įmonė „Tallinn Airport“, 11 oro uostų – Švedijos įmonė „Swedavia“, 25 oro uostus – Suomijos įmonė „Finavia“, 46 oro uostų – Ispanijos įmonė „Aena Aeropuertos“…
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos informaciją.
