Chen Chieh-jen – labiausiai tarptautiniu mastu pripažintas Taivano menininkas. Cenzūros, socialinės ir politinės priespaudos laikais augusio kūrėjo darbai atspindi permainingą šios šalies istoriją: nuo 38 metus trukusios karinės padėties ir šaltojo karo iki perėjimo prie pasaulinės neoliberalios ekonomikos. Kovo 8 dieną A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Kaune atidaroma šio menininko paroda bei pristatomi filmai.
SVARBIAUSIA PAŠALINTI IMPERINĮ MĄSTYMĄ
Kovo 8 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V.Putvinskio g. 64, Kaunas) atidaroma Chen Chieh-jen darbų paroda bei pristatomi filmai „Imperijos sienos I”, Imperijos sienos II“ ir „Fabrikas“. Chen Chieh-jen augo cenzūros, socialinės ir politinės priespaudos laikais. Jis pirmus darbus sukūrė 1980 m. ir šie performansai atsirado ne iš noro kurti meną, bet kaip pats Chen aiškina, iš emocinio impulso susidūrus su vyraujančia sistema. Pasibaigus autoritarinei erai Chen meniniai darbai atspindi šiandieninę neo-liberalią imperiją, kuri remiasi tautos ir kapitalo sąjunga. Savo darbais Chen siekia pašalinti imperinį mąstymą.
Chen Chieh-jen kuria instaliacijas, performansus, fotografijos ir video darbus. Chen yra surengęs personalines parodas savo gimtoje šalyje, Los Andžele (JAV), Madride (Ispanija), Niujorke (JAV), Paryžiuje (Prancūzija). Jis 3 kartus savo darbus pristatė Venecijos bienalėje bei dalyvavo kitose tarptautinėse bienalėse Lione, San Paule, Liverpulyje, Sidnėjuje ir kt. Chen Chieh-jen yra apdovanotas specialiu Kvandžu bienalės (Korėja) prizu bei Taivano prestižiniu nacionaliniu apdovanojimu už išskirtinius pasiekimus kultūros srityje.
Paroda parengta bendradarbiaujant su Fondu 3,14 (Bergenas, Norvegija). Parodos kuratorė M.Barth.
3 TAIVANO KINO ISTORIJOS
Filmas„Imperijos sienos I“ remiasi asmenine autoriaus patirtimi. Jis padalintas į 2 dramatiškas reportažo atkarpas. Pirmoje dalyje pristatomi aštuoni tipiški atvejai, kaip taivaniečiai norėdami gauti JAV turistinę vizą kenčia konsulato pareigūnų piktnaudžiavimą. Dažniausiai jiems atsisakoma išduoti neimigracinę vizą dėl nepaaiškinamų priežasčių. Kitoje dalyje pristatomos devynių Kinijos moterų, turinčių vedybines vizas, atvykimo į Taivaną istorijos. Chen Chieh-jen lygindamas šias dvi situacijas atskleidžia visuotinę sienų kontrolės politikos hierarchiją ir dominuojančių šalių taktiką bendraujant su kitų tautų žmonėmis.
„Imperijos sienos II“ yra paremtos menininko tėvo dokumentais, kurie nutapė intriguojantį gyvenimo šaltojo karo metais paveikslą. Juose užsimenama apie šios eros politiką, kada CŽV bendradarbiavo su Taivanu ir ruošė antikomunsitų gelbėjimo armiją, kuriai priklausė ir Chen tėvas, ilgalaikei misijai užimti Kinijos pietrytinę žemyninę dalį.
Fabrikas atskleidžia pasaulinės ekonomikos pasekmes vietiniams darbuotojams. Filmas susitelkia ties grupe moterų, kurios dirbo siuvėjomis daugiau kaip 20 metų Lien Fu fabrike. Fabrikas 1990 metais patyrė tokį patį likimą kaip ir daugelis kitų, kada Tavano gamybos pramonė išsikėlė į kitas šalis, ieškodama pigesnės darbo jėgos. Kai fabrikai buvo uždaryti darbuotojai prarado pragyvenimo šaltinį. Savo filme Chen Chieh-jen sujungia dabartinius vaizdus su archyvine medžiaga. Archyviniais kadrais Chen sukuria galingą vizualinę metaforą išnaudojimui, kuris yra užkoduotas giliai visuomenės šerdyje, negailestingas pelno siekis per amžinas pigios darbo jėgos paieškas.
Paroda A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veiks iki balandžio 15 dienos.
Parengta pagal Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus informaciją.
