Kaunas – krepšinio sostinė, Laisvės miestas, Santakos miestas. Yra nemažai Kauno veidų, bet aš norėčiau pakalbėti apie Kauną – architektų miestą. Kaunas tikrai gali pasigirti savo architektais ir savo architektūra. Kauną netgi galime pavadinti architektūriniu poligonu. Niekas taip karštai nesiginčija dėl architektūrinio skonio kaip kauniečiai.
Štai skandalingiausias Laisvės alėjoje atsiradęs architekto Virginijaus Juozaičio viešbutis žaismingai kauniečių pramintas “stiklainiu”. Koks kilo triukšmas – griauti, griauti! O man „stiklainis„ patinka.
Mes tikrai galime sau leisti turėti pastatą, kuris mus auklėja. Šis pastatas provokuoja mus susimąstyti: ką mums reiškia istorinis architektūros paveldas, kaip turi atrodyti šiuolaikinė architektūra istoriniam kontekste. Man atrodo, kad gyvenimas negali stovėti vietoje ir mes turime tęsti tai, ką pradėjo mūsų protėviai. Bet ne kopijuoti, o interpretuoti ir netgi eksperimentuoti. Mus iš tiesų labai jaudina didžiulis seno ir naujo kontrastas „stiklainyje“. Bet kodėl tai turi būti vertinama tik blogai? Negi filmas, kuriame yra prievartos scenų automatiškai yra blogas? Bet taip mes kurtume tik sterilius filmus, kurie neatspindi tikrovės, nemeniški. Architektūra, gerbiamieji, taip pat yra menas!
Kitas objektas apie kurį norėčiau pakalbėti – architekto Eugenijaus Miliūno suprojektuota Žalgirio arena. Pirmą kartą Lietuvoje visa jėga architektas parodė kaip turi būti projektuojami vieši pastatai. Žalgirio arenos visos investicijos suklotos į pastato esmę: viduje – maksimaliai funkcionali, su puikia akustika, patogi, kokybiška arena, koridoriuose, pastato išorėje vyrauja minimalizmas. Toks požiūris Lietuvoje – nedažnas. Džiugu, kad kauniečiai parodė visai Lietuvai pavyzdį. Tačiau dėl Žalgirio arenos esu girdėjęs kritiškų atsiliepimų: nepatinka paprasti arenos fasadai, vamzdžiai, “plika akim” matoma ventiliacijos įranga, per mažai pinigų skirta aplinkai ir t.t. Bėda ta, kad mes dar iki šiol neatsiribojame nuo sovietinių laikų žmogaus mentaliteto – fasadiškumo. Noras pasirodyti išoriškai, dar tebegundo. Architektūra, kuri vertinama pagal blizgius fasadus, butaforinius turtus ir tariamą monumentalią galią – praeities architektūra. Tai melaginga architektūra. Visi gerai pamename, kad sovietmečiu už grandiozinių fasadų mes nerasdavom nei gerai įrengtų patalpų, nei patogumo, nei jaukumo.
Eugenijui Miliūnui nebuvo lengva. Būdamas neeilinis architektas, filosofas, visuomenės naujo požiūrio formuotojas, jis ne tik įpūtė miestui naujų vėjų, bet ir paaukojo savo sveikatą.
Kitas objektas, apie kurį norėčiau pakalbėti – tai Kauno “Akropolis”. Kas matė už šią gražesnę Lietuvoje parduotuvę? Architektams Gediminui Jurevičiui ir Algimantui Kančui pavyko tobulai integruoti į bendrą interjerą senus pastatus. “ Akropolis” pastatytas futuristiškai, novatoriškai ir, rodos, paremtas rizikingais sprendimais. Kas galėjo anksčiau patikėti, kad milžiniška automobilių aikštelė gali būti patogiai įrengta virš magistralės? Šiandien akivaizdu, kad ji puikiai tarnauja miestui, naujajai arenai.
Esu visiškai įsitikinęs, kad Kaunas šį statinį gavo kaip dovaną, o ne kaip nelaimę. Tačiau, skeptikai nuolatos kartoja, kad “Akropolis” nurungė Laisvės alėją.
Šis požiūris yra iš esmės neteisingas, nes joks dirbtinis daiktas arba plastmasinis obuolys nenukonkuruos tikro obuolio. Kopija neatstos tikrojo originalo. Laisvės alėja yra Laisvės alėja. Tai tik laikinos Laisvės problemos. Ji tiesiog reikiamu metu nesusilaukė valdžios tinkamo dėmesio. Alėja pradėjo merdėti ir žmonės nustojo ja domėtis.
Kai neseniai architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės pateikė naują Laisvės alėjos atgaivinimo projektą, miestui atsivėrė nauja graži vystymosi viltis: Laisvės alėja įgaus naujas gyvenimo ir žaidimo taisykles, įdomų ir dėkingą scenarijų ir neabejotinai atsigaus.
Viena iš pagrindinių teisingo scenarijaus dalių yra žmonių ir transporto judėjimo Laisvės alėja sutvarkymas. Naujoje Laisvės alėjoje turi sugrįžti kažkas iš praeities –akmeninės dangos, “Konkė”, špižinės detalės ir pan. Tam tikroje dalyje pėsčiųjų tako, vakare gali atrasti vietą automobiliui. Gyvenimas ir žmogus keičiasi ir mes jau negalime atimti iš Laisvės alėjos šiuolaikiško romantiško gyvenimo skonio – lėtai už automobilio vairo pravažiuoti Laisve…
Džiugu, kad architektų Kiaunių projekte automobilių judėjimas alėja yra numatytas. Mes su architektu Augiu Guču apie automobilų eismą Laisvės alėjoje jau esame kalbėję daugiau nei prieš trisdešimt metų…..
Juk ir Kauno senamiestis atgijo vien todėl, kad žmonės gali patogiai pasistatyti savo automobilius. Rotušės aikštėje iškart atsidarė dešimtys įvairių restoranelių, vyninių, parduotuvėlių. Juk Kauno žmogaus tipas yra “su ratais”. Jo gyvenime automobilis daug ką reiškia. Prisiminkime ir tai, kad Iš Kauno yra kilę didieji Lietuvos ralistai, verslai sukasi aplink automobilius, daugelis išmano apie mašinas.
Kaune yra dar daug nuostabių , originalių, šiuolaikiškų pastatų. Tai G.Natkevičiaus, R.Adomaičio, G.Janulytės – Bernotienės, A.Karaliaus ir dar daugelio kitų architektų kūriniai, kuriems aptarti tiesiog trūksta laiko. Stengiausi pakalbėti tik apie daugiausiai diskusijų sukėlusius.
Esu isitikinęs , kad šiuolaikine Kauno architektūra kada nors didžiuosimės taip pat, kaip didžiuojamės prieškario Kauno architektūros šedevrais.
REDAKCIJOS PRIERAŠAS: straipsnio autoriui maloniai sutikus, perspausdiname šį tekstą iš „Vieningojo Kauno” svetainės. Gerbiame nuomonių įvairovę ir laikomės nuostatos, kad straipsnių autorių ir redakcijos nuomonės gali ir nesutapti.
grutas
( 2012-08-30 )
Na issake zmogus savo nuomone apie tai, kaip yra. Kam ieskoti kazkokiu povandeniniu sroviu, draugu-priesu ir piaro. Naudingiau butu surengti savo amato broliams konferencija ir paanalizuoti, ka ir kaip darome.
lenkas
( 2012-05-16 )
neaisku apie ka . aisku kad apie savus ir viskas gerai . na ir gerai . tam ir kaunas . tam ir sustauskas . su hendriku . ir stiklainis ….
AG
( 2012-03-02 )
As irgi gerbiu nuomoniu ivairove. Bet cia ne nuomones. Cia gryniausias piaras. Nemanau, kad protingas, bent kiek pasaulio ir gyvenimo mates zmogus gali kalbeti kaip pauglys: „Esu visiškai įsitikinęs, kad Kaunas šį statinį (Akropoli) gavo kaip dovaną.“
Cia tas pats, kaip aiskinti, kad indenai is baltuju degtine gavo kaip dovana.
Nesitikejau, kad Kauspedas kauniecius laiko tokiais „indenais“.
roma
( 2012-03-02 )
Autorius stipriai nori pasirodyti, prigyrė savo draugus, na su Juozaičiu matyt vyno išgėrė nes foto užfiksuota kartu, o minčių protingų pasisakyme tai nerasta…
promo
( 2012-03-01 )
Ir vėl artėja rinkimai.
egis
( 2012-03-01 )
Pagal Kauspeda gaunasi sitaip: jeigu nepavarei maksimaliai kiek i sklypa telpa – tu ne architektas. Bent jau ne kavianskas.
vienas
( 2012-03-01 )
Kaikur su Kauspedu galima nesutikit, bet siaip kaip kaunietis pritariu daugumai minciu. Dazniausiai uz politiskai korektisku projektu ir pasisakymu slepiasi fobijos ir kurybine impotencija.
antanas n
( 2012-03-01 )
pritariu bemaz daugumai issakytu kauspedo minciu! dziugu, jog atsiranda architektu tarpe nedegeneratu, nuolat draudzianciu, griaunanciu ir besiskundzianciu.
Rasa
( 2012-03-01 )
Neatsimenu, kad buciau kada skaiciusi toki atvira nusisnekejima architekturiniais klausimais. Netikiu, kad kaunieciai tikrai didziuotusi tais „laimejimais“, kuriais dziaugiasi Kauspedas.
mnmn
( 2012-03-01 )
tipiskas komercinio architekto mentalitetas. pinigai yra jega ir vienintele vertybe!