Susipažinti su ankstyvųjų modernizmo vilų architektūra iki šiol dažniausiai traukdavome į Paryžiaus priemiestį, Poissy miestelį. Pastarojo pakraštyje, laukymėje baltuoja viso pasaulio modernios architektūros mylėtojų lankomas vienas žymiausių ankstyvojo modernizmo tokio tipo pastatų – „Villa Savoye“ (arch. Le
Pernai Kaziuko šventės Vilniuje ritmą diktavę aukštaičiai, šiemet „estafetę“ perdavė žemaičiams – kovo 2 ir 4 dienomis sostinėje vyks Žemaičių meno ir kultūros dienos. Vienas iš šio masinio pavasario renginio rimtųjų akcentų numatytas senojoje Vilniaus rotušėje, kur
8-ajeme ir 9-ajame dešimtmečiuose sovietų sąjungoje gimę ir posovietinėje aplinkoje brendę menininkai turi sukaupę savitą gyvenimišką patirtį, kuri įvairiai prasiveržia ir jų kūryboje. Kovo 2 dieną Kaune atidaroma 10 jaunų Estijos, Latvijos ir Lietuvos menininkų grupinė paroda
Vilniuje vieši Sankt-Peterburgo architektų sąjungos delegacija, vadovaujama pirmininko V.Popovo. Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje svečiai skaitys paskaitas, o paroda supažindins su Piterio šiuolaikinės gyvenamosios ir visuomeninės architektūros pavyzdžiais, kultūrinio paveldo objektų rekonstrukcijos ir restauracijos projektais.
Savaitgalį Kauno miesto rotušėje iškilmingai įteiktos Kauno meno kūrėjų asociacijos premijos. Už praėjusių metų kūrybinius pasiekimus jas pelnė architektas Gintautas Natkevičius, dailininkė Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir fotomenininkas Vytautas Pletkus.
Atkaklus socialinės realybės kritikas, menininkas Dainius Liškevičius grįžtą į gimtąjį Kauną su specialiai šiam lietuvybės bastionui parengta paroda „Be pykčio“ VDU Menų galerijoje “101”.
Kauno rašytojai kasmet įteikia bičiulišką literatūrinę Vieno lito premiją, kurios pagrindiniai vertinimo kriterijai: grušiškas kūrybingumas, kudirkiškas pilietiškumas, vaižgantiškas kalbos sodrumas, maironiškas tautiškumas. Šiemet ši premija bus įteikta poetui Gintautui Dabrišiui už dabrišišką originalumą eilėraščių rinkinyje „Joju vienas“.
Prieš beveik 4 metus modernų naująjį keleivių terminalą (arch. G.Natkevičiaus grupė) pasistatęs Kauno oro uostas, pamažu gerina savo techninę bazę bei sėkmingai didina keleivių srautus, plečia skrydžių geografiją. PILOTAS.LT jau rašė apie šiemet jo kilimo ir tūpimo
A.Blaževičius, Dešimt priežasčių, foto: Lietuvos filmų centras Senosios lietuvių kino kūrėjų kartos filmai dažnai kaltinami nuobodumu, atitrūkimu dabarties gyvenimo realijų. Tokį lietuvių kino įvaizdį pabandys pakeisti kino turas per Lietuvą „Trys viename“. Šis Vilniuje startuojantis projektas Lietuvos
Lietuvos architektų sąjunga nuo praėjusių metų vidurio renka Architektūros konkursų Lietuvoje nuo 1990-ųjų metų skaitmeninį archyvą. Neseniai baigtas 1-asis šio archyvo etapas. Šio viešo archyvo iniciatyvą remia Kultūros rėmimo fondas.
Teiginys, kad pasaulis vis mažiau skaito, lietuvio negąsdina. Peržvelgus dar ne tokią ilgą vilnietiškų Knygų mugių istoriją, arba užsukus į jau 13-ąją mugę, atkėlusią vartus ketvirtadienį, akivaizdu viena,- lietuviai knygnešių tauta. Paprotys, kad iš knygų mugės nepadoru
Kaip skelbia Kultūros ministerija, šiemet viešosioms bibliotekoms bus paskirstyta 6,1 mln. litų dokumentams įsigyti ir elektroninių duomenų bazių prenumeratai. Tai reiškia, kad gyventojų informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose bus skirta beveik dvigubai daugiau lėšų.
Kaip jau rašė portalas PILOTAS.LT, Neringos savivaldybės surengtame Nidos kultūros centro „Agila“ rekonstrukcijos (perstatymo) architektūriniame konkurse rungiasi 28 projektai. Tai vienas sudėtingiausių pastarųjų metų konkursų, nes jo dalyviams teko išskirtinai mikrochirurginiai architektūros uždaviniai komplikuotame ir dirgliame kontekste.
Ką tik pasibaigė kviestinis A klasės biurų komplekso Vilniaus Konstitucijos prospekte architektūros idėjų konkursas. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga (LAS), nugalėtojais išrinkti Danijos firmos „PLH Arkitekter“ architektai (su „Archinova“), kuriems atiteko 25.000 litų premija bei sutartis projektuoti.
Kartais menui nereikia nei gerų dažų, instrumentų ar kokios nors specialios technikos – užtenka poros gerų žieminių batų. Bent jau tuo visus bando įtikinti sniego menininkas Simonas Beckas, kuriantis didžiulius piešinius ant snieguotų Alpių šlaitų bei ežerėlių.
Žiema baigiasi. Ne todėl, kad Užgavėnės jau išvarė beatodairiškai atsikalbinėjančią „žiemos pramonę“ ar šildymo katilo dujų skaitliukas nebedūzgia taip skausmingai isteriškai. Žiema baigiasi, nes pasirodė pirmieji pavasario pranašai. Greičiausiai būtent su šalį apėmusiu visuotiniu atlydžiu susijęs ir
PILOTAS.LT jau skelbė apie naujojo keleivių ir krovinių terminalo statybas greta naujosios Smiltynės perkėlos. Europos komisija ką tik pritarė šio projekto 18 mln. eurų finansavimui. Iš viso projektui numatoma skirti apie 169,5 litų lėšų.
Prof. Zygmuntas Baumanas – išskirtinai produktyvus politologijos, sociologijos, filosofijos, etikos, menų, istorijos tyrinėtojas, kuris jau daugiau kaip du dešimtmečius džiugina akademinį pasaulį giliomis įžvalgomis apie modernybę, globalizmo pasekmes žmogui, socialinę mintį ir viešąją erdvę. Vasario 23 dieną
„Architektūros [aktualijų] fondas“ ir Kultūros paveldo departamentas, reaguodami į viešoje erdvėje kilusį susidomėjimą ir diskusijas dėl numatomos Sapiegų rūmų Antakalnyje restauracijos, nutarė surengti viešą Sapiegų rūmų tyrimų bei projektinės medžiagos pristatymą visuomenei ir diskusiją aktualiais klausimais.
Hamburgui nesiseka naujojo miesto simbolio – filharmonijos „Elbphilharmonic“ – statybos. Pagal žinomų architektų J.Herzogo ir P. de Meurono projektą statomą šį ikonišką pastatą nuolat kamuoja įvairios techninės problemos, o nuo praėjusių metų pabaigos statyba visai nejuda. Kaip
Nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“ ką tik išleido post-folkloro grupės SPANXTI kompaktinę plokštelę „Dievo žirgai, Laimės ratai“. Šis muzikinis albumas yra kaip niekad baltiškas, jungiantis kultūrinį lietuvių ir latvių palikimą su pagarbia šiuolaikine interpretacija.
Senojoje Europos kultūros sostinėje – Romoje – lietuvių menas žinomas gana menkai. Nuomonę apie šiuolaikinio lietuvių meno pasiekimus italams turėtų padėti susidaryti Amžinojo miesto naujojoje šiuolaikinio meno galerijoje „Frutta“ eksponuojama paroda „Muziejaus problema“. Šios parodos didžioji ekspozicijos
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) beveik dvejus metus įgyvendino „Leonardo Da Vinči“ profesinių mainų programą. Neseniai dalis jų uostamiesčio Architektų klube surengė diskusiją, kurioje aptarė įgytą patirtį ir bei naudą, sumavo stažuočių rezultatus.
Aplinkos ministerija paskelbė konkursą nacionaliniam apdovanojimui „Už kraštovaizdį“. Konkursas skirtas geriausiems šalies kraštovaizdžio puoselėtojams išaiškinti ir pagerbti bei Lietuvos kandidatui Europos Tarybos apdovanojimui už kraštovaizdį išrinkti.
Stasys Eidrigevičius – vienas garsiausių šiuolaikinių lietuvių menininkų, pasaulyje garsinantis ne tik Lietuvą, bet ir gimtąjį Panevėžio kraštą. Vasario 22 dieną Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatomas menininko kūrybos albumas „Stasys Eidrigevičius: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai,
Jau kelioliką metų kauniečiai renka geriausius metų kūrinius bei Kauno paveikslų galerijoje rengia parodą „Geriausias metų kūrinys“. Geriausi metų meno darbai skelbiami bei jų autoriai apdovanojami tradiciškai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną– vasario 16-ąją. Tradicija nebuvo pažeista ir
Šiandieną išrasti kėdės ar taburetės, ko gero, neįmanoma. O ir išradinėti reikia ne visada. Italų firmos „Emo Design“ komanda, pavyzdžiui, siūlo prisėsti ant tašyto medžio rąsto galo, perverto ryškiaspalve virvele. Net ir toks paprastas baldas lengvai gali
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metais atgimė tautos patriarcho J. Basanavičiaus kadaise puoselėta Tautos namų idėja. Specialiame iškilmingame miesto tarybos posėdyje rotušėje Vilnius įsipareigojo Tautos namus įkurti iki 2018 metų. Beje, tais metais bus minimos Vasario 16-osios Lietuvos
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją – Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo galima apsilankyti nemokamai. Gausiai į muziejų patraukę kauniečiai bei miesto svečiai buvo supažindinami su svarbiais Lietuvos karo istorijos epizodais bei galėjo apžiūrėti ką tik
Kad ištuštėjusios statybų aikštelės vėl, kaip ir per Rusijos krizę, suginė architektus į interjerus, darosi vis akivaizdžiau. Daugelis architektų biurų „suliesėjo“ ir imasi tokių darbų, kuriems prieš keletą metų laiko nerasdavo. Sugrįžimo į interjerus tendenciją išryškina ir
ARCHITEKTUOMENĖ
Daugiau nei 1.600 prenumeratorių
Pranešk naujieną visiems
Būk kartu su 4 292 bendraminčiais
info@pilotas.lt
+370 680 44001