Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – vasario 16-ąją – Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo galima apsilankyti nemokamai. Gausiai į muziejų patraukę kauniečiai bei miesto svečiai buvo supažindinami su svarbiais Lietuvos karo istorijos epizodais bei galėjo apžiūrėti ką tik atidarytą parodą „Kauno pilies gynyba 1362 m.“, skirtą kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms.
TIKĖJOSI PANAUDOTI KAIP FORPOSTĄ
Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Kauno pilies gynyba 1362 m.“ surengta pagerbiant didvyrišką kunigaikščio Vaidoto ir jo įgulos kovą. Joje eksponuojami autentiški radiniai, rasti A.Žalnieriaus vadovaujamiems archeologams kasinėjant Kauno pilies teritoriją. Tai XIV a. vidurio strėlių antgaliai, ietigaliai, kovos kirviai, balno kilpos, autentiška keramika. Piešiniuose-rekonstrukcijose vaizduojama pilies gynėjų ginkluotė ir Vokiečių bei Livonijos ordinų naujausia karinė technika, naudota 1362 metais apgulus pilį, o kaip tuomet galėjo atrodyti pilis geriausiai iliustruoja jos maketas. Parodos ekspozicija pabrėžia Kauno pilies svarba vakarų europiečių invazijos į Lietuvą metu.
XIV amžiaus antroje pusėje Nemuno ir Neries santakoje pradėta statyti pilis buvo pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje. Užimdamas pilį, Teutonų ordinas tikėjosi ją panaudoti kaip savo fortpostą veržiantis į lietuvių gyvenamo krašto gilumą. Todėl 1361 metais buvo suorganizuota didelė kampaniją prie kurios prisijungė ir kviestiniai riteriai iš Anglijos, Italijos ir Vokietijos. Kovo 29 dieną ordino kariuomenė su pagalbininkais apgulė pilį ir atkirto ją nuo bet kokios pagalbos. Manoma, kad 1362 metų pavasarį įvykusioje pilies apgultyje Ordino pusėje galėjo dalyvauti apie 4.000 karių. Remiantis analogijomis, pilies gynėjų galėjo būti apie 10 kartų mažiau.
STABDYDAMI KRYŽIUOČIUS, PAAUKOJO GYVYBES
Negausiai pilies įgulai vadovavo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas. Kauno pilies apsiaustis tęsėsi daugiau nei dvi savaites. Verbų sekmadienį, balandžio 10 dieną, pilies mūras galiausiai buvo pramuštas. Pilies gynėjai paaukojo gyvybes Tėvynės labui kuriam laikui sustabdydami kryžiuočių veržimąsi į šalies gilumą. Pilies gynėjai paaukojo gyvybes kuriam laikui sustabdydami kryžiuočių veržimąsi į šalies gilumą. Nors po beveik 3 savaites trukusios apsiausties įgula buvo sumušta, tačiau Ordino kariams ir riteriams nepavyko įgyvendinti savo sumanymo, nes jų veržimąsi sustabdė LDK kunigaikščio Kęstučio pajėgos.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje paroda „Kauno pilies gynyba 1362 m.“ veiks iki liepos 7 dienos.
Parengta pagal Kauno savivaldybės ir PILOTAS.LT informaciją.
