Šeštajame Architektūros [pokalbių] fondo cikle tarp pašnekovų iš užsienio šmėžavo tik viena lietuviška pavardė, tai jaunosios kartos architektė Andrė Baldišiūtė. Architektės pažadas papasakoti apie atsitiktinumų ir sėkmės reikšmę architektūroje sutraukė į Nacionalinę dailės galeriją itin gausų būrį klausytojų. Pašnekovė prisipažino, kad kvietimas kalbėti šiame cikle, jai yra didelis iššūkis.
Architektūrą studijavusi Lietuvoje ir Olandijoje Andrė turėjo progą dirbti su gana įvairiais kolektyvais (Paleko arch studija, Karres en Brands, One Architecture, OMA, XDGA). Būtent dirbdama Olandijoje, Andrė atkreipė dėmesį į architektūros kūrimo proceso reikšmę rezultatui. Iliustruodama keliais gana ryškiais pavyzdžiais pašnekovė papasakojo apie tai, kokie atsitiktinumai nutinka pasato atsiradimo ir jo tolimesnio gyvenimo etapuose ir ko ji asmeniškai išmoko iš konkrečių nutikimų. Klausytojams pristatydama margą rinkinį įvykių, projektų, kūrėjų pašnekovė bandė pailiustruoti kiek daug reikšmingų atsitiktinumų lydi mus.
Kartą pačiai Andrei teko šokti į kanalą gelbėti skęstančio projekto (tiesiogine prasme), tačiau, nepaisant įspūdingos istorijos, tai paties projekto nei pagerino, nei pablogino. Kartais pasitaiko taip, kad patys autoriai sunaikina tai ką sukūrė (Superstudio) arba naikindami tai kas jau pastatyta sugeba atrasti kažką laikino ir nuostabaus (Gordon Matta-Clark projektai).
Kiek chaotiškas lektorės pateiktų pavyzdžių rinkinys, deja, taip ir neiliustravo pačios architektės kūrybinių procesų. Nors auditorija gausiais klausimais bandė išprovokuoti pašnekovę praskleisti kiek asmeniškesnę kūrybos pusę, bet sulaukė labai abstrakčių, nors ir įdomių atsakymų. Galbūt tai susiję ir su Andrės pozicija nenaudoti savo projektų nagrinėjant pasirinktą temą? Žinoma reikia nepamiršti, kad jaunam architektui šnekėti pokalbių cikle kaip vienam iš kviestinių pašnekovų nėra lengva. Ypač sunku kai dar visai neseniai buvai vienas iš renginio iniciatorių, ir stovėjai kitoje mikrofono pusėje. Bet sunkumai ir yra tam, kad juos įveiktume.
Nesklandumus atpirko pašnekovės sugebėjimas išlaikyti jaukią pokalbio atmosferą. Paskaita turėjusi pasakoti apie atsitiktinumus ir sėkmę, nejučiomis pakrypo link ribų, kurias nuolatos turime įveikti. Andrė prisipažino, kad jai įdomu tai, kas pratęsia architekto ribas, kad vieno žmogaus kūriniai yra riboti ir kad tik daugialypėje komandoje galima atrasti šį tą naujo, kad architektui tapus menininku arba menininkui tapus konstruktoriumi įvyksta kažkas išskirtinio. Svarbu sugebėti patiems atradus ribas jas praplėsti ir stumtelti šiek tiek toliau ir žinoma šiame kelyje patirti sėkmingų atsitiktinumų.
A.Baldišiūtės paskaitos vaizdo įrašas.