Vilniaus Lukiškių aikštė lyg būtų užkeikta. Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų šiai vienai svarbiausių Lietuvos viešųjų erdvių architektai scenarijus rašė jau net 6 kartus, tačiau ji iki šiol tvarkoma tik laikinai. Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse – vasario 15 dieną – savo projektines idėjas pristatys naujausio Lukiškių aikštės sutvarkymo konkurso laureatai, vėl bus aiškinamasi ar įmanoma joje suderinti skirtingas funkcijas.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Lenino paminklo demontavimo 1991 metais, diskutuojama dėl Vilniaus Lukiškių aikštės paskirties, galimų joje funkcijų, ieškoma jos architektūrinio ir urbanistinio pavidalo. Šias diskusijas pratęs ir vasario 15 dienos (antradienio) 18 valandos Architektūros fondo renginys Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Čia savo konkursines idėjas pristatys neseniai Aplinkos ministerijos surengto Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo konkursą laimėjęs architektų Rolando Paleko ir Petro Išoros kolektyvas (darbas „Ramybė“; bendradarbiai B.Puzonas, A.Palekienė, M.Šiupšinskas, S.Grincevičiūtė). Taip pat bus pristatyti ir kiti 4 finalininkų darbai – „Rėdos ratas“ (arch. G.Čaikauskas, A.Grigūnienė, L.Naujokaitis, U.Naujokaitytė, T.Segalis, V.Venckūnienė), „Santaka“ (arch. R.Židonis, G.Ratavičius, I.Ragaišytė, S.Ambrasienė, A.Eigminas, M.Ratavičius), „Balta“ (arch. K.Lupeikis, M.Kunevičius, R.Valeckas, L.Bareikytė) ir „Išlaisvinkime aikštę“ (arch. Šarūnas Šliužas). Pasak organizatorių, renginyje bus diskutuojama ar gali vienoje erdvėje derėti memorialinė ir visuomeninė funkcija bei ar gali Lukiškių aikštė tapti vieta, kurioje būtų pagerbti kovotojai už laisvę, vyktų reprezentatyvūs valstybiniai renginiai, o kartu – būti kasdien gyva, visuomenei patraukli miesto centro erdvė. Ko gero, čia taip pat bus galima aptarti Aplinkos ministerijos surengtojo konkurso sąlygų neapibrėžtumus ir bemaž slaptą jo organizacinį charakterį, o taip pat – prisiminti ir visą liūdną Lukiškių aikštės konkursų rengimo patirtį.
dar viena beda
( 2013-02-06 )
nu ir tekstai 🙂 smagu skaityt
Vilmantas
( 2011-02-18 )
Kokiom čia diagnozėm drabstotės, žydkrikščioniškom ?
As
( 2011-02-16 )
Vidmantai, gal malonetumet parodyt kazkiek tolerancijos ar persalot smegenis lauke?
Tikiuosi, kad projektas bus pagaliau igyvendintas. Taip reikia tokios ramios viesosios erdves Vilniuje.
įdomu
( 2011-02-16 )
ar „bėda“ priklauso bent vienai iš jo paminėtų organizacijų. Manau, kad kalbom krizės nepakeisi. Be to, mano nuomone, visi architektai turi būti bendraujantys ir patys sprendžiantys išsakytas problemas. Reikia vadovautis šūkiu „kas kitas, jei ne AŠ“.
negrazu
( 2011-02-15 )
bukit malonus, netauzykit nieku, jeigu neturit ka idomaus ir protingo pasakyt, tai nerasykit defio lygio komentaru
Vilmantas
( 2011-02-14 )
Manau, kad tik nepridarytų kažkas kažkam kažkokių paminklinių galvų, stulpų, sienų, lentų – pagerbimų, priminimų.
Artėjant LT žydkrikščioniškų božnycų tuštėjimo metui, aikštėje reikėtų atkurti kuo daugiau Gamtos – pagonims.
Panašu – panašiai taip ir bandoma.
nebėda
( 2011-02-14 )
darbo neturi tik tinginiai ir susireikšmine psiaudo menininkai. Mažiau dejuokit, o imkit ir dirbkit kas priklauso dar geriau, dar nuoširdžiau ir dar kūrybiškiau.
bėda
( 2011-02-14 )
Bėdavonių renginys, suprantu ,kad krizė ir neturi niekas darbo,tai skaito ataskaitas kas ką padarė ar nepadarė, bet jau juokinga..tema pasibėdavokim.. geriau darytų susirinkimus, kodėl daugelis architektūrinių firmų sėdi be darbo, ir kad studentai emigruoja,nes neranda darbo,kodėl vieni iš kitų drabus atiminėja? ir kodėl architektų rūmai ir arch .sąjunga krizės nemato?