Mūsų gyvenimas tapo stulbinančiai komplikuotu, todėl ir iš pačios architektūros visuomenė tiksi tam tikro dviprasmiškumo bei įvairovės,- tvirtina Sou Fujimoto architects, kurių paroda Tokijo “Watari-um” modernaus meno muziejuje privertė susimąstyti apie konceptualumo svarbą architektūroje.
Parodos pavadinimas „Miškas, debesis, kalnas“ kviečia praturtinti architektūros potencialą pačiais laisviausiais, natūraliais pavidalais. Miško architektūra galėtų būti suprantama kaip dirbtinumo bei natūralumo sąjunga, Debesies architektūra kuriama iš oro (erdvės) bei šviesos, o ne iš tradicinių sienų. Kalno architektūra galėtų nustatyti naują ryšį tarp žmogaus kūno bei pastato, judėjimo prasme.
DEBESINIS ATEITIES BŪSTAS (Cloud- like house of the future)
Analizuodami šiuos organiškus objektus, mąstydami „out of box“, patys save skatintume ieškoti naujų vietų gyventi žmonėms bei geriau suprastume kas mes tokie esame ir kaip iš tiesų norime gyventi.
Pirmasis parodos aukštas lankytojus pasitinka extrudinio polikarbonato vamzdelių suformuotu gyvenamu debesimi. Tai – savotiška ola pilna šviesos. Debesis yra tarsi forma be formos, todėl gyvenamojo būsto planas vingiuotas, sienos atstoja tiek erdvės ribas, tiek baldus – ant jų sėdima, valgoma, miegama.
KADA GIMSTA ARCHITEKTŪRA (When architecture is born)
Antrame aukšte eksponuojama daugybė architekto projektų – tiek realizuotų, tiek likusių apmąstymo formate. Mažoje, vos 20 kv. metrų erdvėje lankytojai priversti migruoti tarp chaotiškai išdėstytų eksponatų. Nuo lubų kabančios projektų nuotraukos ir ant ilgų metalinių virbų pritaisyti įvairių medžiagų bei dydžių pastatų maketai panardina į Sou Fujimoto architektų mąstymo erdvę ir kūrybinius ieškojimus.
Šioje parodos dalyje pateikiami neįtikėtinai konceptualūs darbai (planai, įkvėpti sraigės kiauto; debesies konsistenciją, chaotiškai sumestų dėžių, sušluotų lapų krūvas primenantys architektūriniai sprendimai) atvirai demonstruoja “out of box” architekto mąstymą. Įdomi architekto teorija, kad pirmiausia reikėtų leisti stichijai suręsti aplinką, ir tik tada jos netaisyklingume surasti grožį ir ieškoti praktiškumo. Netvarkingai sukritusių lapų krūva vabzdžiui kelia nemenkesnį įspūdį nei mums Frank’o Gehry’io „ Lou Ruvo Smegenų instituto“ konstrukcija.
Įdomu stebėti save, kaip funkciškai veikia sraigės kiauto įkvėptas planas, nuo įėjimo durų praeinant į gyvenamąjį kambarį, virtuvę, sanmazgą, miegamajį. Architektas teigia, kad Miško architektūra yra kažkas tarp tvarkos ir chaoso. Puikus pavyzdys čia pat – apartamentų projektas Tokijuje, kur ryškiai atsispindi Sou Fujimoto architektams būdingas erdvės erdvėje kūrimas. Iš pirmo žvilgsnio vienas ant kito chaotiškai sukritusių būstų projektas iš tiesų yra ilgų kūrybinių ieškojimų ir begalės erdvinių maketų pasekmė.
KALNO TIPO TOKIJUS (Mountine-like Tokyo)
Tokijus, sutapatintas su kalnu, eksponuojamas trečiame parodos aukšte. Tai gan utopinė Sou Fujimoto ateities vizija, tačiau būtent tokio tipo idėjos ir verda architekto galvoje bei projektuose pastaruoju metu. Tokijaus ateities miesto maketas stebimas einant vienintele kryptimi. Lankytojas pasijunta taip, lyg tikrai vaikščiotų po metropolį, prieidamas didžiulį pastatą, primenantį kalną. Kalnas yra pirmapradis trijų dimensijų erdvės bei įspūdžio objektas. Tokijaus reljefe daug nuolydžių, formuojančių ir papildančių turtingą miesto įvaizdį. Tai įkvėpė autorių sukurti aukštaūgį pastatą su daugybe šlaitų, taip atkartojant miesto charakterį. Gal iš tiesų gali būti įdomu namo interjero perraukštėjimus įveikti nesibaigiančiais laiptais ir pandusais?
MIŠKAS DANGUJE IR DEBESIES MIESTAS (Forest in the sky/ Cloud city)
Tokijus yra miestas, tarsi mozaika sudėliotas iš įvairių didelių bei mažų tūrių. Nuolat neapleidžia jausmas, kad esi tiek viduje, tiek išorėje. Mažos alėjos, maži mediniai mikro namukai, tūkstančiai elektros laidų, kabančių virš praeivio galvos, gausus reklamos ženklų anturažas verčia šį miestą nepaliaujamai tyrinėti. Šis Tokijaus įvaizdis Sou Fujimoto primena vaikystės mišką šalia kalno, kur taip pat kilo panašios asociacijos.
Medžių apsuptyje jausdamas dvejopą erdvę, architektas natūraliai suvokė ir savąją Tokijaus ateities viziją: Dirbtinis, Kelių dimensijų, Tarsi plaukęs iš debesies, dar nematytas ateities miškas.
Parodos objektai ir aktyvūs Sou Fujimoto naujų erdvių, planų sprendimų ieškojimai savo tikslą pasiekė – kartu ir stebino, ir vertė permąstyti savąjį architektūros mątymą. Kitas svarbus parodos akcentas – ilgas kūrybinis kelias nuo minties, idėjos, pereinant daugybės maketų etapą, iki pasiekiamas galutinis projekto pavidalas, sprendinys, kurį galima rodyti… ateities žmogui.
Sou Fujimoto apartamentų Tokijuje projektas
