LRT PASTATO KONKURSAS: Pirmauja kolektyvo „Aketuri architektai“ idėja

Ką tik nustatyta preliminari architektūrinių idėjų eilė naujam LRT pastatui. Pranešama, kad šiuo metu pirmauja Luko Rekevičiaus studijos „Aketuri architektai“ projektas devizu „Juosta“, tačiau galutinis laimėtojas visgi bus žinomas tik užbaigus visas konkurso procedūras.

GALUTINIS LAIMĖTOJAS PAAIŠKĖS ATLIKUS BŪTINAS PROCEDŪRAS
Naujo LRT pastato architektūrinės idėjos konkursas įsibėgėjo – šiuo metu žinoma preliminari komisijos geriausiai įvertintų idėjų eilė ir šių idėjų autoriai. Galutinis laimėtojas paaiškės tik patikrinus dalyvių kvalifikaciją ir kitas būtinas procedūras, vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūromis.
Kaip praneša LRT, preliminarios eilės 1-oje vietoje yra projekto pasiūlymas, kurio devizas – „Juosta“ (arch. UAB „Aketuri architektai“; autoriai: Milda Rekevičienė, Gabrielė Griušytė, Eglė Lygnugarienė, Karolina Martinkėnaitė, Valdonė Mitkevičiūtė, Darja Berkovič, Edvinas Voiskunovič, Simonas Kazlauskas, Birutė Jankauskaitė, Lukas Rekevičius).
2-oje vietoje – projekto pasiūlymas, kurio devizas – „Vizija“ (arch. Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros Linija“). 3-ioje vietoje – projekto pasiūlymas, kurio devizas „L5AV90“ (arch.  MB studija „Konceptas“). 4-oje vietoje – projekto pasiūlymas devizu „Vingis“ (arch. UAB „Cloud architektai“). 5-oje vietoje – projektas devizu „Forum1“ (arch. ūkio subjektų grupė: MB „AFTER PARTY architecture“, LLC „About Architecture“, Dominykas Daunys ir Alvydas Ubarevičius).
„Visuomeninio transliuotojo pastatas nėra tik laikinas architektūrinis statinys – jame turės dirbti didelė komanda, siekianti užtikrinti teisę į nenutrūkstamą, objektyvią informaciją, prasmingą kultūrinį turinį. Po LRT vardu ne tik televizija, bet ir radijas, naujienų portalas, medijos, kurios kryptingai integruojasi ir persilieja. Senasis pastatas stovi dešimtmečius ir nebeatitinka nei efektyvumo, nei saugumo poreikių, todėl komisija turi didelę atsakomybę atrenkant tokią idėją, kuri geriausiai atitiktų visuomeninio transliuotojo poreikius ir užtikrintų kokybišką jo komandos darbą. Todėl konkursas yra didelis ir sudėtingas. Komisija atsakingai vertino visus darbus, per ilgas diskusijas įsiklausyta į ekspertus. Šiuo metu ir toliau vyksta procedūros, po kurių paaiškės galutinis nugalėtojas“, – teigia LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

50 MLN. SUMA GALI KISTI PAGAL RINKOS SITUACIJĄ
„Jei taip nutiktų, kad 1-os vietos nugalėtojo kaina bus neadekvati ir neskelbiamose derybose nepavyks jos priartinti prie mums priimtinos, bus deramasi su 2-os vietos laimėtoju. Mūsų atspirties taškas yra suma, kurią apibrėžė ekspertai, atlikę LRT valdomo nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studiją, kurioje nurodyta apie 50 mln. Eur suma. Ši suma paskaičiuota 2019 m., todėl, atsižvelgiant į rinkos situaciją, ji gali kisti“, – teigia LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel.
Komisijai atrinkus ir informavus konkurse dalyvaujančias šalis apie atrinktų architektūrinių idėjų eiliškumą, sulaukta pretenzijų. „Gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, todėl normalu, kad dalyviai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu bei konkurso sąlygomis, turi teisę pateikti pretenzijas. Komisija per posėdį vertina darbus, atsižvelgia į recenzentų pateiktas recenzijas, įsiklausoma į komisijoje esančių ekspertų nuomones ir tik tada informacija pateikiama konkurso dalyviams, kurią jie turi visą teisę kvestionuoti“, – apie konkurso eigą pasakoja komisijos pirmininkas, architektas Mindaugas Pakalnis.
Nustačius preliminariąją tiekėjų eilę, konkursas bus perduotas vertinti Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). „Tarnyba atliks šio LRT viešojo pirkimo vertinimą. Tai įprasta procedūra, siekiant visapusiškai įvertinti svarbų ir valstybei reikšmingą vykdomą pirkimą bei užtikrinti sėkmingą LRT pastato architektūrinės idėjos atranką“, – sako VPT vadovas Darius Vedrickas.

PATEIKTUS 5 PROJEKTUS VERTINO MIŠRI KOMISIJA
Per architektūrinės idėjos konkursą pateiktus penkis projektus vertino ir atrinko komisija, kurią sudarė: komisijos pirmininkas, architektas Mindaugas Pakalnis, architektas Gintaras Balčytis, architektė urbanistė Irena Kliobavičiūtė, architektas Audrius Ambrasas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis, LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel. Taip pat LRT grupė, kuri vertino pastato funkcionalumą skirtingoms medijoms, sudaryta iš televizijos, radijo, naujienų tarnybos departamentų atstovų.
Šiuo metu visos išlaidos, susijusius su LRT NT, dengiamos iš LRT biudžeto: nekilnojamojo turto racionalaus panaudojimo galimybių studija, dirbtuvės su išoriniais partneriais, architektūrinio konkurso organizatorių pirkimas, architektūrinės idėjos konkursas. Naujam LRT pastatui svarstomi įvairūs finansavimo scenarijai, kalbamasi su Kultūros ministerija. Vienas galimų variantų – ilgalaikė paskola su Valstybės garantija. Projektavimo darbai, numatyti 2022–2023 m., taip pat bus vykdomi iš LRT metinių biudžetų. Nors šiuo metu ir nėra garantuoto finansavimo modelio, būtina atlikti pasirengimo darbus.
Parengta pagal LRT informaciją.
Titulinis pav.: Projektas devizu „Juosta“ (arch. UAB „Aketuri architektai“).

Projektas devizu „Juosta“ (arch. UAB „Aketuri architektai“).

Projektas devizu „Vizija“ (arch. Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros Linija“).

Projektas devizu „L5AV90“ (arch. MB studija „Konceptas“).

Projektas devizu „Vingis“ (arch. UAB „Cloud architektai“).

Projektas devizu „Forum1“ (arch. ūkio subjektų grupė: MB „AFTER PARTY architecture“, LLC „About Architecture“, Dominykas Daunys ir Alvydas Ubarevičius).