Paveldo reikalai Lietuvoje nedžiugina. Matyt, labiausiai jie nedžiugina Kaune, nes pačioje metų pradžioje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė išleidžia įsakymą ir dvejiems metams sukuria Patariamąją visuomeninę kultūros paveldo komisiją prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (sutrumpintai PVKPKPKPDPKMKTP). Dokumente nurodyta, kad naujoji komisija atliks „konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant kultūros paveldo apsaugos klausimus bei problemas Kauno apskrityje”.
Tai, kad pagrindinis PVKPKPKPDPKMKTP komisijai keliamas uždavinys yra „užtikrinti asociacijų ir Departamento bendradarbiavimą, keitimąsi informacija ir konsultavimąsi sprendžiant klausimus, susijusius su svarbiausiomis kultūros paveldo apsaugos problemomis Kauno apskrityje”, galėtų būti suprasta, kad nūnai stinga ir bendradarbiavimo, ir diskusijos su visuomene, ir informacinės sklaidos. Tačiau tai, kad PVKPKPKPDPKMKTP komisija turi teisę ne tik nagrinėti Departamento rengiamus sprendimus, bet ir „siūlyti alternatyvius sprendimų variantus”, šiek tiek neramina.
Neramina dėl to, kad tarp skirtingas visuomenines asociacijas atstovaujančių 15 komisijos narių nėra nė vieno architekto. Nė vieno bent šalia architektūros pasėdėjusio, bent šiek tiek architektūrinio pasaulio uosčiusio. Departamento direktorė Diana Varnaitė sakė portalui PILOTAS.LT, kad šitaip „ siekiama skaidrinti paveldo institucijų darbą, didinti diskusijų su visuomene efektyvumą“. Direktorė teigė, kad „paveldo klausimais tarybos yra būtinos ir sprendimai turi būti priimami įvertinant ir specialistų, ir visuomenės atstovų nuomonę“. Kokiais mechanizmais bus siekiama specialistų ir visuomenės atstovų dažnai kontraversiškų nuomonių subalansavo, D.Varnaitė atsakyti nesiėmė.
Turint omeny, kad vos prieš mėnesį dabartinės PVKPKPKPDPKMKTP aktyvistai pralaimėjo teismą Departamento Kauno teritoriniam padaliniui ir Kauno savivaldybei dėl Kauno pilies atkūrimo pirmojo etapo (arch. K.Mikšys)statybos leidimų ir nuolatinės statybos komisijos sprendimų neteisėtumo ir atšaukimo, galima nesunkiai prognozuoti, kad tas nuomonių subalansavimas nuobodus nebus. Jis gali nepatikti nebent tiems, kurie artimiausius du metus netyčia sugalvos Kauno istorinėse teritorijose ką nors rekonstruoti ar susiprojektuoti… Jau ir taip juridiškai ir dalykiškai klampi paveldo aplinka darosi panaši į tikrą, senobinę, pagonišką pelkę.
Analogas
( 2011-04-15 )
Finansinių krizių priežastis – „išrinktosios tautos“ suktumas, godumas, įžūlus melas. Architektūros krizės priežastis – „išrinktosios profesijos“ pūtimasis, godumas, įžūlus melas.
autorius
( 2011-02-08 )
Autorius taip raso, nes netiki, kad laivo valdyma is profesionalaus kapitono peremus keleiviu „komisijai“, jo navigavimas taps saugesnis ir kokybiskesnis. Autorius labai nenoretu atsidurti tokiame laive, ypac siandieninemis oro salygomis (25m/s). Jeigu kapitonu nepasitikima – ji reikia keisti kitu kapitonu, o ne vyreju-daktaru sajungos aktyvistais, kad ir kaip jie ta jura myletu.
Siuo atveju autorius norejo pasakyti, kad gerbia ir vertina istorijos myletojus, bet valdymas „liaudies komisiju“ pagrindu, jo manymu, yra neefektyvus ir budingas suirutes periodams, kai valdzia nori nusiimti nuo saves atsakomybe, flirtuodama su aktyviomis „masemis“.
Autorius giliai tiki, kad tai nera teisingas kelias oriai ES valstybei.
Andrius R
( 2011-02-05 )
Egidijau, susipažinau su komisijos nariais. Verkiau tris dienas… Kodėl jums nekyla minčių patarinėti chirurgams? Juk ryšio su architektūra komisijos nariai turi tiek pat kiek su chirurgija. Susiraskit kokią normalią veiklą, kad nekenktumėte miestui…
Egidijus Bagdonas
( 2011-02-02 )
Iš dalies nesutinku su straipsnio autoriau nuomone dėl architektų nebuvimo šioje komisijoje. Pradžiai vertėtų įdėmiau susipažinti su komisijos nariais ir tada spręsti kas ir kaip prie architektūros srities yra ar nėra. Žinoma, Kauno architektai ir taip Kaune veikia Architektų sąjungoje, kuri kaip žinia, taip pat vykdo savas funkcijas ir turi plačias galimybes pasireikšti. O tuo metu suinteresuota visuomenė iš kitų sričių, sakykim tokie kaip istorikai, etnologai, filosofai, teisinininkai ir visi kiti kuriems nuoširdžiai rūpi Kaunas, kaip vienas iš kultūrinių Lietuvos centrų, neturi tokių patariamųjų galimybių kokias turite jūs, architektai. O taip pat patariamoji komisija įsteigta rūpintis ne tik nekilnojamais kultūros paveldo objektais.
Pats straipsnio autorius juk puikiai žino kokia komplikuota yra situacija Kaune dėl miesto architektūrinio rūbo estetikos. Ir tuo pačiu puikiai žino kokiais keistais metodais dirba savivaldybės valdininkija šiais klausimais. Ir įvairios povandeninės srovės šioje srityje neduoda didelės kultūrinės naudos Kaunui, o prisideda tik prie siaurų privačių interesų puoselėjimo. Ar tamista nesutiksite, kad skaidrumas visgi nepakenktų? Ar liaudis (arba tauta arba žmonės) nėra tie dėl kurių suvereniteto ir atsirado visa vykdomoji valdžia Lietuvoje? Na, čia galime plėstis beribėje plotmėje. Tačiau straipsnio autoriaus interpretacija dėl šios komisijos atsiradimo manau pernelyg ciniška. Mano manymu, šios komisijos atsiradimas visgi gali įpūsti gaivesnio oro Kaune.