aukst kaun 1012** KAUNAS PIEŠIA AUKŠTYBINĘ ATEITĮ// Į NEMUNO SLĖNĮ NUSITAIKĖ DANGORAIŽIAI

Per pastarojo dešimtmečio statybų bumą apsistatyti dangoraižiais Kaunas taip ir nesuskubo. Nors ne itin vykę Vilniaus bei Klaipėdos pavyzdžiai jame tik gausino aukštybinės statybos skeptikų gretas, tačiau siūlyti įvairias vietas aukštybiniam verslo rajonui Laikinosios sostinės architektai nepailso  Kauno. Architektas Evaldas Barzdžiukas ką tik dar vieną sklypą "Sičiui" numatė naujojo Kauno miesto aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano koncepcijoje (projektuotojas – „Miesto planas“ ).

KAUNAS LIKO DANGORAIŽIŲ BUMO NUOŠALĖJE

Skirtingai nei Klaipėda ar Vilnius, nepriklausomybės laikotarpį Kaunas ištūnojo aukštybinės statybos nuošalėje. Kai kurių architektūros specialistų teigimu, ši spontaniška aukštybinės plėtros taktika antrajam šalies miestui padėjo išsaugoti mažai pažeistą identitetą. Greičiausia ši sutuacija susiklostė ne dėl miesto investuotojų drąsos trūkumo ar dangoraižių entuziastų stokos, bet labiau dėl miesto valdžios bei vietos projektuotojų nesugebėjimo miesto audinyje surasti „Sičiui“ tinkamos vietos. O bandymų įpaišyti dangoraižių rajoną į įvairias Kauno vietas visgi būta nemažai – jį siūlyta statyti Karaliaus Mindaugo prospekte tarp tilto į Nemuno salą ir nebaigto statyti „Respublikos viešbučio, buvusio fabriko „Pergalė“ teritorijoje, Juozapavičiaus prospekte geležinkelio tilto pašonėje, Savanorių prospekto pradžioje ties miesto vartais ar net Nemuno slėnio viduryje – Nemuno saloje. Vis dėlto dauguma šių projektinių siūlymų stokojo urbanistinio pagrindimo, architektūrinės įtaigos.

URBANISTINĖJE KALVOJE – IKI 100 METRŲ BOKŠTAI

Architekto E.Barzdžiuko (su arch. R.Vėlavičiūte) neseniai parengtai aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste koncepcijai minties miglotumą prikišti būtų sunku. Projekto autoriai pasiūlė apriboti pastatų aukštį miesto periferinėse dalyse iki 50 metrų ir taip užkirsti kelią nepagrįstų architektūros dominančių atsiradimui periferijoje. Šiaurės vakarų, šiaurės, šiaurės rytų kryptimis nuo miesto centro bei Aleksote aukštybinių pastatų iki 50 m statyba būtų nereglamentuojama. Aukštybinių statinių statyba negalima būtų kultūros vertybių apsaugos zonose, Kauno centre (Senamiestyje ir Naujamiestyje), o taip pat – sodybinio užstatymo teritorijose.

Miesto centro urbanistinę plėtrą architektai numatė akcentuoti Nemuno kairiajame krante, Žemojoje Fredoje numatytu aukštybinių statinių klasteriu. Remiantis koncepcija, šioje Nemuno slėnio vietoje būtų leidžiama statyti net 80 – 100 metrų aukščio pastatus. Pagal autorių sumanymą pastarieji, savo dydžiu neviršytų didžiausios leidžiamos altitudės viršutinėje miesto terasoje, todėl nepakeistų miesto silueto. Architektas E.Barzdžiukas urbanistinę kalvą įsivaizduoja iš 6 – 7 kuo arčiau Nemuno upės styrančių bokštų, kurie stovėtų it išskėsti rankos pirštai. „Tarp dangoraižių prasimatytų Aleksoto šlaito žaluma, o tarp planuojamos urbanistinės kalvos ir Nemuno dešiniuoju krantu bei Sporto ir pramogų rūmais Nemuno saloje susidarytų urbanistinis koridorius“, – miesto centro aukštybinio vystymo viziją dėsto E.Barzdžiukas.

Koncepcijos projekto pjūvis per Nemuno slėnį ("Miesto planas")

KONCEPCIJOS VIZUALIAI NEPAGRINDĖ

Rengiamą aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno mieste specialiojo plano koncepciją neseniai apsvarstė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET). Tarybos ekspertai bene pirmą kartą tokio tipo darbą galėjo pagirti už konceptualumą, aiškumą, tvirtą autorių poziciją. Vis dėlto nuomonės išsiskyrė. Daugiausia – dėl projekto rengėjų Nemuno slėnyje siūlomos urbanistinės kalvos. Architektūros teoretikas J.Minkevičius kategoriškai teigė, kad apie aukštybinius pastatus žemutinėje terasoje negali būti nė kalbos – naujas miesto tūrinės-erdvinės kompozicijos komponentas bei siūlomas urbanistinis „koridorius“ prieštarauja Kauno identitetui. Teoretikui pritarė ir architektas V.Merkevičius, perspėjęs, jog miestas nuo tokios aukštybinės statybos gali nukentėti, kaip ir Vilnius.

Kita dalis KAUET’o narių (G.Prikockis, D.Šarakauskas) siūlė koncepcijai pritarti beveik be išlygų. Vis dėlto daugumos ekspertų (A.Karaliaus, L.Tuleikio, V.Kuliešiaus, G.Šinkūno ir kt. nuomone, pateikta koncepcija kol kas neįtikina – jai aiškiai trūksta vizualinio pagrindimo, metodinio pagrindo.

PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA – NEBEDOMINANTĖ?

Daug kritikos koncepcijai išsakyta ir dėl jos autorių ignoruojamos strateginės Kauno tūrinės-erdvinės kompozicijos dominantės – Prisikėlimo bažnyčia. Dabar galiojančiame Kauno aukštybinių pastatų specialiajame plane šį nuo vizualinės įtakos apsaugos zona saugomą objektą E.Barzdžiukas palygino su Laisvės alėjos Soboru ar kitais ne itin reikšmingais istoriniais statiniais. Šiam itin drastiškam siūlymui bandė pritarti G.Prikockis ir kai kurie ekspertai. 

Kauno architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertai aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano rengėjams galiausiai nurodė detalizuoti siūlomos urbanistinės kalvos sprendinį bei koncepciją papildyti dar 2 kalvomis ties Kauno vartais – Savanorių prospekto gale bei prie prekybos ir pramogų centro „Mega“.

Laiko apgalvoti savo aukštybinės statybos politiką Kaunas, atrodo, turėjo apsčiai. Vis dėlto miestas ir toliau elgiasi gana braviūriškai. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertai ką tik lengva ranka vos nepritarė iš pirmo žvilgsnio gražiai atrodančiai ir įtikinamai skambančiai „Miesto plano“ aukštybinės statybos koncepcijai. Panašiai, kaip anksčiau pritarė per 100 metrų aukščio bokštui Šančių pradžioje ties geležinkelio tiltu (arch. G.Natkevičius) ar, kai neprieštaravo buvusios šiltnamių teritorijos ant Aleksoto šlaito keteros aukštybiniam išvystymui (arch. A.Kančas). O juk vos prieš 3 metus, kai buvo baigiamas Kauno aukštybinių pastatų išdėstymo pirmasis specialusis planas, tie patys ekspertai buvo surašę punktus, kurie padėtų apsisaugoti nuo skubotų ir nepamatuotų aukštybinių sprendinių. Deja, Kauno aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano rengėjau į juos nė neatsižvelgė.

RIZIKUOJA UŽLIPTI ANT GRĖBLIO

Turint omenyje dabartinį aukštybinių biurų pastatų poreikį Kaune (PILOTAS.LT žiniomis, per 2 metus savivaldybė negavo nė vieno investuotojo prašymo), kyla abejonių ar tikrai jau dabar būtina apsispręsti dėl urbanistinės kalvos Nemuno kairiojo kranto žemutinėje terasoje. Šiuo požiūriu, minėtas Juozapavičiaus prospekto bokštas (arch. G.Natkevičius), nors ir ne daugiau pagrįstas, būtų mažiau rizikingas. Atverdamas vartus dangoraižių statybai miesto centro pašonėje, Kaunas rizikuoja užlipti ant to paties grėblio, kaip prieš kelerius metus Vilnius ar Klaipėda. Šių mistų aukštybinius bandymus neigiamai vertina tiek architektūros bendruomenė, tiek ir visuomenė. Taigi, kyla abejonių ar miesto centrinėje dalyje pastatyti dangoraižiai tikrai gali tik sustiprinti Kauno įvaizdžiui, ar nesužlugdys identiteto ir ar tokia Kauno biurų bokštų kalva netaptų dar viena amžiaus statyba. O pastatyta bent pora dangoraižių, šiame globalizacijos amžiuje galimybę Kaunui išlikti humaniškos žemaaukštės architektūros citadele palaidotų amžiams.