Tarptautinės architektų dienos renginių epicentru šiemet neabejotinai buvo Turinas, kuriame įvyko Tarptautinės architektų sąjungos (UIA) XXIII kongresas. Nors į Italiją buvo išvykusi ir dalis architektūrinio elito, Liepos 1-oji Lietuvoje šventinių renginių nestokojo.Jau tapo įprasta, kad profesinė šventė ryškiausiai švenčiama Kaune ir Klaipėdoje – vyksta konferencijos, parodos, seminarai ir turininga laisvoji programa.
KAUNE PLAZDĖJO FEMINISTINĖS VĖLIAVOS
Tarptautinę architektų dieną pirmasis Lietuvoje pradėjęs švęsti Kaunas iki šiol išliko svarbiausios architektūrinės šventės placdarmu. Į Turiną išvykus LAS Kauno skyriaus pirmininkui G.Balčyčiui, antrajame šalies mieste šventė netikėtai įgavo feministinį atspalvį. Ypač – oficialioji parodos „Architektūra: Kaunas 2008“ dalis. Mat iš tradicinei parodai pateiktų Kauno krašto architektų darbų geriausius šįkart rinko moteriška nekauniečių komisija – architektės Elena Nijolė Bučiūtė (pirmininkė), Andrė Baldi, Regina Masilionytė ir Laima Tumynienė. Pasak pirmosios renginio dalies kapitonės architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės, moterys visada teisios. Kadangi ginčyti šį postulatą norinčiųjų neatsirado, teisioji lytis šįkart ne tik surašė architektūrinius pažymius, bet ir tvirtai laikė savo rankose šventinių renginių vadeles.
Į parodos „Architektūra: Kaunas 2008“ atidarymą susirinkę architektai, studentai ir svečiai sunkiai išsiteko Kauno architektų namų salėje. Per 200 architektūros gerbėjų minioje, kaip ir pernai, buvo galima išvysti ir Kauno merą A.Kupčinską, bei jo pavaduotoją R.Mikaitį.
JOS IŠRINKO GERIAUSIUS
Kauno krašto architektai po pernykščio pakilimo šiemet parodoje-konkurse dalyvavo kukliau – 21 autorių kolektyvas parodai pateikė 42 darbus, iš kurių architektūrinių realizacijų – vos 12. Šiemet ypač nedrąsūs buvo studentai (tik 2 darbeliai), tačiau pateikta palyginti nemažai konkursinių projektų – 9. Vertinimo komisijai vadovavusi Lietuvos architektūros primadona E.N.Bučiūtė sakė, kad darbus vertino ne vien pagal moterišką intuiciją – gilintasi į projektų koncepcijas ir funkcionalumą. Reiklios moteriškos galvos Kaune išskyrė 6 autorius – jie buvo pagerbti diplomais.
Geriausia 2008-ųjų visuomeninio objekto realizacija tapo Kauno oro uostas, pastatytas Karmėlavoje pagal architektų Gintauto Natkevičiaus, Jurgos Skalskytės ir Manto Mickevičiaus projektą. Geriausiu pripažintas interjeras, architektų Vidos Vyšniauskienės ir Viliaus Adomavičiaus suprojektuotas name Naujųjų Bajorų kaime. Šarūnas Kiaunė, Tomas Petreikis, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys ir Erika Lepeškaitė, suprojektavę apžvalgos rato projektą Zarasuose ant Zaraso ežero skardžio, apdovanoti už geriausią urbanistinę mintį.
Tradicinį „Metų debiutanto“ titulą išsinešė Kauno dailės instituto (VDA KDF) architektūros magistrantas Mindaugas Butvila (dėst. L.Tuleikis), kūrybingai improvizavęs Lietuvos paviljono „Expo“ parodoje Saragosoje (Ispanija) tema.
Architektai Audrys Karalius, Donaldas Trainauskas, Viačeslavas Malenko, Gintaras Čepurna (konkurso bendraautoriai Viktoras Kormilcevas, Virginijus Gerdvilis, Mantas Volbekas) ir asistentė Urtė Platakytė už „Karigės“ baldų fabriko konversiją į gyvenamąjį kvartalą „Aušros namai“ pagerbti diplomu „Už spalvą erdvėje“. Architektūrinis futbolininkas Kęstutis Vaikšnoras neliko nepastebėtas ir moteriškos komisijos. Jam bei Sandrai Braziūnaitei paskirta speciali nominacija „Už meną futbole“ – už neseniai praūžusiam Europos futbolo čempionatui bei S.Dariaus ir S.Girėno stadionui Kaune dedikuotą projektą „Secessionball“.
„METŲ ARCHITEKTAS“ – EUGENIJUS MILIŪNAS
Geriausių Kauno krašto architektų apdovanojimo ceremonijos kulminacija jau 12-ąjį kartą tapo „Metų architekto“ titulo paskelbimas. Praeitų metų laureatės G.Janulytės-Bernotienės žodžiais tariant, Kauno architektai visada daugiausia konkuruoja būtent dėl jo. Šiemet Į garbingą apdovanojimą buvo nominuoti architektai E.Miliūnas (Šiaulių arena) ir G.Natkevičius (Kauno oro uosto terminalas). Kauno krašto „Metų architektu“ „Statybų pilotas“ šiemet paskelbė Simą – Eugenijų Miliūną, kurio įtaka, formuojant šiuolaikinį Kauną, pripažinta verta „žaidžiančiojo architektūros trenerio“ vardo. Kadangi gerbėjų akivaizdoje laureatas atsiimti premijos negalėjo, 3333 litų premija (mecenatė – bendrovė „Iris“) E.Miliūnui buvo įteikta Kauno klinikų palatoje.
Priminsime, kad „Metų architektais“ yra tapę E.Barzdžiukas, A.Kančas, D.Šarakauskas, G. ir A.Prikockiai, G.Natkevičius, D.Čiuta, L.Tumynienė ir G.Vieversys, V.Adomavičius ir V.Vyšniauskienė, R.Raslavičius, A.Miškinis, G.Janulytė-Bernotienė.
NAVIGARE ET DEGUSTARE
Išbučiavus šiemet labiausiai nusipelniusius Kauno architektūrai žmones, šventė seniausioje Kauno prieplaukoje prie Vytauto bažnyčios sulipo į „Tolstojų“ bei „Švyturį“ (laivai) ir ėmėsi akvasofijos, filosofijos ir degustacijos. Ekspedicija Nemunu iki Zapyškio bažnyčios beveik prilygo istorinei grafo Tiškevičiaus misijai Nerimi, tik šįkart muzikos būta daugiau. Tarsi specialiai šiemet Nemuno kraštovaizdis pasirūpino netgi dviem architektūrinėmis premjeromis – jos buvo aptartos ir įvertintos.
Nors oras lepino, surengti rimtas varžybas pievelėje prie Zapyškio gotikos šįkart atsisakyta – visi buvo sotūs dar šiltu Europos čempionatu. Greičiausiai tam sutrukdė ir moteriška šventės programa: gotikinius Zapyškio mūrus šįkart subtiliai masažavo elektroninis kabaretas „Suicide DJs“. Po dozės saulėto oro ir nuoširdžiai pamokančios muzikos fantastiškame gamtos ir architektūros peizaže reidas Nemunu prieš srovę priminė išsipildžiusią Salomėjos Nėries pasaką…
LAIVAI GRŪDOSI IR VILNIUJE
Šiemet jau antrą kartą Liepos 1-osios renginiai vyko ir Vilniuje. Pernykštis piknikas prie Baltojo tilto sulaukė tik simbolinio dalyvių skaičiaus, o šiemet pasiūlytas feliniškas Architektų dienos scenarijus „Ir laivas plaukia“ patraukė daugelį. Susidomėjimas buvo toks nemenkas, kad tie, kurie pasiekė prieplauką prie Mindaugo tilto paskirtu laiku, paprasčiausiai… nebetilpo. Kaip moralinę kompensaciją buvo galima stebėti kapitono pastangas išgelbėti laivą nuo paskandinimo ir sulaikyti jį šturmuojančius šventės dalyvius. Kažkaip keistai šiame šurmulyje atrodė LAS suvažiavimuose vis dažniau išsakoma mintis apie jaunimo pasyvumą ir senstantį sąjungos narių kontingentą. Šįkart susirinkusių amžiaus vidurkis svyravo tarp pirmojo ir ketvirtojo kurso. Statistikos nepersvėrė net kaip visada aktyvus senjorų klubas, apdairiai užsiėmęs vietas iš anksto. Pasirodo, Architektų sąjungos atjauninimo raktas čia pat – senoje kaip istorija „duonos ir žaidimų“ tiesoje. Deja, nusekusios Neries vandenys galėjo pakelti garlaivį tik su 50 keleivių, o multiplikacinio filmo personažo, kuris mokėjo skaičiuoti iki 10, kaip tyčia niekur nebuvo matyti.
Kapitonas ieškojo tai gelbėjimosi rato, tai renginio organizatorių, o nerasdamas nei vieno, nei kito, dievagojosi tokios „ekspedicijos“ gyvenime dar neturėjęs. Galiausiai buvo priimtas sprendimas leisti į laivą visus norinčius ir palaukti, kol mažėjant maisto, natūraliai sumažės ir dalyvių. Kadangi maisto atsargomis kaip visuomet rūpinosi „ta pati“ kavinė, mažėjimo kaip visuomet nebuvo. Procesui pagreitinti ant kranto buvo pernešta dalis „traukos taškų“ su promilėmis. Tačiau taip sunkiai į sovietinius laikus menančią plaukiojančią priemonę skambiu pavadinimu „Ryga“ patekę Architektų dienos entuziastai dalyviai nesirengė jos taip lengvai palikti. Laivą iki saugaus navigavimo ribos pavyko ištuštinti tik pažadėjus „antrąjį reisą“. Taigi festivalio vertu pavadinimu „E la nave va“ suintrigavusi, bet pagal filmo apie Karibų piratus scenarijų prasidėjusi antroji Architektų dienos Vilniuje serija finišavo kaip rami Holivudo melodrama – pora pusvalandinių reisų nuobodžiai apžėlusia Neries vaga baigėsi trečiojo karto viltimi ir smulkiais titrais filmo užsklandoje.
JŪRINIS KLAIPĖDOS PAVELDAS IR LIMUZINAI
Klaipėdoje architektų fiesta taip buvo turininga. Uostamiesčiui įprasta vandens tema šįkart labiausiai liesta konferencijoje „Klaipėdos jūrinio-industrinio paveldo išsaugojimas ir integravimas į miesto urbanistines struktūras“. Pasak Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkės Ramunės Staševičiūtės, ši tema ne tik įdomi, bet ir labai aktuali. Deja, jūriniu paveldu Lietuvoje rūpinamasi per mažai.
Architektų dienos proga Klaipėdos miesto koncertų salėje buvo iškilmingai atidaryta paroda „Klaipėdos architektūra 2007“, pristatytas praeitų metų architektūriniams darbams skirtas tradicinis katalogas. Greta tilpo ir kompanijos „Knauf“ paroda „Sausoji statyba architektūroje 07“, lydima tradiciškai įspūdingos gastronominės dalies.
Mobilumo nepraradę architektai patraukė į Lietuvininkų aikštę, joje skambėjo architektų, partnerių ir rėmėjų sveikinimai miestui. Vėliau gausus architektūros elitas baltais limuzinais apvažiavo uostą, miestą ir oriai nuriedėjo iki Girulių. „Kasmet bandome atkreipti visuomenės dėmesį į architektų cechą“, – cicinišką idėją „Statybų pilotui“ paaiškino R.Staševičiūtė.
ŠVENTĖ UŽSUKO NE Į KIEKVIENĄ KIEMĄ
Giruliuose laukė ne tik gamta ir alus – čia buvo galima apžiūrėti tiek Antrojo pasaulinio karo dzotus, tiek juose išeksponuotus VGTU Urbanistikos katedros studentų baigiamuosius darbus. Pramoginėje programoje buvo ypač gausu sporto: orientavimosi varžybos, futbolas, pirtelė ant jūros kranto. Nuotaiką iki pat sutemų Klaipėdos architektams bei jų svečiams ištikimai „darė“ muzikos kolektyvas „Kontrabanda“.
Pasak R.Staševičiūtės, tokia įvairialypė Architektų dienos šventės Klaipėdoje programa – jos organizatorių Dariaus ir Jurgos Raišučių bei rėmėjų nuopelnas. Nuolatinį dėmesį uostamiesčio architektams rodo ir miesto valdžia, meras R.Taraškevičiaus.
Gaila, bet surengti architektų šventę Panevėžyje šiemet ir nepavyko. Šiemet Aukštaitijos sostinėje neįvyko tradicinis piknikas Tiltagaliuose, liko nesužaistas net ir architektų futbolo mačas su statybų žmonėmis. Panevėžio architektų rinktinės kapitonas Valdas Klimavičius „Statybų pilotui“ pažadėjo padėtį ištaisyti kitais metais, o futbolo aikštėje „už bausmę atidirbti“ ne 2, bet visus 4 kėlinius.
ŠIAULIEČIAI RUTULIOJO
Liepos 1-ąją tradiciškai švenčiantys Šiaulių architektai šįkart atsisakė įprastos pažintinės kelionės po gimtąjį kraštą ir pasitenkino boulingo turnyru. Pasak Saulės miesto architektų tvarkdarės Dalios Šidlauskienės, pakeisti tradiciją nutarta dėl architektų užimtumo bei šventei išpuolusios nepatogios… projektų derinimo dienos. Taigi Liepos 1-ąją pramogų centro „Mega“ boulingo klube kamuolius žvaliai rideno net 6 architektų penketai. Komandos buvo mišrios, o joms vadovavo… moterys. Pirmajame Liepos 1-osios boulingo turnyre, „Statybų piloto“ žiniomis, sužibo ir pirmoji olimpinė architektų cecho viltis: Rolandas Ožinskas.
Boulingo įkaitintos šiauliečių architektūrinės diskusijos galiausiai persikėlė į panoraminę terasą, kur vakarinei šventės daliai vadovavusios… architektės Rasos Pumputienės teigimu, čia ypač garsiai skambėjo šūkis „Mes mastelį pataisysim“.
Architektų diena Lietuvoje įvyko lygiai tryliktą kartą.
