ARCHITEKTŲ DIENA LIETUVOJE://VISKAS PRASIDĖJO PO ARCHITEKTŲ ĄŽUOLU

Liepos 1-ąją Lietuvos architektai tradiciškai buriasi pažymėti savo profesinę šventę. Šiemet ją drauge minėjo šalies didžiųjų miestų architektai – vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, panevėžiečiai, šiauliečiai. Liepos 1-osios pažymėjimo šalyje 20-metis taip pat suteikė progą architektams pažvelgti atgal ir prisiminti istorinį pikniką po Architektų ąžuolu Kaune.

VILNIUJE PRISTATĖ EASA 2016

Vilniaus architektūrinės pajėgos liepos 1-ąją kartu pažymi jau kelerius metus iš eilės. Čia jau tapo tradicija linksmintis „pasidaryk pats“ principu, kuris šiemet gana išsamiai buvo pademonstruotas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje.Čia buvo varžomasi skaniausio kokteilio, įdomiausio sumuštinio ir kitose kategorijose. Architektai taip pat žaidė „petankę“, dalyvavo „bombų mūšyje“ bei aktyviai lipo ant scenos pamuzikuoti.

Bene didžiausiu Architektų dienos paminėjimo įvykiu Vilniuje šiemet visgi tapopristatymas Nidoje suplanuotos Europos architektūros studentų asamblėjos 2016 „Not Yet Decided“, suplanuotos kitų metų vasarą. Liepos 1-osios renginyje „ERGOLAIN Archifest 2015: Introducing EASA 2016“ paskelbta, kad tai bus didžiausias tarptautinis studentiškas architektūros renginys Lietuvos istorijoje, o jo rezultatai liks Nidoje tiek fiziniu, tiek ir nematerialiu pavidalu. Pristatymo metu sostinės architektai kartu su studentais sužaidė kortų karą.

Kaune liepos 1-osios renginius šiemet gana netikėtai pradėjo visuomeninė-meninė akcija – humanitarinė okupacija. Grupė architektų ir menininkų užėmė bevardę niekieno salą Neries upėje ties Kauno pilimi ir paskelbė jos nepriklausomybę. Tokį radikalų žingsnį, anot organizatorių, detonavo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio parama bukai ir necivilizuotai firmos „YIT Kausta“ statybai Kauno santakos krante. Mat čia kyla aukšta betoninė damba, kuri atkirs miesto viešąjį gyvenimą nuo upės ir užkirs sąlygas laivybai. Apleistoje ir krūmais apžėlusioje 204 x 54 m dydžio salai iškilmingai sutektas Švento Reikalo vardas. Okupacijos metu buvo iškilmingai iškelta Švento Reikalo vėliava ir pastatytas paminklas „Sveikas protas“ (skulptorius M.Gaubas).

GERIAUSIAS – KTU „SANTAKOS“ SLĖNIS

Toliau Architektų dienos paminėjimas persikėlė į Vilniaus gatvę prie Kauno architektų namų. Čia iš Kauno architektų namų balkono buvo priminta 20 metų senumo liepos 1-osios šventės kilmės istorija (architektas L.Tuleikis), išsakyti sveikinimai (Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė A.Kiaunienė), apdovanoti geriausių architektūros darbų Kauno krašte autoriai (žiuri pirmininkas D.Šarakauskas). Prisiminta, kad Architektų dienos šventės istoriją Lietuvoje pradėjo kuklus Kauno architektų piknikas po Architektų ąžuolu, Pažaislyje.

Iš Kauno architektų namų balkono paskelbta, jog už geriausią visuomeninį pastatą Kauno krašte – KTU slėnį „Santaka“ – diplomo nusipelnė architektai G.Janulytė-Bernotienė, R.Lydytė, E.Klinavičius, A.Mikėnaitė, A.Andriukaitienė. Beje, kilus diskusijoms, konkurso žiuri (pirmininkas – D.Šarakauskas) bene pirmą kartą šių parodų istorijoje pagrindinius pretendentus į šią garbingą nominaciją apžiūrėjo natūroje.

Geriausia gyvenamojo namo realizacija pripažintas poilsio pastatas Latvijoje (arch.  A.Kalinauskas, V.Tamošiūnas), o „Metų interjeru“ Kauno krašte tapo VDU V.Biržiškos skaitykla Kaune (arch. G.Zykuvienė). Architektai T.Kuleša, M.Leščišinas ir M.Svirskis pagerbti už projektą ant vandens  „Čiuožikas“. Specialioje kategorijoje „už architektūrinę sklaidą ir edukaciją“ laimėjo socialinis-edukacinis projektas „200M2“ (arch. M.Butvila, Jaunųjų architektų klubas, savanoriai, mokytojai), „Sėkmingu debiutu“ tapo bakalauro baigiamojo darbo „Multifunkcinio gyvenamasis pastatas su integruotomis vertikalios žemdirbystės technologijomis“ autorius M.Baranauskas (KTU Statybos ir architektūros fakultetas, vadovas doc. G.Natkevičius). Diplomais taip pat apdovanoti architektūros studentai: A.Zabulytė, E.Bružaitė, A.Žilinskienė, Ž.Stasiulevičius, L.E.Druktenytė, L.Kunstaitė, R.Jurevičiūtė.

IŠSIŪBUOTI BANDĖ SAKSOFONININKAS

Tvyrojusią gana oficialią nuotaiką Vilniaus gatvėje kiek išjudino jaunieji architektai (G.Zykuvienė, A.Grigas, A.Gabrys), surengę akciją „Dovanojame architektūrą“. Savo iniciatyva jie kauniečiams dalino neseniai išleistą „Kauno architektūros gidą“. Beje, pirmą kartą lauke surengta geriausių Kauno krašto architektų darbų paroda gana netikėtai susilaukė pastebimo praeivių – kauniečių bei miesto svečių – dėmesio.

Linksmoji Kauno architektų šventės dalis, ko gero, pirmą kartą įvyko ne kur nors Raudondvaryje, Zapyškyje ar prie legendinio Architektų ąžuolo Pažaislyje, bet pačioje miesto širdyje – Kauno rotušės aikštėje, „Ryšių kiemelyje“. Deja, šios renginiams itin dėkingos Senamiesčio vietos, skirtingai nei Vilniuje šventusiems kolegoms, galimybių išnaudoti vietą Kauno architektams šįkart nepavyko. Vyksmo prasme renginys pretenduoja į banaliausius per visą 20-metį… Atmosferą išsiūbuoti ir suteikti jai šiek tiek kultūrinio gylio bandė tik vienišas saksofonininkas Aleksandras. Pasiduoti melancholijai architektams nedavė tik vaikus įtraukę „sportiniai“ stalo žaidimai bei iki išnaktų netilęs kolegų klegesys.

PRISTATĖ KASMETINĮ ARCHITEKTŪROS LEIDINĮ

Architektų diena Klaipėdoje, kaip visada, buvo viena turtingesnių – čia pristatytas leidinys, apdovanoti geriausi studentai. Leidinio „Klaipėdos architektūra“ pristatymas, o taip pat – LASKAO – ERGOLAIN 2015 metų stipendijos konkurso darbų parodos „Klaipėda Aktuali architektūra“ pristatymas ir nugalėtojų apdovanojimai liepos 1-ąją jau trečius metus iš eilės vyko Klaipėdos Kultūros Komunikacijų Centro (KKKC) parodų rūmuose. Apdovanojimus architektams įteikė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas V.Dapkevičius.

LASKAO – ERGOLAIN stipendijos konkurse komisija geriausiais išrinko Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto bakalauro studentę V.Zubrytę už darbą „Jūros terapijos centras Kopgalyje“ bei tos pačios mokymo įstaigos bakalauro studentą T.Medzelą už darbą „Academia articum“.

Uostamiesčio architektai, kaip įprasta, surengė aktyvų pikniką. Šįkart jis įvyko Klaipėdos lankininkų bazėje, Smiltynėje.Čia buvo šaudoma iš lankų, žaidžiami tinklinis futbolas, smiginis. Taip pat buvo apdovanoti kiek anksčiau Danės upėje įvykusios Architektų irklavimo regatos dalyviai bei nugalėtojai.

ŽVALGĖSI IŠ NEVĖŽIO

Architektų dieną Aukštaitijos sostinėje minėjo itin gausus panevėžiečių būrys. Architektų bendruomenę čia sutelkė idėja prisiminti užmirštą ir nepažintą Nevėžio upę. Architektai bei šventės rėmėjai plaukė nuo Pajuosčio iki Berčiūnų „Smiltynės“, įveikė Ekrano marias, persikėlė net per dvi užtvankas. Plaukiant per miestą, nepraleista proga jį pažinti ne iš daugiaaukščio, pro automobilio langą, bet nuo vandens. Pasak architekto D.Malinausko, sutikti šių metų Architektų Dieną Nevėžio upėje paskatino ir 2014-2020 m. europinė parama, nemažai orientuota į Nevėžio prieigų tvarkymą. Panevėžio miesto savivaldybėje jau įvyko diskusijos J.Biliūno gatvės krantinės, bei Poilsio ir kultūros parko sutvarkymo investicinių projektų. Rūpestingos rankos laukia ir Skaistakalnio parkas.

Kliūtis įveikusius upeivius vakare pasitiko dienos darbus pabaigusių kolegų gausus būrys. Šventėje dalyvavo ir rėmėjai, kolegos iš miesto bei rajono savivaldybių, architektūros keliu pasukusios atžalos. Architektai ir miesto svečiai čia ne tik šiltai bendravo, bet ir išmėgino jėgas intelektiniame žaidime „auksinis architekto protas“. „Įsismarkavę Panevėžio vyresniosios kartos architektai visgi įrodė, kad jų atminties kietasis diskas puikiai dirba“, – PILOTUI.LT pažymėjo architektas D.Malinauskas.

ŠIAULIEČIAI LANKĖ KULTŪROS SOSTINĘ

Pasak Šiaulių architekto Š.Sabaliausko, Architektų dienos proga šiauliečiai susibūrė į 2 renginius. Iš pradžių jie atidarė paroda apie tarpukario Šiaulių miesto inžinieriaus V.Bitės kūrybą, kurią parengė Šiaulių „Aušros“ muziejus. Ekspozicija surengta ant naujai atidaryto Fotografijos muziejaus stogo terasos, o vizualinę medžiagą papildė pranešimai apie V.Bitę ir tarpukario architektūrą Lietuvoje.

Na, o liepos 1-ąją Saulės miesto architektų cecho broliai tradiciškai keliavo. Tai jau yra tapo tvirta šiaurietiška Architektų dienos paminėjimo tradicija. Šiaulių architektūrinės pajėgos šįkart trumpam emigravo į šių metų Lietuvos kultūros sostinę – Žagarę. Kultūrinę programą sudarė konferencija, ekskursijos, kaliausių dirbtuvės ir vakaronė sodyboje. Šįkart ir vėl kolegų būryje gerų emocijų netrūko.

Dėka plačios renginių geografijos ir įvairovės, nepaisant dar gana kuklios 20 metų istorijos, Lietuvoje Architektų diena jau galėtų lygintis su visuomenėje geriau žinomomis mokytojų ar teatralų šventėmis. Gal tik reikėtų daugiau viešumo ir atvirumo visuomenei. Šiemet tai padaryti pabandė vieninteliai kauniečiai.