ARCHITEKTAI DRUMSTĖ SAVAITGALĮ://LIEPOS 1-OJI – PROGA PRISISTATYTI VISUOMENEI

Liepos 1-oji kasmet suburia Lietuvos architektus. Pagal nepriklausomybės metais susiklosčiusią tradiciją, šią vasaros dieną įvairiuose šalies miestuose architektai tampa itin aktyvūs – rengia architektūros parodas ir konkursus, žygius ir apžiūras , tradicinius „piknikus“ ir archfutbolo kovas. Šiemet ir vėl patys aktyviausi buvo Kauno ir Klaipėdos architektai, o ši profesinė šventė vienaip ar kitaip pažymėta Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje.

PASTEBĖTI 3 SKIRTINGOSE VIETOSE

Prieš 17 metų liepos 1-ąją burtis pradėję Laikinosios sostinės architektai ilgai tradiciškai rinkdavosi Senamiestyje – Architektų namuose bei Pažaislyje – prie Architektų ąžuolo. Tačiau nuo stichijos nukentėjusį seniausią Kauno ąžuolą prieš kelerius metus teko nupjauti, o Architektų namuose įsikūrusi parodų salė pernai buvo užleista kavinei. Ko gero, daugiausia dėl išvardintų priežasčių pastaruoju metu liepos 1-ajai pažymėti Kauno architektai kaskart ieško vis naujų erdvių. Pernai Architektų dienos rimtoji dalis vyko dar dažais kvepiančioje „Žalgirio“ arenoje, o linksmoji – jau spėtame pamėgti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome. Šių metų liepos 1 dieną Kauno architektus buvo galima sutikti net trijose, itin skirtingos funkcinės paskirties ir kultūrinės sanklodos miesto vietose – carinius laikus menančiame VII Kauno forte, tarpukaryje Aleksote įrengtame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome ir prieš kelerius metus pastatytame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“.

ARCHITEKTŪRA BATŲ IR PICŲ KONTEKSTE

Kauno architektai daug kam netikėtai savo kasmetinę Kauno krašto architektų parodą surengė miesto vartojimo Mekoje – „Akropolyje“. Prie įėjimo į parodų salę besiburiuojantys kolegos tarpusavyje kalbėjo, kad įėjimą dengianti ir vieną iš picerijų reklamuojanti uždanga esą yra simboliška ir atitinka jų dabartinę architektūros virtuvę. Ko gero tame būta tiesos, nes suneštinė architektų paroda šiemet buvo kuklesnė nei bet kada. Ji aiškiai stokojo įdomesnių ir stambesnių architektūros realizacijų. Iš pateiktų darbų dalį architektūrai buvo galima priskirti tik sąlyginai, kai kurie kiti stokojo atlikimo bei pateikimo profesionalumo.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus pirmininko G.Prikockio, paroda „Akropolyje“ surengta, kad architektūrą bei architektus priartinti prie visuomenės. Visgi „pašalinių“ joje pastebėta nebuvo. Bent jau per parodos atidarymą. O ir parodoje apsilankius kitą dieną nuo architektūros nutolusių lankytojų sutikti neteko. Visgi į „Akropolį“ ieškoti ne batų ar suknelių, bet kultūros einama retai. Jei jau buvo nuspręsta „Akropolio“ lankytojus pašviesti architektūros srityje, tai gal vertėjo pasirinkti labiau lankoma šios komercinės Kauno mašinos vietą.

R.J. PALIUI – ARCHITEKTŪROS RITERIO ORDINAS!

LAS Kauno skyrius prieš parodą tradiciškai pagerbė savo narius, šiemet švenčiančius garbingus jubiliejus. Apdovanoti ir tradiciniu tapusio architektų teniso turnyro nugalėtojai. Kauno architektus su profesine švente pasveikino Kauno meras A.Kupčinskas, beje, į parodos-konkurso atidarymą į „Akropolį“ atskubėjęs tiesiai iš gamtos.

Vis dėlto didžiausių įvykiu šioje šventės dalyje, ko gero, tapo Architektūros riterio ordino įteikimo ceremonija. Iškalba pagarsėjęs naujasis ordino kavalierius Rimvydas Jurgis Palys, matyt, sujaudintas užgriuvusios garbės, susirinkusiems sugebėjo išlementi tik lakonišką „ačiū“, kurį nulydėjo itin audringos kolegų ovacijos. Sunku būtų surasti architektą, kuris Kaunui ir jo architektūrai būtų nusipelnęs labiau.

Kauno krašto architektų parodos-konkurso vertinimo komisija – architektai G.Prikockis (pirmininkas), V.Adomavičius, L.Janušaitienė, A.Kaušpėdienė, A.Liola, teoretikė V.Almonaitytė-Navickienė – šiemet nerinko geriausios architektūros realizacijos, rekonstrukcijos, interjero ar projekto – jie apdovanojimus paskyrė savo nuožiūra. Iš viso paskirtos 9 nominacijos.

APDOVANOJO IR UŽ SUOLIUKĄ, IR UŽ RESTAURACIJĄ

Architektai G.Natkevičius, R.Diškevičiūtė, A.Natkevičiūtė ir A.Rimšelis buvo apdovanoti už lakonišką žemės ūkį Žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centre „Ivabaltė“; architektai A.Prikockienė, A.Kenstavičius, J.Prikockis, M.Ščerbinskas, M.Zajankauskas – už nuoseklų istorinės architektūros jausmą restauruojant Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios pietinę sieną; architektai A.Kalinauskas, A.Šova (UAB „Studija Archispektras“) – už diskursą su kontekstu 110 m² ploto gyvenamajame name ant Kauno Aleksoto šlaito; skulptoriai K.Lanauskas, A.Burneika ir architektas T.Petreikis – Už trumpalaikę „tvarią“ architektūrą ir lietuviškos architektūros populiarinimą pasaulyje netradiciniu būdu kuriant ledo skulptūrą Saporo mieste, Japonijoje; jaunas architektas M.Miliūkštis – už manifestą, architektai L.Avyžius, V.Tamošiūnas, D.Juškūnas (asociacija „Architektūros parkas“) – už socialinį projektą „Veidu į srovę“ upės pakrantėje realizuojant originalų suoliuką. Architektūros studentės  E.Jurevičiūtė, G.Baleišytė ir R.Jurevičiūtė (VDA KDF Architektūros katedros III kursas, dėst. L.Tuleikis, R.J.Palys) apdovanotos už „Multicomfort House“ Trent Basin teritorijoje Notingeme (Jungtinė Karalystė) tarptautinio konkurso projektą.

DIDŽIAUSIAS KULTŪRINIS KRŪVIS – VII FORTE

Antrojoje Kauno architektų šventės dalyje – Kauno VI forte – buvo galima susipažinti čia kelias dienas vykusio plenero „Kauno tvirtovės VI forto pritaikymas visuomenės poreikiams“ darbais. Vienoje iš skliautuoto VI forto erdvių buvo apdovanoti ir šio renginio jaunieji dalyviai. Vertinimo komisijai pirmininkavo PILOTAS.LT redaktorius A.Karalius.

Beje, pastarąjį plenerą suorganizavo nusistovėjusius Kauno architektūrinius vandenis pastaruoju metu drumsčianti jaunų architektų banga, susibūrusi po Jaunųjų architektų klubo (JAK) ir asociacijos „Architektūros parkas“ vėliavomis.

Ekskursijos po Kauno VII forto teritoriją, kazematus, sandėlius ko gero tapo stipriausia kultūrine Kauno architektų šventės dalimi. Forto šeimininkas V.Orlovas Kauno architektams kantriai aprodė savo valdas bei pristatė permainingą Kauno tvirtovės ir VII forto istoriją.

XIX ir XX amžių sandūroje pastatytas pastarasis gynybinis statinys – paskutinis mūrinis Kauno tvirtovės objektas, kuris beveik visą laiką plačiajai visuomenei buvo neprieinamas. Per daugiau nei šimtmetį jame buvo ir kareivinės, koncentracijos stovyklos, valstybinis archyvas ir kt. Tačiau dabar jis priklauso Lietuvos karo istorijos entuziastus vienijančiai visuomeninei organizacijai – Karo paveldo centrui. Pastaroji jį sutvarkė ir vos prieš metus atvėrė visuomenei. Beje, prie šio įspūdingo gynybinio statinio kadaise yra prisilietęs ir žinomas tarpukario architektas V.Dubeneckis. Jis ruošė forto pritaikymo Valstybiniam archyvui projektą.

Beje, PILOTAS.LT žiniomis, iš pradžių VII forte ketinta rengti ir finalinę Kauno architektų šventės dalį, tačiau kone paskutinę minutę buvo apsigalvota.

AUDRA KAUNO ARCHITEKTŲ NEIŠVAIKĖ

Kauno architektų šventės linksmoji renginio dalis, kaip jau kelerius metus iš eilės, vyko S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pievelėje. Buvo galima tiesiog pasisėdėti draugiškoje kompanijoje ir pasišnekučiuoti ar laiką praleisti aktyviau – pagainioti futbolo kamuolį, pašokti pagal rokerių iš grupės „Garbanotas gitaristas“ muziką ar per aerodromo teritoriją pralėkti Architektūros riterio ordino kavalieriaus R.J.Palio kariniu „Dodge’u“.

Be abejo, svarbiu Architektų dienos renginio akcentu tapo ir Europos futbolo čempionato „Euro 2012“ finalo tiesioginė transliacija. Abejingų futbolui buvo mažai. Beje, 4 – 0 ispanų naudai pasibaigusiame finalo mače buvo mažiau intrigos nei kiek anksčiau S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pievelėje pasibaigusiame archfutbolo mūšyje, kuruojamame firmos „Wienerberger“. Archfutbolui nesutrukdė net smarki liūtis, kuri kiaurai permerkė aikštę. Beje, Kauną skandinusią ir medžius varčiusią audrą su liūtimi Kauno architektūrinės pajėgos pakėlė beveik be nuostolių. Nesušalti daugiausia padėjo charizmatiškojo vokalisto vedamos grupės „Garbanotas bosistas“ „tikro“ roko gaivalas bei karštas tarpusavio bendravimas, kuris neretai perlipo profesinės draugystės ribas. Linksmąją dalį vainikavusi diskoteka kaitino iki išnaktų, tačiau, PILOTAS.LT žiniomis, visgi prireikė pratesimų.

KLAIPĖDIEČIAI PRISISTATĖ PLAČIAU

Klaipėdos architektų šventė jau kurį laiką turiniu neatsilieka nuo Kauno, o gal ją net lenkia. Šių metų šventę uostamiesčio architektai pasitiko šūkiu „Sudrumsk vandenį“. Savo profesinę šventę jie pradėjo dar birželio 30 dieną, kai Danėje surengė akademinių valčių regatą.

Liepos 1-ąją klaipėdiečiai pristatė 2011-ųjų metų uostamiesčio architektų darbų paroda bei kasmetinį leidinį „Klaipėdos architektūra“. „Klaipėdos architektūra 2011“ pateikia ne vien kūrybinę panoramą – leidinyje publikuojami apžvalginiai straipsniai apie Europos, Lietuvos bei miestų raidos tendencijas, interviu su architektais, pristatomos uostamiestyje vykusių Skulptūrų parko sutvarkymo kūrybinių dirbtuvių idėjos, apžvelgiami pripažinimą šalies ir tarptautiniuose konkursuose pelnę krašto architektų darbai, studentų sumanymai. Tai – pirmasis bandymas parodyti architektų veiklą daug plačiau.

Liepos 1-ąją taip pat buvo paskelbtas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) stipendijos konkurso „Miestas ir upė“ nugalėtojas, surengta fotoakcija „Pats sau architektas II“. Studentų konkurso nugalėtojais tapo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai, trečiakursiai D.Kamarūnas ir J.Barkauskaitė, pristatę projektą „Meno ir pramogų sala“. „Sunkiai įsivaizduoju, jog ši idėja gali būti įgyvendinta, tačiau projekto autoriai pateikė originalų sprendimą, kaip miesto ir jo gyventojų reikmėms gali būti pritaikoma upė bei jos pakrantės. Toks buvo ir mūsų konkurso tikslas, kad jaunimas kūrybiškai, netradiciškai pažvelgtų į miestui aktualias erdves, kad parodytų, kaip jas galima originaliai ir efektyviai pritaikyti miesto gyvenimui“, – pažymėjo vertinimo komisijos pirmininkė M. Černiūtė-Amšiejienė. Skatinti būsimuosius architektus kurti projektus Klaipėdai aktualiose teritorijose LAS Klaipėdos apskrities organizacija ir kompanija „Ergolain“ ketina ir kitais metais.

Miestiečiams bei miesto svečiams uostamiesčio architektūros cechas prisistatė tradiciniu dviračių žygiu, o linksmoji dalis įvyko „Laivitės“ teritorijoje. Šventės dalyviai, kaip ir kauniečiai, galėjo tiesiogiai stebėti UEFA futbolo turnyro „EURO 2012“ finalinių rungtynių tiesioginę transliaciją.

LAIKĖ MIŠIAS, LANKĖ PARODAS BEI TYLIAI PROTESTAVO

Liepos 1-ąją architektai taip pat pažymėjo Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje. Sostinės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje laikytos šv. mišios už išėjusius kolegas, vyko ekskursijos po rekonstruotą Bernardinų ansamblį bei Bernardinų sodų archeologinius kasinėjimus, pobūvis Vilniaus dailės akademijos keramikų kiemelyje.

Šiauliečiai profesinę šventę pažymėjo atidarydami 2 užsienio parodas – „Peterburgo architektūra 2011“ (Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245) ir „Latvijos architektūra 2011“ (Šiaulių universiteto galerija, Vilniaus g. 141).

Marijampolėje – Kultūros centro M.B.Stankūnienės Menų galerijoje– Architektų dienos proga atidarytaindividualių namų architektūros paroda HOUSES.LT, kurioje eksponuojami per pastaruosius 20 metų Lietuvių architektų suprojektuoti geriausi individualūs namai.

Panevėžio architektai šįkart profesinę šventę pasirinko tyliajam protestui. „Tyli mūsų šventė reiškia nepritarimą dabartiniams Lietuvos respublikos įstatymams, susijusiems su architekto profesija ir darbo procesu“, – PILOTUI.LT pažymėjo L.Paulauskienė, LAS Panevėžio skyriaus pirmininkė.

Nepaisant pastaraisiais metais ženkliai sumažėjusių statybinių apimčių, architektų dieną, atrodo, neišsikvėpia. Kaskart ji net įgauna naujų iki tol nematytų atspalvių, akcentų, o taip pat – vėl ir vėl įrodo, kad architektų cechas moka nuotaikingai švęsti bei kūrybingai prisistatyti visuomenei.

Straipsnis parengtas naudojantis PILOTAS.LT ir Lietuvos architektų sąjungos informacija.