KAUNO PAŠTO RŪMAI: Visuomenininkai imasi UNESCO prabos architektūros

Visuomenininkai imasi iniciatyvos tarpukario modernizmo architektūros grynuolį apsaugoti nuo sunykimo ir nuo tiesmukos komercializacijos.
Kauno paveldui ir tapatybei neabejingi visuomenininkai, susibūrę į iniciatyvinę grupę „Paštininkai“, kviečia spalio 9-tąją į renginį, kuriame bus pristatytos trys F.Vizbaro pašto rūmų įveiklinimo vizijos.
Dar kartą bus bandoma telkti visuomenę ir atkreipti Vyriausybės, atsakingų ministerijų ir žinybų bei Kauno savivaldybės dėmesį į Kauno centrinio pašto rūmų apgailėtiną padėtį bei konstruoti optimalius ateisties variantus.

VYRIAUSYBEI UNIKALI ARCHITEKTŪRA „NEREIKALINGA“
Kaip žinia, Vyriausybės nutarimu vasarą Kauno centrinio pašto rūmai buvo paskelbti kultūros paminklu. Tačiau tebegalioja ir ankstesnis Vyriausybės sprendimas parduoti pašto rūmus viešame aukcione.
Pasak renginį organizuojančių „Paštininkų“, jų tikslas – kalbėti apie probleminę panašių pastatų situaciją visoje Lietuvoje, kuomet unikalūs, mūsų istorijai ir kultūrai svarbūs objektai tampa „nereikalingais“ tiek šalies institucijoms, tiek savivaldybėms.
Dažnai kyla realus pavojus, kad vertingi objektai sunyks ir nebus išsaugoti ateities kartoms. Tokia situacija taip pat demonstruoja, kad trūksta ir kūrybingumo, ir noro pasidomėti geraisiais užsienio pavyzdžiais, kai panašūs istoriniai pastatai prikeliami naujam gyvenimui ir atveriami miestų bendruomenėms, sėkmingai derinant visuomenės ir verslo interesus.
„Mes kviečiame diskutuoti apie galimus Kauno centrinio pašto rūmų įveiklinimo scenarijus, siekdami, kad šiuo unikaliu pastatu susidomėtų ir socialiai atsakingas verslas, kuris mato prasmę derinti kultūrinę ir komercinę veiklą“, – komentavo renginio tikslą „paštininkė“ Jurgita Šiugždinienė.

2019 žiemą atsainiai eksploatuojamuose Pašto rūmuose sprogo vamzdynas. Visuomenė suprato, kad unikalus objektas – pražūtingame pavojuje. Foto: pilotas.LT archyvas

KAUNO SIMBOLIUI GRESIA „URBANISTINĖS ŠIUKŠLĖS“ LIKIMAS
Kauno centrinio pašto rūmai, suprojektuoti architekto Felikso Vizbaro pastatyti 1931-aisiais, kaip vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių statinių.
Pašto rūmai yra UNESCO sąraše ir gali būti, kad netrukus, kartu su kitais Kauno modernizmo perlais, gaus ofizialų UNESCO paminklinį statusą. Galų gale susizgribo ir Lietuvos institucijos – vasarą pašto rūmams suteiktas kultūros paminklo statusas. Pripažinta, kad Kauno pašto rūmai – ne tik išskirtinis Laikinosios sostinės architektūrinis objektas, bet ir Lietuvos valstybingumo bei Pirmosios Respublikos žmonių troškimo statyti naują, modernią Lietuvą liudininkas.
Neseniai pastato savininkė AB „Lietuvos paštas“ pranešė, jog Kauno centrinio pašto rūmai bus parduodami viešame aukcione. Toks sprendimas buvo priimtas valstybės institucijoms neatradus šiam pastatui prideramos visuomeninės – kultūrinės misijos.
Kol kas Kauno centrinio pašto rūmai stovi tušti, apleisti, ir jei dar kelis kartus pasikartos analogiška situacija, kaip šių metų sausį, kai apleistas pastatas buvo užlietas vandeniu iš nuo šalčio sprogusio vamzdyno, vietoj istorinių rūmų turistams bus galima rodyti istorinius UNESCO prabos griuvėsius.
„Sąmoningi Kauno piliečiai ir architektai susibūrė į „Pašto kūrybines dirbtuves“ siekdami paneigti ciniškas biurokratų kalbas apie F.Vizbaro rūmų nerentabilumą, nepritaikomumą moderniam gyvenimui ir pasikeitusius visuomenės poreikius – esą visos šios priežastys lemia natūralią objekto mirtį. Mes esame įsitikinę, kad UNESCO pripažinta aukščiausios prabos architektūra privalo dalyvauti nacionalinio lygmens apyvartoje”,-– sakė architektas Audrys Karalius, vienas iš iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ narių.

Trys pašto rūmų įveiklinimo scenarijai buvo pristatyti architektų bendruomenei ir sulaukė didžiulio dėmesio. Foto: ©pilotas.LT

MODERNIZMO MIESTŲ AMBASADA? ARCHITEKTŪROS MUZIEJUS? KULTŪROS IR VERSLO CENTRAS?
Kauno centrinio pašto rūmams gelbėti balandžio 25–26 dienomis Kauno architektų namuose vyko tarpdisciplininės kūrybinės dirbtuvės, kurių tikslas – modeliuoti šio unikalaus Kauno modernizmo objekto atgaivinimo ir įveiklinimo scenarijus. Dirbtuvėse dalyvavo architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios atstovai, menininkai bei pastato ateičiai neabejingi kauniečiai. Dirbtuvių metu išanalizuotos Kauno centrinio pašto rūmų komplekso fizinės, funkcinės bei architektūrinės galimybės, parengti trys kompleksiniai objekto įveiklinimo variantai, besiremiantys skirtingais prioritetais.
Vienas iš galimų scenarijų pavadintas PAŠTO atviRŪMAI (grupės vadovas architektas Linas Tuleikis). Pagrindinė idėja – įkurti pastate kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra pradedant virtuve, t.y. nacionaliniais patiekalais, baigiant menu. Šie rūmai (bent jau pirmasis aukštas) būtų visiems atviri 24 val. per parą. Raktiniai šio scenarijaus žodžiai: bendruomeninės veiklos, kultūrinės diplomatijos centras, vieta stabtelti ir atsikvėpti nuo kasdienio bėgimo, ekspozicijų erdvė, apžvalgos aikštelė ir takas. Būtų sukurti pašto rūmai, atviri vietos ir tarptautiniams susitikimams, bendradarbystė, taip pat sudaromos sąlygos apsistoti, eksponuoti, pavalgyti, išgerti, grožėtis miestu ir skirti pasimatymus.
Antrasis variantas – POST:VIZBARAS (grupės vadovas architektas Audrys Karalius). Jame siūloma kurti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejų, savotišką daugiafunkcį klasterį su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Lygia greta veiktų žymių architektų ir dizainerių studijos, Dizaino viešbutis, restoranas ir ekspozicija kiemeliuose. Laisvės alėjos kvadratas priešais rūmus vadintųsi architektūros aikšte su atitinkamais ženklais ir simboliais. Raktiniai šio varianto žodžiai: nacionalinis objektas, architektūros aikštė, architektūros ir dizaino ekspozicija, architektų ir dizainerių studijos, kiemo galerija, dizaino viešbutis, restoranas.
Trečiasis pasiūlymas – sujungti šiame pastate KULTŪRĄ ir VERSLĄ (grupės vadovė architektė Asta Kiaunienė), t.y. kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvės su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis. Raktiniai šio pasiūlymo žodžiai: kultūros ir verslo sinergija, mados, verslo, mažmeninės prekybos, svetingumo bei kultūrinių kūrybinių industrijų sektorius, studijos, rezidencijos, kūrybinės bendradarbystės erdvė. Ką realiai tokiu atveju čia turėtume? Tai būtų Kauno miesto kūrybiškų organizacijų ir kūrybiškų įmonių kooperavimasis, jungimasis į tinklus dėl ekonominės naudos ar paslaugų plėtros.
Realizuojant bet kurį iš šių variantų Kauno centrinio pašto rūmai vėl taptų išskirtiniu miesto (ir valstybės) objektu: miestiečių ir miesto svečių lankymo vieta, kultūros, architektūros ar poilsio erdve.
Idėjas generavę kūrybinių dirbtuvių dalyviai siūlė ir labai konkrečias pastato valdymo schemas bei ekonominio rentabilumo skaičiavimus.
Kūrybinėse dirbtuvėse gimę F.Vizbaro Pašto rūmų panaudojimo scenarijai buvo pristatyti architektų bendruomenei, Turto bankui ir AB „Lietuvos paštas“ vadovybei.
Visuomeniški Kauno „paštininkai“ tikisi, kad bus išgirsti ir Vyriausybėje, bei Kauno savivaldybėje. Gal pagaliau atsiras politinės valios, kuri suvoks išskirtinę objekto svarbą ir imsis veiksmų, leisiančių unikaliam Kauno simboliui sugrįžti į miesto ir valstybės gyvenimą adekvačiu jo vertei formatu.
Titulinė nuotrauka: © Pilotas.LT

Kauno pašto rūmai (arch. F.Vizbaras, 1930) – UNESCO prabos architektūrinis grynuolis

Kauno pašto rūmai (arch. F.Vizbaras, 1930) – UNESCO prabos architektūrinis grynuolis

Kauno pašto rūmai (arch. F.Vizbaras, 1930) – UNESCO prabos architektūrinis grynuolis

Kauno pašto rūmai (arch. F.Vizbaras, 1930) – UNESCO prabos architektūrinis grynuolis