VIEŠBUČIO VAGONAS: „Smetoninio“ Lietuvos banko pašonėje – ilgos gyvenamųjų numerių eilės

Kauno Maironio gatvėje bręsta reikšmingos architektūrinės permainos. Architekto G.Natkevičiaus kolektyvas greta architekto Mykolo Songailos tarpukarinio Lietuvos banko braižo 6 aukštų 175 numerių viešbutį, kuris turėtų gerokai pakoreguoti vietos architektūrinį mikroklimatą. Tačiau net 4-ąjį kartą tame pačiame Kauno Naujamiesčio kvartale projektuojančio G.Natkevičiaus kolektyvo kūrybinis užtaisas šįkart, atrodo, pastebimai išsikvėpęs.

4-ĄJĮ KARTĄ TAME PAČIAME SKLYPE

 Architektui G.Natkevičiui Kauno Maironio gatvės sklypas žinomas nuo seno. Kartu su „Komprojekto“ architektais Vaidotu Kuliešiumi ir Audra Kaušpėdiene jis šio kvartalo rekonstrukciją projektavo dar praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje. Tiesa, namą Maironio g. 19 sklype tuomet kūrė A.Kaušpėdienė, o G.Natkevičiaus suprojektuotas pastatas stūkso giliau – kvartalo viduryje.
G.Natkevičius į šią Naujamiesčio vietą projektuoti sugrįžo kai 1992 metais su minėtuoju V.Kuliešiumi bei Česlovu Šarakausku ir Vydimantu Samalioniu laimėjo pastatų grupės architektūrinių idėjų konkursą.

Kauno Naujamiesčio kvartalo tarp Maironio g., K.Donelaičio ir Vasario 16-osios g. projektas (arch. A.Kaušpėdienė, V.Kuliešius, G.Natkevičius; 1986 m.).

Administracinių pastatų grupės Maironio g. projekto konkursinis projektas (arch. V.Kuliešius, G.Natkevičius, Č.Šarakauskas, V.Samalionis; 1992 m.; 1-oji vieta). Foto: G.Natkevičius

Nors permainingais tuometiniais laikais abi Maironio g. 19 sklypo užstatymo idėjos liko nerealizuotos, trečiuoju bandymu sumanymą čia įgyvendinti pavyko – 2003-asiais pagal architektų G.Natkevičiaus ir Rimo Adomaičio projektą tarp solidžiojo Lietuvos banko (arch. M.Songaila, 1929 m.) ir istoriniame pastate įsikūrusio SEB banko filialo (rekonstrukcijos architektas V.Lučinskas, D.Lučinskienė; 1998 m.) įsiterpė 4 aukštų prekybos ir pramogų centras „Sostinė“. Dar pastarąjį projektuojant virė gana karštos architektūrinės diskusijos, tačiau griežtai nusiteikusią tuometinę Kauno architektūros ir urbanistikos tarybą (KAUT) vienas iš 3 ar 4 autorių pateiktų priešprojektinių komercinio pastato variantų įtikino.

Paradoksalu, tačiau architektas G.Natkevičius prie projektavimo šiame Kauno Naujamiesčio kvartale grįžta jau 4-ąjį kartą. Vėl su naujais užsakovais, kitu bendraautorių kolektyvu ir naujom kūrybinėm idėjomis.

PER TĄ PAČIĄ ARCHITEKTŪRINĘ UPĘ – KITU KELIU

Nepaisant esminių pastato funkcinių bei architektūrinės estetikos skirtumų, abiem ankstesniais atvejais rengti projektai turi panašių architektūrinių bruožų. Postmodernistinės architektūros estetiką plėtojusiame 10-ojo dešimtmečio pradžios projekte Maironio g. fasadas vaizdžiai bylojo smulkesnę kvartalo struktūrą. Ko gero, toks architektūrinis fasado suskaidymas buvo svarbia ir sėkmės architektūros idėjų konkurse sąlyga.
Fasado vertikalus sudalinimas į 3 segmentus matomas ir prekybos ir pramogų centro „Sostinė“ pagrindiniame fasade. Būtent tokiam architektų siūlytam projektiniam variantui tuomet pritarė dauguma ir miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų. Beje, nors pats statinys komerciškai ir nepasiteisino – didumą laiko prastūksojo apleistas bei neveikiantis, architektūriškai jį visgi galima būtų vertinti teigiamai. Ypač – dėl minėto nuosaikaus suskaidyto pagrindinio fasado bei autorių badymo lenktomis jo formomis paieškoti dialogo su Kauno tarpukario modernizmu.

Lenktais segmentais sąsajų su tarpukario architektūra ieškojęs prekybos ir pramogų centras „Sostinė“, visgi ilgiau buvo uždarytas nei veikė (arch. G.Natkevičius, R.Adomaitis; 2003 m.). Foto: ©PILOTAS.LT, 2018 m.

UAB „Tala LT“ užsakius, 4-ąjį kartą į tą pačią architektūrinę upę „lipantis“ architektas G.Natkevičius su kolegomis nutarė išlaikyti lenktus buvusio pastato kampus, tačiau „bristi“ nusprendė nauju keliu.

FASADUS ARTIKULIUOS DEKORATYVINIAIS PILIASTRAIS

4 aukštų su rūsiu ir antstatu buvusio prekybos centro „Sostinė“ pastatas pagal architektų G.Natkevičiaus, A.Natkevičiūtės, P.Narausko ir A.Rimšelio projektą rekonstruojamas į 6 aukštų 175 numerių viešbučių paskirties pastatą su požemine automobilių saugykla. Braižomo statinio bendras plotas – 5.720 m². Rekonstruojant, numatoma pakeisti patalpų paskirtį, jas perplanuojant ir numatant viešbučių paskirties patalpas. Kaip rašoma konversijos projekto aiškinamajame rašte, iš senojo pastato liks tik rūsio patalpos, kurios bus pritaikytos 30 vietų požeminei automobilių saugyklai. Beje, dar 14 vietų aikštelė numatyta įrengti kieme, todėl architektų paskaičiavimu, parkavimo vietų 175 numerių viešbučiui turėtų užtekti…
Naujai projektuojamos 6 aukštų antžeminės pastato dalies aukštis sieks 20,90 m. (pastato tūris – 27.105 m³). Jos fasadai numatyti pilkos spalvos iš tinko ar betono plokščių, o architektūriškai juos artikuliuoti turės tos pačios medžiagos dekoratyviniai piliastrai. Skirtingai net ankstesnieji sklypo projektai, planuojamo viešbučio pagrindinis fasadas, pagal architektų sumanymą, vizualiai dalinamas į dvi horizontalias dalis. Pirmasis aukštas savo medžiagiškumu ir forma čia turėtų aiškiai skirtis nuo viršutinių tipinių viešbučio kambariams skirtų aukštų. Įstiklinimui architektai parinko stiklo-aliuminio fasadinę sistemą, o stogą numatė sutapdintą.

MAŽIAU AMBICIJŲ, DAUGIAU MONOTONIJOS IR VARTOTOJIŠKUMO

Nors ir ne taip drastiškai, kaip to paties kolektyvo siūlyta statyba gretimos sankryžos kampe, naujasis viešbučio inkliuzas architektūrinę nuotaiką Maironio g. atkarpoje nuo Laisvės al. iki K.Donelaičio g. tikrai paveiks. Jei anuo atveju tūris pernelyg aktyvus ir konkuruojantis, tai šiuo – priešingai. Pilkas monotoniškas it traukinio vagonas viešbutis vargiai pajėgus ne tik sukurti, bet nors šiek tiek palaikyti architektūrinį dialogą su vienu reprezentatyviausių ir puošniausių Lietuvos tarpukario bei Kauno Naujamiesčio pastatų. Pigaus vagono įspūdis išlieka ar net sustiprėja ir žvelgiant į tipinių viešbučio aukštų numerių eiles.

Neseniai restauruotas Lietuvos banko pastatas (arch. M.Songaila, inž. F.Vizbaras; 1929 m.) pelnytai tituluojamas vienu solidžiausių tarpukario architektūros objektų Lietuvoje. Foto: ©PILOTAS.LT, 2018 m.

Su liūdesiu tenka konstatuoti, jog ankstesniuose G.Natkevičiaus kolektyvų rengtuose architektūriniuose bandymuose projektuoti tame pačiame kvartale bei sklype architektūrinių ambicijų, o gal – ir talento sutilpo pastebimai daugiau. Kita vertus, šįkart aiškiai daugiau yra „parduodamo“ ploto…  Gaila, tačiau būtent šis rodiklis vis dažniau tampa architektūrą lemiančiu faktoriumi net ir projektuojant į UNESCO paveldo sąrašą pretenduojančioje Kauno vietoje.
Savo pastabas dėl šio viešbučio projekto architektūros dar nevėlu pareikšti – viešas projekto aptarimas numatytas rugsėjo 6 dieną (ketvirtadienį) 17 val., UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“ patalpose (Raguvos g. 4, Kaunas).

175 numerių viešbutis (arch. G.Natkevičius, A.Natkevičiūtė, P.Narauskas, A.Rimšelis; 2018 m.). Maironio g. išklotinė

175 numerių viešbutis (arch. G.Natkevičius, A.Natkevičiūtė, P.Narauskas, A.Rimšelis; 2018 m.). Maironio g. fasadas

175 numerių viešbutis (arch. G.Natkevičius, A.Natkevičiūtė, P.Narauskas, A.Rimšelis; 2018 m.). 1 aukštas

175 numerių viešbutis (arch. G.Natkevičius, A.Natkevičiūtė, P.Narauskas, A.Rimšelis; 2018 m.). 2 aukštas