Turto bankas per artimiausius 3 metus planuoja parduoti valstybei nereikalingo turto už 120 mln. eurų. Gautos lėšos, kartu su ES parama ir valstybės perskolintomis lėšomis bus investuojamos į valstybės pastatų statybą, atnaujinimą, pritaikymą neįgaliesiems, energetinio efektyvumo ir energijos gamybos priemones.
REIKŠMINGIAUSIAS PROJEKTAS – MINISTERIJŲ KVARTALO KONVERSIJA
„Šiuo metu statybų rinkoje jaučiamas tam tikras neapibrėžtumas. Tokioje situacijoje valstybės užsakymai ir ES fondų lėšomis finansuojami projektai tampa itin svarbūs ir leidžia užsitikrinti stabilias pajamas rinkos dalyviams. Turto bankui tai taip pat yra galimybė pritraukti daugiau profesionalių rangovų, konkurencingoje aplinkoje gauti gerą kainos pasiūlymą projektams“, – teigia Laimonas Belickas, Turto banko valdybos pirmininkas.
Finansų ministerija jau yra patvirtinusi 2024–2033 metų Turto banko investicijų planą. Per artimiausius ketverius metus investicijos į valstybės centralizuotai valdomą nekilnojamąjį turtą sieks apie 300 mln. eurų. Lėšos investicijoms bus skiriamos iš kelių tarpusavyje nesusijusių šaltinių – parduodant valstybei nereikalingą neefektyvų turtą, pasitelkiant ES paramą ir įvairias programas bei valstybės Turto bankui perskolinamas lėšas.
Reikšmingiausias projektas šiam laikotarpiui – A.Goštauto kvartalo (Ministerijų kvartalo) konversija. Tačiau ir be jo per artimiausius 4 metus Turto bankas planuoja įgyvendinti dar tris didesnės nei 10 mln. eurų vertės ir septynis didesnės nei 5–8 mln. eurų vertės projektus. Visi didesnės nei 10 mln. eurų vertės projektai ir investicijų poreikis jiems tvirtinamas LR Vyriausybės sprendimu.
ĮGYVENDINS MODERNIZACIJOS PROJEKTUS VILNIUJE, PANEVĖŽYJE, ŠIAULIUOSE
„Turto bankas įgauna vis didesnį pagreitį ir ambiciją. Kiekvienas atnaujinimo ar naujo pastato statybos projektas padeda užtikrinti geresnes sąlygas tarnautojams ir ilgoje perspektyvoje valstybei atsiperka finansiškai. Tikime, kad patrauklios darbo vietos labiau motyvuoja tarnautojus, o tai ilgainiui turėtų pajusti ir galutiniai paslaugos gavėjai – Lietuvos piliečiai“, – tikina L.Belickas.
Tarp šiuo metu jau suplanuotų projektų didžioji dalis investicijų tenka A.Goštauto kvartalo konversijai, tačiau greta stoja ir didelės apimties esamų valstybės biurų pastatų modernizacijos projektai Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose bei naujos statybos projektai, tokie kaip naujai statomas Klaipėdos teismų pastatas.
Be didelės apimties projektų, Turto bankas tęs ir pastatų remonto ir pritaikymo individualių poreikių turintiems žmonėms, inžinerinių sistemų atnaujinimo ir kitų energinio efektyvumo priemonių diegimo, einamosios priežiūros darbus. Tam kasmet numatoma apie 10-12 mln. eurų. Tarp didžiausių planuojamų remontų – pastato Mindaugo g. 12, Vilniuje pritaikymas net 8 valstybės įstaigų ir institucijų veiklai. Šio projekto vertė sieks keik daugiau nei 8 mln. eurų.
Į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos priemones: saulės elektrines ant pastatų stogų, saulės parkus ir jų dalis, per artimiausius ketverius metus planuojama investuoti 2,24 mln. eurų. Taip pat vertinamos galimybės atsinaujinančius energijos šaltinius panaudoti ir pastatų šildymui bei vėsinimui. Investicijos į energetinio efektyvumo didinimo priemones bei pastatų automatizavimą 2024 metais sieks 1,3 mln. eurų, o iki 2027 m. planuojama šiam tikslui išleisti ne mažiau nei 3,5 mln. eurų.
Parengta pagal Turto banko informaciją.
Titulinis pav.: Ministerijų kvartalo konversijos konkursinis projektas (arch. „Archispektras“).
