vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms parinkimo akcijas. Ką tik miestiečiai vėl pakviesti šiek tiek pažaisti demokratiją – išrinkti vietą Jono Vileišio paminklui.
PAMINKLĄ KAUNUI DOVANOJA IŠEIVIAI
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti ilgamečio Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio (1872-1942) paminklą. „100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie skaito brolius Vileišius kaip tautos didvyrius, o Joną Vileišį kaip Kauno patriarchą“, – jai antrina išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra J.Vileišį vaizduoja tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Čia reikėtų paminėti, jog paminklo skulptorius K.Balčiūnas iki šiol geriausiai žinomas prezidento Algirdo Brazausko antkapinio paminklo skulptūra, kuri vertinama gana prieštaringai. Jo naujasis kūrinys atliktas panašia realistine maniera kaip, pavyzdžiui, Londono Parlamento aikštėje pastatyta garsaus Didžiosios Britanijos vadovo Vinstono Čerčilio (Winston Leonard Spencer Churchill) skulptūra (skulptorius I.Roberts-Jones). Kalbant iš profesionaliosios pusės, abiejų skulptūrų panašumai tuo ir baigiasi. Ypač kalbant apie skulptūrų komponavimą erdvėje, įvietinimą, semantinį pagrįstumą ir pan.
SIŪLOMOS  VIETOS – NEĮTIKINA
Išeivių ir J.Vileišio palikuonių noras įamžinti garsiojo Kauno burmistro atminimą suprantamas. Suvokti galima gal ir jų norą paminklą pastatyti svarbioje miesto vietoje. Žymiai daugiau abejonių kelią pigaus populizmo besivaikančios Kauno valdžios pozicija. Pastaroji ką tik paskelbė, jog surasti geriausią vietą šiam paminklui turėtų patys kauniečiai. Pasirinkti jiems siūloma iš 3 skirtingų, tačiau vienodai svarbių, vietų: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties Centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Kas parinko šias vietas nepranešama.
Kauno savivaldybės pateikiami vietas pagrindžiantys argumentai gana abstraktūs, ko gero, tinkantys ir kitoms iškilioms Kauno asmenybėms. Susidaro įspūdis, jog vietos parinktos kone atsitiktinai, tiesiog bedant pirštu į 3 svarbias Kauno viešąsias erdves ir taip užsidirbant dar vieną populistinį pliusiuką. Juk Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J.Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję žymiai labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, tačiau reikia nepamiršti, jog Laisvės alėja buvo suplanuota ir užstatinėjama dar carinės Rusijos laikais. Ką norima pasakyti paminklą siūlant statyti prie bene ryškiausio carinės Rusijos ženklo Kauno centre – Įgulos bažnyčios (soboro) – lieka neaišku. Skulptūros „ėjimas link Žaliakalnio šlaitų“ čia būtų kone visiškai neperskaitomas.
PROPAGUOJAMA YDINGA PRAKTIKA
Reikia pažymėti, jog balsuojantys gali pasiūlyti ir savo vietą. tačiau tuomet neaišku kaip už ją galėtų balsuoti kiti. O jeigu iš naujai siūlomų vietų būtų atrenkamos papildomos, tai kas šią atranką darytų. Taip pat nėra visiškai aišku ar visuomenės sprendimas bus galutinis ir neginčijamas, ar tik patariamasis. Kitaip tariant, ar bus laikomasi šios idėjos tęstinumo, jei ji, pavyzdžiui, neatitiks organizatorių lūkesčių. Beje, balsavimo laikas itin trumpas – vos iki kovo 25 dienos.
„Pagal visame pasaulyje priimtą tradiciją patys iškiliausi valstybės veikėjai yra įamžinami paminklo-monumento forma. Aukščiausi J.Vileišio nuopelnai Kauno miestui ir Lietuvos valstybei yra neabejotini“, – savivaldybės išplatintame pranešime dėsto Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skelbiama, jog bronzinis pirmojo Kauno burmistro paminklas bus pastatytas dar šiemet…
J.Vileišio nuopelnai Kaunui ir Lietuvos valstybei neabejotini. Įamžinti jo atminimą skulptūra – galima ar net – reikia. Vis dėlto Kauno valdžios sumanymą paminklo likimą atiduoti miestiečiams galima vertinti nebent kaip grynai populistinį veiksmą bei tam tikrą demokratijos imitaciją. Bene labiausiai glumina pasirinkta ydinga paminklo atsiradimo mieste praktika, kai dovanojamas jau sukurtas paminklas priimamas net viešai neapsvarstytas. Juk naujos skulptūros atsiradimas svarbiausiose miesto vietose – itin atsakingas socialinis ir kultūrinis veiksmas. Na, o jei siūlomos skulptūros meninė kokybė bei jai siūlomos vietos buvo profesionaliai buvo vertinamos, logiška būtų paviešinti vertintojų bei vietų rinkėjų pavardes. Miestas juk turi žinoti savo didvyrius.
GALI ATRODYTI KOMIŠKAI
Kritiškai vertintinas jau pats siūlomo paminklo universalumas. Jis smarkiai kertasi su šiuolaikine praktika kuo labiau „įvietinti“ meninius objektus. Jau iš savivaldybės pateiktų skulptūros vizualizacijų matyti, jog siūlomose vietose realistinė 2,4 m aukščio bronzinė J.Vileišio skulptūra gali atrodyti gana komiškai. Sunku būtų patikėti, jog šio įspūdžio galėtų siekti skulptūros autoriai ir iniciatoriai.
Pratęsiant paralelę su minėta V.Čerčilio skulptūra Londone, nepaisant realistinės atlikimo manieros, pastaroji yra užkelta ant žmogaus ūgį gerokai viršijančio postamento, kuris išsprendžia mastelio problemas erdvėje bei kūriniui suteikia daugiau monumentalumo. Nelieka erdvės plėtotis komiškam santykiui tarp erdvės ir skulptūros bei tarp stebėtojo (praeivio, žiūrovo) ir skulptūros.  Beje, pati skulptūros vieta yra tiesiogiai susijusi su pačiu V.Čerčiliu. Kalbama, jog iškilusis britų politikas net savo ranka yra pažymėjęs jai vietą…
Beje, abejonės dėl skulptūros įsikomponavimo neturėtų stebinti. Pastarojo meto asmenybių įamžinimo konkursai (J.Basanavičiaus, S.Povilaičio ir kt.) rodo, jog surasti tinkamą skulptūrinį sprendinį sunku net jį taikant tam tikrai konkrečiai vietai.
Reikia pažymėti, jog paminklo pastatymo problemos galimai neliktų, jei jau turimai skulptūrai butų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J.Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti grynai „tarpukarinius“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V.Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.
URBANISTINIAI PROJEKTAI – SLEPIAMI
Panašiu populizmo keliu mero Visvaldo Matijošaičio komanda neseniai nubėgo miestiečiams leidusi išrinkti planuojamojo Kauno koncertų centro vardą. Gal tai ir nebuvo blogas sumanymas. Žymiai blogiau, jog  miesto gyvenimui itin svarbūs urbanistiniai-architektūriniai projektai ir toliau ištikimai lieka viešojo gyvenimo šešėlyje. Iki šiol visuomenei viešai nebuvo pristatyti didžiulio verslo centro „Magnum“ (arch. T.Kuleša, G.Čepurna) griaunamo viešbučio „Respublika“ vietoje ar buvusio „Pramprojekto“ rekonstrukcijos (arch. R.Giedraitis ?) su Vienybės aikštės sutvarkymu projektai. Miestiečiai priversti tenkintis savivaldybės saikingai dozuojamu piaru bei paties mero šeimininkiška retorika, jog esą „viskas bus gerai“. Atėjus naujai valdžiai, sustabdyti ir  Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiai. O šiai  svarstyti pastaruoju metu tikrai buvo ką – tiek S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos (arch. „Kauno planas“, T.Kuleša ? ir kt.), tiek ką tik it Pilypas ir kanapių išlindusių Krepšinio namų  Kauno senamiestyje (arch. G.Natkevičius) projektams aiškiai trūksta blaivesnio požiūrio iš šalies. Statybų kranai vis  aukščiau kelia galvas ne vien miesto centre (verslo centras „Arka“ ir kt.) ir net Senamiestyje (statybos Nemuno g., M.Valančiaus g., Kurpių g. ir kt.), tačiau tokio urbanistinio atvirumo principų ignoravimo mieste, atrodo, nebuvo net ir skandalingojo mero Vytauto Šustausko laikais.
Nepaisant miesto viešųjų ryšių skyriaus pastangų vis ryškiau matyti, jog Kaune demokratija žaidžiama vien dėl akių. Vienas to  pavyzdžių –  ir ką tik paskelbtas J.Vileišio paminklo konkursas.

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) pastatyta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) užkelta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Ką pagerino VAUET posėdžiai ? Ką jie galėjo pagerinti ir kada ?Apie situaciją Vilniuje aplamai geriau patylėti. Šiandien čia betonas liejamas bet kokioje dar neužlietoje vietoje. Apie architektūrą čia aplamai niekas nekalba ir nediskutuoja. Iš visų pusių girdėti tik : „Davaj, davaj“…

  2. O ką pagerino VAUET posėdžiai, p.Užkalni? Juk hiltono , Maskvos namų ir to kreivo daikto priešais grožis , manau,bus irgi neeilinis?

  3. Nesuprantu, ko nori autoriai – ar kad architektūrinius pastatų kontūrus nubraižytu profesionalūs, atestuoti architektai Natkevičius, Kuleša?, Adomaitis?, Miliūkštis ir kt., ar kad tą darytų Savivaldybės valdininkai ? Ar nuo to, kad „posėdžiavo“ KAUET architektūros kokybė Kaune buvo pakylusi į aukštesnį lygį nei dabar ? Nė per nago juodimą ! Juk ne šiandien atsirado „Bokštas“ Kanto g. su klaikiu stikliniu anstatu, stiklinis Laimutės ir Birutės gyvenamasis namas Laisvės al., „Kauno kebabas“ Vaižganto g., ruda Akropolio siena, prekybcentriai „Savas“, „Molas“ ir kiti pnš. Kauno „vietoženkliai“. Man atrodo, kad autoriai tiesiog užsiima destrukcija ir atstovauja vienai politinei partijai, kuriai kauniečiai du kartus pasakė „Užteks, jūs dirbti nemokat“.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kauno rotušė

475-ASIS KAUNO ROTUŠĖS GIMTADIENIS: Sveikins istorinis miesto burmistras

2017 liepos 20Be komentarųPILOTAS.LT

Kauno miesto muziejus miestiečius pakvietė pažymėti 475-ąjį miesto rotušės gimtadienį. Šventę pradės ir iš istorinio rotušės balkono kauniečius ir miesto svečius sveikins istorinis miesto burmistras.

monci_pa_170300_e02_xxx

SVETINGASIS SAVAITGALIS VILNIUJE: Antanas Mončys ir jo aplinka

2017 kovo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje uždaroma paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896 –1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.

_tit-l-sepka_moncys

L.ŠEPKA IR A.MONČYS: Aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

2017 kovo 201 KomentarasVaidotas Žukas

Lionginas Šepka ir Antanas Mončys nepažinojo vienas kito ir niekada nebuvo susitikę. Tačiau Paryžiaus žemaičio ir Pandėlio atsiskyrėlio kūrybą sieja daugybė bendrumų. Pirmą kartą didieji

vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti

klaup_sk_170200_e01_xxx

LŪŽIO KARTOS VARDAI: A.Šlapiko skulptūrų paroda Kaune

2017 vasario 22Be komentarųPILOTAS.LT

Algimantas Šlapikas yra vienas iš paskutiniųjų mohikanų, kuris skulptūros specialybės mokėsi kaip minties, formos, plastikos ir estetikos harmonijos. Vienas pagrindinių šios kartos skulptorių ryškiausių bruožų

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

VERIASI UNESCO DURYS: Kauno tarpukario architektūra ant Pasaulio paveldo slenksčio

Stiprėja Kauno viltys patekti į Pasaulio paveldo elitą. Neseniai paaiškėjo, kad į prestižinį UNESCO Pasaulio paveldo statusą pretenduojanti antrojo šalies miesto tarpukario modernioji architektūra įtraukta

maket_pa_170100_e01_xxx

MAKETO DIMENSIJA: Dideliais žingsniais po skulptorių kūrybinę dirbtuvę

Šiandien Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma paroda „Maketo dimensija“. Tai galimybė pasivaikščioti po skulptorių kūrybinę virtuvę, kurioje didelę dalį užima eskizai, maketai ir ruošiniai. Sausio

moncys

A.MONČYS IR JO APLINKA: Skulptūros, tapybos, koliažų ir piešinių paroda Vilniuje

Šiemet minime 95-ąsias išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gimimo metines. Šia proga Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda, skirta Antanui Mončiui (1921–1993) ir jo aplinkai

vosyliaussmala01

MENINĖS FOSILIJOS: Dervoje įkalintos T.Vosyliaus skulptūros

Klaipėdoje, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose pristatoma skulptoriaus Tado Vosyliaus personalinė paroda „T.V. Vol.2: paminklai“. Išbandantis netradicines medžiagas, darbuose naudojantis garsą, vaizdo įrašus,

images_pulsas_foto_4820_tarpu_pa_161000_e02_xxx

STUDENTIŠKAS EKSPERIMENTAS://TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA, VIRTUALI PLATFORMA

Šiandien Kaune atidaroma Aukštųjų mokyklų architektūros studentų – bakalaurų ir magistrų – baigiamųjų darbų paroda-konkursas Kauno miesto centrinės dalies temomis „Restart Your City Center“. Ją

images_straipsniu_foto_4415_basan_vn_160300_e01_xxx

PAMINKLAS TAUTOS PATRIARCHUI: Paskelbtas atviras idėjų konkursas

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių)

images_pulsas_foto_4789_metal_bi_161000_e01_xxx

METALO MENAS://BIENALĖJE „METALOFONAS“ – 63 AUTORIAI IŠ 28 PASAULIO ŠALIŲ

Suburti menininkus į vieningą įvykį – tokia buvo prieš penkis metus pradėtos šiuolaikinio metalo meno bienalės „METALOfonas“ idėja. Šiandien bienalė vienija pasaulinę metalo menininkų bendruomenę

images_pulsas_foto_4760_skulp_pa_160900_e01_xxx

417 KM/MENAS://ŠIUOLAIKINĖS SKULPTŪROS PARODA ŠIAURĖS RYTŲ REGIONE

3 Šiaurės Rytų Lietuvos regiono miestus – Rokiškį, Ignaliną bei Kupiškį – rugsėjo-lapkričio mėnesiais aplankys mobili Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „417 km/menas“. Šiųmetės parodos

images_straipsniu_foto_4746_povil_ko_160900_e01_xxx

S.POVILAIČIO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS://KONKURSE KONKURUOJA 7 SKIRTINGOS IDĖJOS

Palangos miesto savivaldybės administracija, nepraėjus nė metams po Stasio Povilaičio (1947 – 2015) mirties, surengė dainininko atminimo įamžinimo Palangoje idėjos projekto konkursą. Nors pastarajam pateikti

images_pulsas_foto_4634_strio_sk_160700_e01_xxx

PASAULIS PO VILTIES ŽENKLU://LEONO STRIOGOS PARODA DRUSKININKUOSE

Skulptoriaus Leono Striogos kūryba iškyla kaip retas modernistinės ir tautinės archaikos derinys, kur vienijasi asmeniniai išgyvenimai, vaikystės dienų retrospektyva, nauju žvilgsniu prisiliečiama prie beišnykstančių vertybių.

images_phocagallery_4582_hofma_anty_1606_4582_tit2_antyte_hofman

NEPROTOKOLINĖ INTERVENCIJA://HOFMANO TESTAS METROPOLIŲ SUSIREIKŠMINIMUI

Tai, kad pasaulio civilizacija nesivysto tiesiniu vektoriumi liudija daugybė požymių, bet labiausiai – menas. Tuo metu, kai jaunieji Baltijos scientistai atidarinėja Venecijoje bene didžiausią Bienalės

images_pulsas_foto_4567_piesi_kn_160600_e02_xxx

KAUNO TARPUKARIO PASTATAI://LUKŠĖS PIEŠINIŲ PARODA MENO LEIDINIŲ SKAITYKLOJE

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje atidaroma kultūros paveldo vertybių specialisto, architekto dailininko Jono Lukšės piešinių paroda. Jos ekspozicijoje – ryškų pėdsaką šalies architektūros

images_pulsas_foto_4602_kuzma_sk_160600_e01_xxx

LOZORIAU, KELKIS://ATIDENGIAMA SKULPTŪRA PAGERBS GYDYTOJO PAŠAUKIMĄ

Šiandien Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kiemelyje iškilmingai atidengiama skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūra bibline tema „Lozoriau, kelkis“. 1989 metais sukurta trijų figūrų skulptūrinė kompozicija yra

images_pulsas_foto_4536_moncy_po_160500_e01_xxx

A.MONČYS DRUSKININKUOSE://PIEŠINIŲ IR SKULPTŪRŲ PARODA BEI KNYGOS PRISTATYMAS

Druskininkuose atidaroma Antano Mončio (Prancūzija) skulptūrų ir piešinių paroda bei pristatoma knyga „Pet toli gyvenu. Antano Mončio susirašinėjimai“.Renginyje dalyvaus Palangos Mončio muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė

images_pulsas_foto_4516_geriau_ku_160200_e02_bra

DVYLIKA BROLIŲ://T.VOSYLIAUS VIENOS DIENOS PARODA GALERIJOJE „MENO FORMA“

Kauno galerijoje „Meno forma“ skulptorius Tadas Vosylius pristatys vienos dienos parodą „Dvylika brolių“. Tai tam tikra įžanga, skirtą parodai „HUMAN RIGHTS? # DIVERSITY“, kuri nuo

images_pulsas_foto_4456_sodei_sk_160400_e01_xxxi

LŪŽIO KARTA://DANIELIAUS SODEIKOS PARODA KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJOJE

Parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ Kaune tęsia Danieliaus Sodeikos – skulptoriaus, scenografo, instaliacijų kūrėjo paroda. Jos autorius parodoje sukūrė instaliaciją, kurią suprasti padeda atpažįstami ženklai,

images_pulsas_foto_4444_ghiot_sk_1603000_e01_xxx

KITAPUS REGIMYBĖS://SKULPTORIAUS MASSIMO GHIOTTI PARODA „TITANIKE“

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma žinomo italų menininko Massimo Ghiotti skulptūrų paroda „Kitapus regimybės“. Prieš atidarymą menininkas kviečia į atvirą paskaitą apie šiuolaikinę

images_pulsas_foto_4365_skulp_pl_160300_e01_xxx

KAUNO JAUNŲJŲ SKULPTŪRA://VDA KAUNO FAKULTETO ABSOLVENTŲ PARODA

Šiandien, kovo 3 dieną Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerijoje atidaroma skulptūros absolventų paroda. Darbus parodoje eksponuojantys šio fakulteto absolventai šiandien yra žinomi ne vien

images_straipsniu_foto_4361_skulp_vn_150600_e01_xxx

SVEIKAS PROTAS GRĮŽTA://VALSTYBĖS APSAUGA ŽALIOJO TILTO SKULPTŪROMS BAIGĖSI

Vilniaus savivaldybės nukeltų Žaliojo tilto skulptūroms nutarta atimti “paminklinį statusą”. Nepaisant iš paveldotvarkininkų stovyklos aidinčių pareiškimų, jog stalinines skulptūras būtina sugrąžinti į vietą, Nekilnojamojo kultūros

images_pulsas_foto_4308_basan_pa_160200_e01_xxx

VARGAS DĖL VIETOS://DĖL J.BASANAVIČIAUS PAMINKLO NUSPRĘS IKI VASARIO 19-OSIOS

Kaip jau rašė PILOTAS.LT, 2017-aisiais minėsime lietuvių tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus mirties 90-metį, o dar po metų – Lietuvos valstybingumo, kuris be Jono Basanavičiaus