vilei_170300_e01_xxx

KAUNO POPULIZMO VĖJAI: Skulptūriškas demokratijos žaislas visuomenei

Kaune ir toliau smarkauja populizmo vėjai. Nors plačioji visuomenė bei architektų bendruomenė čia kone saugoma nuo informacijos apie rengiamus didžiuosius projektus pertekliaus, miestiečių nevengiama įtraukti į įvairias vardų ir pavadinimų rinkimo, skulptūrinių akcentų siūlymo ar vietų skulptūroms parinkimo akcijas. Ką tik miestiečiai vėl pakviesti šiek tiek pažaisti demokratiją – išrinkti vietą Jono Vileišio paminklui.
PAMINKLĄ KAUNUI DOVANOJA IŠEIVIAI
Kaip skelbia Kauno savivaldybė, išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti ilgamečio Laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio (1872-1942) paminklą. „100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J.Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jie visi nori padaryti dovaną gimtajam miestui jubiliejinių metu proga, ir jie skaito brolius Vileišius kaip tautos didvyrius, o Joną Vileišį kaip Kauno patriarchą“, – jai antrina išeivių susivienijimo atstovas Arūnas Paliulis.
Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta klasikinė bronzinė skulptūra J.Vileišį vaizduoja tiksliai atkurtais veido bruožais, to laikmečio drabužiais ir net autentišku odiniu portfeliu. Čia reikėtų paminėti, jog paminklo skulptorius K.Balčiūnas iki šiol geriausiai žinomas prezidento Algirdo Brazausko antkapinio paminklo skulptūra, kuri vertinama gana prieštaringai. Jo naujasis kūrinys atliktas panašia realistine maniera kaip, pavyzdžiui, Londono Parlamento aikštėje pastatyta garsaus Didžiosios Britanijos vadovo Vinstono Čerčilio (Winston Leonard Spencer Churchill) skulptūra (skulptorius I.Roberts-Jones). Kalbant iš profesionaliosios pusės, abiejų skulptūrų panašumai tuo ir baigiasi. Ypač kalbant apie skulptūrų komponavimą erdvėje, įvietinimą, semantinį pagrįstumą ir pan.
SIŪLOMOS  VIETOS – NEĮTIKINA
Išeivių ir J.Vileišio palikuonių noras įamžinti garsiojo Kauno burmistro atminimą suprantamas. Suvokti galima gal ir jų norą paminklą pastatyti svarbioje miesto vietoje. Žymiai daugiau abejonių kelią pigaus populizmo besivaikančios Kauno valdžios pozicija. Pastaroji ką tik paskelbė, jog surasti geriausią vietą šiam paminklui turėtų patys kauniečiai. Pasirinkti jiems siūloma iš 3 skirtingų, tačiau vienodai svarbių, vietų: Rotušės aikštės, Laisvės alėjos ties Centriniu paštu ir Nepriklausomybės aikštės prie soboro. Kas parinko šias vietas nepranešama.
Kauno savivaldybės pateikiami vietas pagrindžiantys argumentai gana abstraktūs, ko gero, tinkantys ir kitoms iškilioms Kauno asmenybėms. Susidaro įspūdis, jog vietos parinktos kone atsitiktinai, tiesiog bedant pirštu į 3 svarbias Kauno viešąsias erdves ir taip užsidirbant dar vieną populistinį pliusiuką. Juk Kauno Senamiestis – su tarpukariu sietinas bene mažiausiai. Neįtikina ir argumentas, jog Rotušės aikštėje buvo paties J.Vileišio kabinetas – čia buvo kabinetai daugybės Kauno vadovų, kurie su senąja Kauno dalimi yra susiję žymiai labiau. Laikinosios sostinės burmistras pirmiausia asocijuojasi su didžiule Laikinosios sostinės urbanistine ir infrastruktūrine plėtra, jos didžiuliu architektūriniu progresu. Centrinio pašto rūmų (arch. F.Vizbaras, 1932 m.) kaimynystė dar galėtų būti svarstoma, tačiau reikia nepamiršti, jog Laisvės alėja buvo suplanuota ir užstatinėjama dar carinės Rusijos laikais. Ką norima pasakyti paminklą siūlant statyti prie bene ryškiausio carinės Rusijos ženklo Kauno centre – Įgulos bažnyčios (soboro) – lieka neaišku. Skulptūros „ėjimas link Žaliakalnio šlaitų“ čia būtų kone visiškai neperskaitomas.
PROPAGUOJAMA YDINGA PRAKTIKA
Reikia pažymėti, jog balsuojantys gali pasiūlyti ir savo vietą. tačiau tuomet neaišku kaip už ją galėtų balsuoti kiti. O jeigu iš naujai siūlomų vietų būtų atrenkamos papildomos, tai kas šią atranką darytų. Taip pat nėra visiškai aišku ar visuomenės sprendimas bus galutinis ir neginčijamas, ar tik patariamasis. Kitaip tariant, ar bus laikomasi šios idėjos tęstinumo, jei ji, pavyzdžiui, neatitiks organizatorių lūkesčių. Beje, balsavimo laikas itin trumpas – vos iki kovo 25 dienos.
„Pagal visame pasaulyje priimtą tradiciją patys iškiliausi valstybės veikėjai yra įamžinami paminklo-monumento forma. Aukščiausi J.Vileišio nuopelnai Kauno miestui ir Lietuvos valstybei yra neabejotini“, – savivaldybės išplatintame pranešime dėsto Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skelbiama, jog bronzinis pirmojo Kauno burmistro paminklas bus pastatytas dar šiemet…
J.Vileišio nuopelnai Kaunui ir Lietuvos valstybei neabejotini. Įamžinti jo atminimą skulptūra – galima ar net – reikia. Vis dėlto Kauno valdžios sumanymą paminklo likimą atiduoti miestiečiams galima vertinti nebent kaip grynai populistinį veiksmą bei tam tikrą demokratijos imitaciją. Bene labiausiai glumina pasirinkta ydinga paminklo atsiradimo mieste praktika, kai dovanojamas jau sukurtas paminklas priimamas net viešai neapsvarstytas. Juk naujos skulptūros atsiradimas svarbiausiose miesto vietose – itin atsakingas socialinis ir kultūrinis veiksmas. Na, o jei siūlomos skulptūros meninė kokybė bei jai siūlomos vietos buvo profesionaliai buvo vertinamos, logiška būtų paviešinti vertintojų bei vietų rinkėjų pavardes. Miestas juk turi žinoti savo didvyrius.
GALI ATRODYTI KOMIŠKAI
Kritiškai vertintinas jau pats siūlomo paminklo universalumas. Jis smarkiai kertasi su šiuolaikine praktika kuo labiau „įvietinti“ meninius objektus. Jau iš savivaldybės pateiktų skulptūros vizualizacijų matyti, jog siūlomose vietose realistinė 2,4 m aukščio bronzinė J.Vileišio skulptūra gali atrodyti gana komiškai. Sunku būtų patikėti, jog šio įspūdžio galėtų siekti skulptūros autoriai ir iniciatoriai.
Pratęsiant paralelę su minėta V.Čerčilio skulptūra Londone, nepaisant realistinės atlikimo manieros, pastaroji yra užkelta ant žmogaus ūgį gerokai viršijančio postamento, kuris išsprendžia mastelio problemas erdvėje bei kūriniui suteikia daugiau monumentalumo. Nelieka erdvės plėtotis komiškam santykiui tarp erdvės ir skulptūros bei tarp stebėtojo (praeivio, žiūrovo) ir skulptūros.  Beje, pati skulptūros vieta yra tiesiogiai susijusi su pačiu V.Čerčiliu. Kalbama, jog iškilusis britų politikas net savo ranka yra pažymėjęs jai vietą…
Beje, abejonės dėl skulptūros įsikomponavimo neturėtų stebinti. Pastarojo meto asmenybių įamžinimo konkursai (J.Basanavičiaus, S.Povilaičio ir kt.) rodo, jog surasti tinkamą skulptūrinį sprendinį sunku net jį taikant tam tikrai konkrečiai vietai.
Reikia pažymėti, jog paminklo pastatymo problemos galimai neliktų, jei jau turimai skulptūrai butų pasirinkta ne tokia svarbi ir ne tokia didelė Kauno erdvė. Gal – artimiau susijusi su paties J.Vileišio gyvenimu, sprendimais. Ieškant vietos reikėtų apsvarstyti grynai „tarpukarinius“ miesto kampelius – Žaliakalnį, V.Putvinskio gatvę, Kauko laiptus ar pan.
URBANISTINIAI PROJEKTAI – SLEPIAMI
Panašiu populizmo keliu mero Visvaldo Matijošaičio komanda neseniai nubėgo miestiečiams leidusi išrinkti planuojamojo Kauno koncertų centro vardą. Gal tai ir nebuvo blogas sumanymas. Žymiai blogiau, jog  miesto gyvenimui itin svarbūs urbanistiniai-architektūriniai projektai ir toliau ištikimai lieka viešojo gyvenimo šešėlyje. Iki šiol visuomenei viešai nebuvo pristatyti didžiulio verslo centro „Magnum“ (arch. T.Kuleša, G.Čepurna) griaunamo viešbučio „Respublika“ vietoje ar buvusio „Pramprojekto“ rekonstrukcijos (arch. R.Giedraitis ?) su Vienybės aikštės sutvarkymu projektai. Miestiečiai priversti tenkintis savivaldybės saikingai dozuojamu piaru bei paties mero šeimininkiška retorika, jog esą „viskas bus gerai“. Atėjus naujai valdžiai, sustabdyti ir  Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiai. O šiai  svarstyti pastaruoju metu tikrai buvo ką – tiek S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos (arch. „Kauno planas“, T.Kuleša ? ir kt.), tiek ką tik it Pilypas ir kanapių išlindusių Krepšinio namų  Kauno senamiestyje (arch. G.Natkevičius) projektams aiškiai trūksta blaivesnio požiūrio iš šalies. Statybų kranai vis  aukščiau kelia galvas ne vien miesto centre (verslo centras „Arka“ ir kt.) ir net Senamiestyje (statybos Nemuno g., M.Valančiaus g., Kurpių g. ir kt.), tačiau tokio urbanistinio atvirumo principų ignoravimo mieste, atrodo, nebuvo net ir skandalingojo mero Vytauto Šustausko laikais.
Nepaisant miesto viešųjų ryšių skyriaus pastangų vis ryškiau matyti, jog Kaune demokratija žaidžiama vien dėl akių. Vienas to  pavyzdžių –  ir ką tik paskelbtas J.Vileišio paminklo konkursas.

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Rotušės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Laisvės alėjoje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

J.Vileišio skulptūra Nepriklausomybės aikštėje, pav.: Kauno savivaldybė

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) pastatyta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Realistinė Vinstono Čerčilio skulptūra Londone (skulptorius I.Roberts-Jonesas) užkelta ant aukšto postamento. Foto: ©PILOTAS.LT

Komentarai

  1. Ką pagerino VAUET posėdžiai ? Ką jie galėjo pagerinti ir kada ?Apie situaciją Vilniuje aplamai geriau patylėti. Šiandien čia betonas liejamas bet kokioje dar neužlietoje vietoje. Apie architektūrą čia aplamai niekas nekalba ir nediskutuoja. Iš visų pusių girdėti tik : „Davaj, davaj“…

  2. O ką pagerino VAUET posėdžiai, p.Užkalni? Juk hiltono , Maskvos namų ir to kreivo daikto priešais grožis , manau,bus irgi neeilinis?

  3. Nesuprantu, ko nori autoriai – ar kad architektūrinius pastatų kontūrus nubraižytu profesionalūs, atestuoti architektai Natkevičius, Kuleša?, Adomaitis?, Miliūkštis ir kt., ar kad tą darytų Savivaldybės valdininkai ? Ar nuo to, kad „posėdžiavo“ KAUET architektūros kokybė Kaune buvo pakylusi į aukštesnį lygį nei dabar ? Nė per nago juodimą ! Juk ne šiandien atsirado „Bokštas“ Kanto g. su klaikiu stikliniu anstatu, stiklinis Laimutės ir Birutės gyvenamasis namas Laisvės al., „Kauno kebabas“ Vaižganto g., ruda Akropolio siena, prekybcentriai „Savas“, „Molas“ ir kiti pnš. Kauno „vietoženkliai“. Man atrodo, kad autoriai tiesiog užsiima destrukcija ir atstovauja vienai politinei partijai, kuriai kauniečiai du kartus pasakė „Užteks, jūs dirbti nemokat“.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Paminklas žydų gelbėtojams

PAMINKLAS ŽYDŲ GELBĖTOJAMS: Idėjų konkursą nuspręsta pratęsti

2020 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie Paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos projekto atvirą konkursą. Ką tik nuspręsta konkursą pratęsti mėnesiui –

Paminklas Antanui Smetonai

PREZIDENTUI SMETONAI ATMINTI: Paminklo konkurse varžosi 7 projektinės idėjos

2020 rugsėjo 145 KomentaraiPILOTAS.LT

Paminklo prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje meninės-architektūrinės idėjos konkurse varžosi 7 projektai. Konkursui iš viso yra pateiktos 9 idėjos, tačiau 2 iš jų vertinamos nebus. Kaip

Paminklas žydų gelbėtojams

PAGERBS ŽYDŲ GELBĖTOJUS: Įamžinančio paminklinio objekto Vilniuje konkursas

2020 rugpjūčio 24Be komentarųPILOTAS.LT

Paskelbtas paminklinio objekto Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinės-architektūrinės idėjos projekto atviras konkursas. Konkursas rengiamas viešųjų pirkimų keliu. Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros

Arūnas Bielskis

SOLO: Personalinė menininko Arūno Bielskio paroda Vilniuje

2020 liepos 30Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniuje pirmą kartą pristatoma personalinė menininko Arūno Bielskio paroda. Ją sudaro nauji, tačiau nuoseklią autoriaus kūrybinę veiklą apibendrinantys skulptūriniai objektai ir jų kompozicijos, kurių kolekcija

Prisikėlęs Kristus

UNIKALI VERTYBĖ SUGRĮŽO: Medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ vėl Lietuvoje

2020 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Į Lietuvą iš Austrijos sugrįžo nelegaliai išgabenta unikalios vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūra „Prisikėlęs Kristus“. Tai pirmas kartas, kai taikant Europos Tarybos direktyvą 93/7/EEB

Pasaulio teisuolių paminklinio objekto konkursas

PASAULIO TEISUOLIAMS ATMINTI: Atviras paminklinio objekto Vilniuje konkursas

2020 birželio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Nacių okupuotoje Lietuvoje daugelis Lietuvos gyventojų neliko pasyviais stebėtojais ir įsitraukė į savo bendrapiliečių žydų gelbėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija rengia atvirą paminklinio objekto šiems

Nidos meno kolonija

NIDOS MENO KOLONIJA KEIČIASI: Sodai, skulptūra ir architektūros rezidencija

2020 birželio 8Be komentarųPILOTAS.LT

Gegužės viduryje Nidos meno kolonijos lauko teritorija ėmė keisti savo pavidalą. Greta kitų tęstinių NMK projektų, laukinių augalų sodas jau pradėjo įgauti formą, o menininkas

fontanas Klaipėdoje

ATNAUJINAMAS „ŽVEJO“ FONTANAS: Išvaizda iš išorės nepakis

2020 birželio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje pradėtas remontuoti Danės upės krantinėje ties rotuše esantis fontanas. Pasigėrėti jo vandens purslais čia bus galima jau liepos mėnesio pabaigoje. Kaip skelbia Klaipėdos miesto

paminklas B.Liesiui-Nakčiai

LAISVĖS KOVOMS ATMINTI: Ramygalos centre – paminklas Bronislovui Liesiui-Nakčiai

2020 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius neseniai pritarė projektui, pagal kurį Ramygalos miesto centre iškils paminklas, skirtas partizanui Bronislovui Liesiui-Nakčiai atminti. Paminklui parinkta vieta istorinėje miesto

Evaldas Pauza

GERIAUSIAS METŲ KŪRINYS: Kaune laurai atiteko Evaldo Pauzos porai su žąsimis

2020 vasario 17Be komentarųPILOTAS.LT

Vasario 16-ąją Kauno paveikslų galerijoje tradiciškai paskelbti kasmetinės parodos-konkurso „Geriausias metų kūrinys“ laureatai. Pagrindinis renginio titulas atiteko Evaldo Pauzos skulptūros darbui „Su meile II“, vaizduojančiu

Cristina Iglesias

ŠIUOLAIKINIO MIESTO SKULPTORĖ: Britai apdovanojo už integralias urbanistines skulptūras

2020 sausio 201 KomentarasPILOTAS.LT

Londono Karališkoji dailės akademija už skulptūras viešosiose erdvėse Architektūros premija apdovanojo vieną įdomiausių šiuolaikinių miesto skulptorių Cristiną Iglesias (Cristina Iglesias). Per pastaruosius metus įvairiose Europos

Prisikėlimo bažnyčia

FILMO KONKURSĄ PAKARTOS: Ieškos įkvepiančių Kauno tarpukario architektūros interpretacijų

2019 gruodžio 122 KomentaraiPILOTAS.LT

Organizacija „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dar kartą skelbs filmo apie Kauno tarpukario architektūrą sukūrimo konkursą. Busimojo filmo apie Kauno tarpukario architektūrą premjera planuojama

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

LIETUVOS VALSTYBĖS VADOVAS: A.Ramanausko-Vanago paminklo ir antkapio konkursas

2019 spalio 311 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija rengia atvirą anonimišką konkursą paminklo ir antkapio Adolfui Ramanauskui-Vanagui skulptūrinei-architektūrinei idėjai sukurti ir įgyvendinti. Paminklas ir antkapis Lietuvos valstybės vadovui iškils

medus_sk_191000_e02_xxx

MEDUS IR VANILĖ: Grafikės G.Grendaitės ir skulptoriaus T.Vosyliaus kūrybos paroda Dusetose

2019 spalio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Grafikė Greta Grendaitė ir skulptorius Tomas Vosylius (duetas „Legal Art Lovers“) pristato savo 4-ąją bendrą parodą. Nors menininkai kuria skirtingomis raiškos priemonėmis, jų kūryba subtiliai

Laisvės kalva

LUKIŠKIŲ DETEKTYVAS: KPD laiko Šimašiaus ir Labašausko artefaktą nelegaliu

2019 rugsėjo 252 KomentaraiLiudas Pastanga

Vakar Vilniuje, Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko paminklo „Laisvės kalva“ natūralaus dydžio maketas sulaukė ne tik visuomenės, bet ir institucijų dėmesio. Pasirodo, 2 natūralaus

Andrius Labašauskas

LAISVĖS KALVA MASTELIU 1:1: Lukiškių aikštėje – planuojamos skulptūros fragmentai

2019 rugsėjo 245 KomentaraiPILOTAS.LT

Šiandien Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos „Laisvės kalvos“ maketas iš karto įplieskė diskusijas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Architektuomenė“ bei kituose socialinėse erdvėse. Norintys

Vaižgantas

PAMINKLAS DIDŽIAJAM LIETUVIUI: J.Tumas-Vaižgantas Vytauto Didžiojo bažnyčios šventoriuje

2019 rugsėjo 23Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Vytauto Didžiojo (Švč.Mergelės Marijos Dangun Ėmimo) bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklas vienai ryškiausių XX amžiaus Lietuvos asmenybių. Gedimino Piekuro bronzinė skulptūra, vaizduojanti kunigą, trumpam prisėdusį

Eimuntas Nekrošius

ITALAI NUSILENKS E.NEKROŠIUI: Režisieriaus atminimui skirti renginiai prasidės Neapolyje

2019 birželio 5Be komentarųPILOTAS.LT

Vienas didžiausių Italijoje Neapolio tarptautinis teatro festivalis birželio 8 dieną pradės nuo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus atminimo pagerbimo. Festivalį atidarys vienas paskutiniųjų režisieriaus spektaklių „Cinkas“, sukurtas

Pročiūnų žudynių vieta

ĮAMŽINIMO IDĖJŲ KONKURSAS: Pročiūnų žudynių atminties vieta Šiaulių LEZ’e

2019 balandžio 18Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė Pročiūnų žudynių vietos įamžinimo ir prieigų sutvarkymo projekto idėjos konkursą. Su nugalėtoju bus sudaroma projekto parengimo, vykdymo priežiūros ir įgyvendinimo paslaugų

šiaulių Prisikėlimo aikštė

PAMINKLAS „TAUTOS LAISVEI“: Šiauliai paskelbė atvirą idėjos konkursą

2019 balandžio 10Be komentarųPILOTAS.LT

Apie Lietuvos laisvės įamžinimą seniai galvojantys Šiauliai ką tik paskelbė paminklo „Tautos laisvei“ idėjų atvirą anonimini konkursą. Projekto tikslas – miesto centro urbanistinės struktūros pagrindinės

Bronius Pundzius

LAIKINOSIOS SOSTINĖS SKULPTORIUS: B.Pundziaus kūrybai skirta ekskursija

2019 balandžio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet, balandžio 11-ąją sukanka 60 metų nuo skulptoriaus pedagogo Broniaus Pundziaus mirties. Asociacija „Gražinkime Kauną“ šia proga Laikinojoje sostinėje organizuoja ekskursiją B.Pundziaus kūrybai skirtu nestandartiniu

Prisikėlimo aikštė

PAMINKLAS TAUTOS LAISVEI ŠIAULIUOSE: Prieškonkursinės diskusijos prasideda

2019 vasario 12Be komentarųLiudas Pastanga

Šiauliai netrukus skelbs paminklo Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje idėjų konkursą. Parengiamieji konkurso renginiai ir diskusijos prasideda. Jau šiandien, antradienį šiauliečių laukia susitikimas–diskusija „Tautos laisvė ir

Laisvės paminklas Šiauliuose

TAUTOS LAISVĖ IR REIKŠMĖ: Diskusija apie paminklo Šiauliuose idėją

2019 vasario 11Be komentarųPILOTAS.LT

Šiaulių miesto savivaldybė pagaliau pradėjo įgyvendinti ilgai puoselėjamą paminklo Tautos laisvei idėją. Šia proga rytoj Saulės mieste rengiamas susitikimas-diskusija su dr. Dainiumi Razausku ir menotyrininku

Vidas Simonavičius

LEDINIS ČIURLIONIS: Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis

2019 sausio 29Be komentarųPILOTAS.LT

Savaitgalį Druskininkuose praūžė ledo skulptūrų festivalis, skirtas druskininkus garsinančio M.K.Čiurlionio kūrybai. Lietuvos ir užsienio menininkai ledo kūrinius čia skaptavo ir gremžė „Zodiako“ ir „Pasaka. Karaliai“

Kazimieras Simonavičius

SALVĖMIS PAGERBS LDK IŠRADĖJĄ: Vilniuje atidengiama skulptūra K.Simonavičiui

2018 lapkričio 13Be komentarųPILOTAS.LT

Bajoras ir karininkas Kazimieras Simonavičius – didis artilerijos inžinierius, raketų išradėjas. Šiai iškiliai LDK asmenybei pagerbti skirta skulptūra bus atidengta Vilniaus skvere. Lapkričio 21 dieną