viln09-11-5

APLINKOS MINISTRAS IŠGIRDO: Architektų Rūmų vizitas gairėms nužymėti

2017-01-25
Audrys Karalius

„Pirmąjį Architektų Rūmų susitikimą su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministre Rėda Brandišauskiene laikau vaisingu. Buvome išgirsti. Buvome suprasti. Išgirdome valią dirbti kartu ir dėl Architektūros įstatymo, ir dėl kitų architektams aktualių klausimų sprendimo“,- sakė LAR pirmininkė Daiva Bakšienė.

Kaip žinia, Lietuvos Architektų rūmams po daugelio metų „sektantiškos“ veiklos, praeitų metų pabaigoje, galų gale suteiktas pilnateisės profesinės savivaldos statusas ir dabar LAR realiai atstovauja visus atestuotus architektus, kaip profesinės savivaldos struktūra.
Pasitarime su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministe Rėda Brandišauskiene, be LAR pirmininkės Daivos Bakšienės dalyvavo LAR Tarybos nariai Audrius Ambrasas, Linas Tuleikis ir Gintautas Baranauskas.
Anot LAR pirmininkės, Aplinkos ministerijos vadovai parodė esminių architektūrinės veiklos problemų supratimą ir pasiryžimą tas problemas spręsti iš esmės, bendradarbiaujant su architektų bendruomene.
ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS – PIRMIAUSIA
Architektūros įstatymo svarstymas ir priėmimas – aptartas, kaip strateginis klausimas. Įstatymo projektas, kurį parengė “senoji” Aplinkos ministerija, šiuo metu yra pateiktas Seimui ir pavasarį numatomas jo svarstymas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Anot D.Bakšienės, su ministru sutarta dėl šio įstatymo poreikio ir svarbos. Architektų Rūmai savo ruožtu pažadėjo dalyvauti įstatymo svarstymuose ir teikti visą reikiamą informaciją, bendradarbiauti.
Aplinkos ministrui buvo akcentuotas ir kvalifikuotų architektų dalyvavimas priimant aplinkai svarbius sprendimus: formuojant sklypus, planuojant teritorijas, rengiant, viešinant ir tikrinant statinio sprendinius projektinių pasiūlymų ar techninio projekto stadijose.
Kalbėta, kad šiuo metu yra nemažai sričių, kuriose architektūrinius sprendimus priima ne architektai, o šios kvalifikacijos neturintys ir profesinės etikos nevaržomi kitų profesijų atstovai – matininkai, inžinieriai, įvairų išsilavinimą turinys valstybės tarnautojai ir pan. Akcentuota, kad dabartinis statybos teisinis reguliavimas, orientuotas į statinių techninę kokybę, turėtų būti peržiūrėtas, atsigręžiant į visuomenės interesus, sprendimų priėmimo skaidrumą ir projektinių sprendinių visapusišką kokybę.
AUTORYSTĖS LABIRINTAI IR KONKURSINĖS PROCEDŪROS
Su Aplinkos ministerijos vadovais aptarti ir statinio autorių statuso bei jų teisių apsaugos klausimai. Nagrinėta, kaip turėtų būti įgyvendinamos sausio 1-ą įsigaliojusios Statybos įstatymo nuostatos, numatančios privalomą statinio autorių dalyvavimą visuose projektavimo etapuose (projekto stadijose). Kalbėta, kad autorystės klausimai yra svarbūs ne tik intelektinės nuosavybės apsaugos aspektu, bet ir turi tiesioginę įtaką projekto kokybei, kuriai yra būtinas kompleksinis požiūris, idėjos vystymo tęstinumas. “Galiausiai – ne tik teisinė, bet ir moralinė autoriaus atsakomybė už galutinį rezultatą”, – sakė D.Bakšienė.
Kalbėta ir apie tai, kad vien kvalifikacijos atestato neužtenka, kad būtų užtikrinta kiekvieno konkretaus objekto architektūrinė kokybė. Norint ją pasiekti turi būti numatytos ir tam tikros viešos siūlomų sprendinių atrankos procedūros, tarp kurių visų pirma – kokybiškai rengiami architektūriniai konkursai.
Akcentuota, kad architektūrinių konkursų kokybę gali lemti tik atranka pagal siūlomų sprendinių kokybę, o ne projektavimo paslaugų kainą. Kaip žinia – tai ypač taisytina viešuosiuose pirkimuose. Pasiūlyta tam tikrais visuomenei svarbiais atvejais įvesti privalomą architektūrinių konkursų rengimą, kas ir yra numatyta Architektūros įstatymo projekte.
ARCHITEKTŲ ATESTAVIMAS IR PROJEKTO VADOVO RUDIMENTAS
Ministerijoje aptarta ir naujoji architektų atestavimo tvarka, atkreipiant dėmesį, kad po šiemet ji susikomplikavo, nes buvo dar labiau išskaidyta į pavienes architektų profesinės veiklos dalis, numatant atskirą reglamentavimą bei atskirų komisijų veiklą statybos, teritorijų planavimo, paveldosaugos, saugomų teritorijų srityse.
Kalbėta, kad Architektūros įstatymas galėtų vieningai išspręsti architektų profesinės kvalifikacijos įgijimo klausimus, atsižvelgdamas į Vakarų Europos šalių praktiką, kuriai nėra būdingas atestavimas vadovų pareigoms ar pavienėms architektų veiklos sritims.
Anot pirmininkės, “Rūmai patvirtino pasiryžimą dėti visas pastangas, kad architektų atestavimas taptų efektyvus ir užtikrintų tik aukštos kvalifikacijos architektų patekimą į savarankišką praktiką”.
Anot D.Bakšienės, buvo dar kartą iškeltas klausimas dėl statinio projekto vadovo pareigybės tikslingumo. Pabrėžta, kad PV pareigoms, kkurios iš esmės yra vadybininko ir administratoriaus pareigos, šiandien priskiriama atsakomybė už visus projekto sprendinius, net ir tuos, kurie neatitinka PV išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos.
Rūmai pažymėjo, kad PV pareigybė, kuriai būtina įgyti atestatą, yra nebūdinga nei Rytų, nei Vakarų Europos šalims, o siekis turėti vieną už viską atsakingą asmenį duoda kaip tik priešingą efektą – mažina kvalifikuotų projekto dalių vadovų galimybę priimti atsakingus ir profesionalius sprendimus.
PALIESTI IR CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO BEI NORMŲ KLAUSIMAI
Susitikime buvo iškeltas ir projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimas, aptartas jo efektyvumas ir esminiai trūkumai. Svarstyta, ar dabartinė situacija, kai atestuojami specialistai, o draudžiami juridiniai asmenys, taip pat kai draudžiama tik nedidelė dalis su kylančia žala susijusių įvykių, atitinka profesinės atsakomybės sampratą. Ar sudaro sąlygas siekiamų tikslų tinkamam įgyvendinimui.
Anot D.Bakšienės, Rūmai pažymėjo ir būtinybę iš esmės peržiūrėti statiniams bei jų aplinkai skirtą norminį reglamentavimą, kuris šiuo metu daugeliu atveju yra perteklinis. Akcentuota, kad iš esmės nacionaliniai normatyvai dažnai neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių, neatliepia naujų technologijų suteikiamų galimybių ir stabdo architektūros raidą.
Rūmai dar kartą pažymėjo, kad yra pasirengę aktyviai dalyvauti iš esmės peržiūrint normatyvinių statybos techninių dokumentų turinį ir teikti pastabas bei pasiūlymus.
Kaip portalui PILOTAS.LT sakė Lietuvos Architektų rūmų pirmininkė, “daugeliui išsakytų siūlymų iš esmės Ministerija pritarė ir buvo sutarta, kad aktualių ir detaliau nagrinėtinų klausimų yra kur kas daugiau, nei įmanoma aptarti viename susitikime”.
Nuspręsta dažniau rengti atskirų probleminių temų aptarimus, dalyvaujant ministerijos departamentų vadovams ir kitiems teisėkūros procese dalyvaujantiems specialistams.

Žemiau: Lietuvos Architektų rūmų naujosios valdžios struktūroms išplatintas raštas dėl aplinkos formavimo problemų.

17-01-17_lar-4-valdziom_del-apl-formavimo-problemu-1
17-01-17_lar-4-valdziom_del-apl-formavimo-problemu-2
17-01-17_lar-4-valdziom_del-apl-formavimo-problemu-3

Lietuvos Architektų rūmai naujosios valdžios struktūroms išplatino raštą dėl aplinkos formavimo problemų.

Komentarai

  1. Pasidomėkit užsienio šalių praktika- Olandijos, Vokietijos,Prancūzijos,Danijos etc. architektas yra Architektas,o ne vadybininkas. O Lietuvoje architektais save kartais vadina (ir pasirašo) studentai ar apskritai ne architektai. Tuo tarpu ne vienas architektas pamiršta,kad jis yra Architektas-pasirašo ,kaip PV.

  2. Dėl statinio projekto vadovo. Tai ne rudimentas, o daugelio architektų negebėjimas realizuoti savo projektą.

  3. Gal bus idomu susipažinti ir su Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninio miesto planavimo komiteto Kreipimosi tekstu

    Aplinkos ministrui
    Kęstučiui Navickui
    A. Jakšto g. 4, Vilnius

    Žiniai:
    Lietuvos Respublikos Prezidentei
    Daliai Grybauskaitei
    Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
    Viktorui Pranckiečiui
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės Premjerui
    Sauliui Skverneliui
    Vilniaus miesto savivaldybės visumeninės
    miesto planavimo komisijos

    K R E I P I M A S I S
    2017-01-23
    Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninė miesto planavimo komisija yra susirūpinusi didėjančia probleminių statybų Vilniuje gausa. Vis dažniau dėl chaotiškos ir neprognozuojamos plėtros kreipiamasi į valstybines institucijas ir teismus, bandant apginti ne tik asmeninius, bendruomenių, bet ir visuomenės interesus. Didžiąja dalimi šį urbanistinį chaosą, kuris būdingas ne tik Vilniui, bet ir visai šaliai, lemia pastaraisiais metais keistos Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatos, į kurias ir norime atkreipti Jūsų dėmesį.
    Nuo 2014-01-01 įsigaliojusio naujos (trečios) redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo redakcija akivaizdžiai orientuota į teritorijų neplanavimą. Iš Įstatymo nuostatų matyti, kad numatyta ne tik neplanuoti teritorijų, bet ir nevykdant planavimo procedūrų keisti iki 2014 m. parengtus bendruosius ir detaliuosius planus. Tokią „laisvę“ vargu ar galima vadinti siekiu užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus (Įstatymo 1 str. Įstatymo paskirtis ir tikslas). Akivaizdu, kad deklaruojama Įstatymo paskirtis ir tikslas neatitinka Įstatymo turinio. Juk pagrindinis teritorijų planavimo tikslas yra suderinti visuomenės, verslo ir valdžios institucijų norus dėl žemės naudojimo (reglamentų nustatymo), todėl atsisakius planavimo procedūrų visuomenė praranda galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į būsimus pasikeitimus, plėtra tampa nebekontroliuojama. Juk stebuklingas žodis investicija savaime nėra gėris. Būtina vertinti kur statoma ir kas statoma.
    Tenka konstatuoti, kad vykdant „verslo sąlygų gerinimo“ politiką, pastaraisiais metais rengtų ir keistų teisės aktų nuostatos palankios tik vystytojams, kurie pastato ir parduoda (patys nekilnojamuoju turtu nesinaudoja), nepriklausomai nuo to, ką ir kur jie stato. Pateikiame tik keletą, mūsų nuomone, kuo skubiau keistinų teisės aktų nuostatų, su komentarais:
    1. Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. Detaliojo planavimo objektai ir uždaviniai 4 dalyje numatyta, kad detalieji planai nerengiami – jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (2 punktas). Šiuo atveju kalbame apie miestų ir miestelių bendruosius planus, kurie buvo rengiami vadovaujantis 1995 ir 2004 m. Teritorijų planavimo įstatymų redakcijomis ir galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 4 dalis). Būtina atkreipti dėmesį, kad šiuose 1996–2013 m. parengtuose miestų ir miestelių bendruosiuose planuose nėra ir negalėjo būti visų nustatytų detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (ankstesnėse Teritorijų planavimo įstatymo redakcijose – teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas), nes bendrųjų planų ir detaliųjų planų rengimo tikslai iš esmės skiriasi. Akivaizdu, kad nesant bendrųjų planų, kuriuose yra nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (iš esmės tokių bendrųjų planų ir negali būti), taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. Detaliojo planavimo objektai ir uždaviniai 4 dalies 2 punkto nuostatų, t. y. nerengti detaliųjų planų, praktiškai ir teisiškai nėra galimybės.
    2. Ypač ydingas yra Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. Teisė statyti ir žemės valdos projektų taikymas. Šiame straipsnyje numatyta:
    1. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.
    2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju:
    1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka;
    2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
    Būtina atkreipti dėmesį, kad nustatant žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus reikalaujama vadovautis bendruoju planu, o tai reiškia, kad visi žemės sklypo reglamento parametrai turi būti bendrojo plano sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. Detaliuosiuose planuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas 1. dalį – Detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas:
    1) teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai;
    2) leistinas pastatų aukštis;
    3) leistinas žemės sklypų užstatymo tankis;
    4) leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);
    5) galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija;
    6) inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;
    7) galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);
    8) atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.
    Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniuose nėra: teritorijos naudojimo tipo, konkrečios žemės naudojimo paskirties ir konkretaus žemės naudojimo būdo; leistino pastatų aukščio metrais; galimo užstatymo tipo, statinių statybos zonos, ribos ir linijos; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribų; galimų žemės sklypų ribų ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų (mažiausių ir (ar) didžiausių galimų žemės sklypų dydžių; atskirųjų želdynų plotų, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalių procentais.
    Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki 2015 metų buvo patvirtintas 2007 metais, todėl jame nėra ir negalėjo būti visų būtinų sprendinių, numatytų Teritorijų planavimo įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2014-01-01. Tai reiškia, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, negalima taikyti TPĮ 20 str. 1 ir 2 dalių nuostatų, tai yra teisės statyti ar keisti žemės naudojimo būdą be detaliųjų planų. BP taip pat nedetalizuotos mažesnės nei 5 ha teritorijos, jau nekalbant apie konkrečius žemės sklypus. Funkcinėms zonoms nurodytų reglamentų taip pat pat negalima, nes daugeliu atveju jie abstraktūs ir numato galimybę zonoje vykdyti bent šešių žemės naudojimo būdų veiklą, ar pastatų statybą nuo 1 iki 9 aukštų, jau nekalbant apie privalomą reikalavimą nurodyti aukštį metrais.
    Bendrieji planai, kurių sprendiniams gali būti taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nuostatos, turi atitikti TPĮ 15 str. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai nuostatas:
    2. Rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai.
    3. Vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi šie teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojantys savivaldybės lygmens bendruosius planus:
    1) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano nustatyti teritorijos naudojimo erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);
    2) detalizuojami aukštesnio lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leistinais užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliais, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį.
    Atlikus Įstatymo nuostatų analizę, galima daryti įtikinamą prielaidą, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. taikymas iki 2014-01-01 parengtų bendrųjų planų atveju, neturi teisinio pagrindo, nors tokia praktika savivaldybėse vyksta.
    3. Labai aktualus yra visuomenės informavimo apie planuojamas statybas klausimas. Jei rengiant detaliuosius planus visais atvejais buvo privaloma informuoti visuomenę apie planavimo tikslus, supažindinti su projektu, tai ši prievolė ženkliai sumenko praktiškai atsisakius detaliojo planavimo, o statybų projektavimo pagrindu numačius projektinius pasiūlymus (toliau tekste – PP). Apie tai, kad rengti PP vadovaujantis bendraisiais planais nėra teisinio pagrindo, jau buvo rašyta, tačiau keičiant Statybos įstatymą žengta dar toliau. Turime omenyje nuo 2017-01-01 įsigaliojusias Statybos įstatymo nuostatas ir pakeistus poįstatyminius teisės aktus. Pavyzdžiui STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos susiejo PP rengimo reikalavimus, visuomenės informavimo apie rengiamus PP tverką, su visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašu (4 priedas). Tai reiškia, kad pagal STR 60 dalies ir 13 priedo Projektiniai pasiūlymai nuostatas, rengti PP ir informuoti apie tai visuomenę būtina tik tais atvejais, kai objektas įtrauktas į Visuomenei svarbių statinių sąrašą. Apie tai nuosekliai. STR 13 priedo Projektiniai pasiūlymai 2. dalyje parašyta – 13 priedo nuostatos taikomos rengiant projektinius pasiūlymus reglamento 60 punkte nurodytais atvejais. Rengiant projektinius pasiūlymus minėtame punkte nenurodytais atvejais, 13 priedo reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio. STR 60. dalyje parašyta – Statytojas apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais (toliau šiame skyriuje – statiniai), parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. STR 4 priedas atrodo taip.
    VISUOMENEI SVARBIŲ STATINIŲ (jų dalių) SĄRAŠAS
    STR
    1.01.03:2017 [5.23] punktas
    Statinių grupės pagal naudojimo paskirtį, atitinkančią
    STR 1.01.03:2017 [5.23] nustatytą klasifikaciją

    GYVENAMIEJI PASTATAI (JŲ DALYS)
    6.1
    gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas kai: naujai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m2; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m2
    6.2
    gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatas kai: naujai statomo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m2; rekonstruojamo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (po rekonstravimo) bendras plotas didesnis kaip 200 m2
    6.3
    Daugiabučiai gyvenamosios paskirties (daugiau kaip 5 aukštų) pastatai

    NEGYVENAMIEJI PASTATAI (JŲ DALYS)
    7.3
    Prekybos pastatai, kurių prekybos plotas didesnis kaip 1000 m2
    7.4
    Paslaugų pastatai: laidojimo namai, krematoriumai
    7.6
    Transporto pastatai: oro uostai, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, uosto terminalai
    7.7
    Garažų pastatai (25 vietų ir daugiau): automobilių, autobusų garažai, atviros ar uždaros požeminės, antžeminės automobilių saugyklos
    7.8
    Gamybos ir pramonės pastatai (visi šio pogrupio pastatai, išskyrus savo šeimos reikmėms skirtas dirbtuves)
    7.9
    Sandėliavimo pastatai, kuriuose saugojamos pavojingos medžiagos pagal nustatytus jų ribinius kiekius [5.21 ]
    7.12
    Gydymo pastatai: užkrečiamųjų ligų ligoninės, psichiatrinės ligoninės ir šių profilių kitos medicinos įstaigos
    7.14
    Sporto pastatai: stadionai
    7.16
    Specialiosios paskirties pastatai: kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai

    SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS
    8.1
    Keliai: nauji ir rekonstruojami keliai miesto ar kaimo gyvenamosiose vietovėse
    8.2
    Gatvės: naujos ir rekonstruojamos A, B ir C kategorijų gatvės miesto ar kaimo gyvenamosiose vietovėse
    8.3
    Geležinkelio kelias: naujas ar rekonstruojamas miesto ar kaimo gyvenamosiose vietovėse
    8.4
    Oro uostų statiniai: nauji oro uostai, esamų oro uostų nauji ir rekonstruojami pakilimo, tūpimo, riedėjimo takai, radiolokacinės stotys

    HIDROTECHNIKOS STATINIAI
    10
    Užtvankos, dambos

    KITI INŽINERINIAI STATINIAI
    11
    Sporto inžineriniai statiniai: sporto aikštynai

    Atkreipkite dėmesį, kad prie visuomenei svarbių statinių priskirtas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas kai naujai statomo gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato bendras plotas didesnis kaip 200 m2, tačiau žymiai didesnis daugiabutis gyvenamasis namas iki 5 aukštų visuomenei svarbiu nelaikomas. Į Sąrašą nėra įtraukti komercinės, visuomeninės paskirties pastatai, didelės automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. Ar neatrodo keista, kad jei statomas vienbutis gyvenamasis namas (statomas žmogaus sau), tai rengti PP ir informuoti visuomenę privaloma, o jei rengiamas biurų, viešbučių, pramogų centrų ir kt. objektų projektas (bus statomas investitoriaus ir pardavimui) – reikalavimai PP tik rekomendaciniai ir informuoti visuomenę neprivaloma. Ir visą tai reiškia, kad visuomenė apie tokiu „nesvarbių“ objektų projektavimą sužinos tik prasidėjus statyboms. Ar tai suprantama, kaip „verslo sąlygų gerinimas“? O gal tai nekompetencija ir pataikavimas verslui?
    Tuo pačiu būtina pažymėti, kad Statybos įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2017-01-01 specialieji reikalavimai statinio projektavimui tapo neprivalomi. (Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).
    Šiuo atveju tampa visiškai neaišku, kaip vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo 20 str, Teisė statyti ir žemės valdos projektų taikymas. 2. dalies nuostatomis – savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Akivaizdu, kad neprivalomuose specialiuose architektūros reikalavimuose negalima nustatyti žemės sklypo naudojimo reglamento parametrus. Tad, kuo vadovaujantis bus rengiamas statinio projektas, jei pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ rengti projektinius pasiūlymus privaloma tik mažai daliai objektų (4 priedo sąrašas).
    Ar tai turi reikšti, kad statinio projektas galės būti rengiamas be detaliojo plano, be projektinių pasiūlymų ir be specialiųjų architektūros reikalavimų?
    4. Norime atkreipti dėmesį į investitorių vykdomą praktiką, rengiant „kūrybines dirbtuves“ arba „konkursus“, kuriems sąlygas nusistato jie patys, ir kurios akivaizdžiai prieštarauja galiojančiam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Puikus to pvz. yra bendrovės „Lords LB Asset Management“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizuotas uždaras konkursas (2016 metai). Darbų vertinimo komisijoje dalyvavo ir savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento atstovai, tuo pačiu sukurdami teisiškai tvarkingo konkurso įvaizdį. Tačiau, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius (žiūrėti Pagrindinį brėžinį ir reglamentų lentelę), šioje vietoje galima statyti tik iki 35 metrų aukščio pastatą. Be to, Bendrojo plano Pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 3 dalyje parašyta – Senamiesčio ir kitų siūlomų urbanistinių draustinių teritorijoje, jų apsaugos (buferinės) zonos teritorijoje, kitose saugomose teritorijose, LR kultūros paveldo objektų sąraše nurodytų objektų ir jų apsaugos zonų teritorijose veikla reglamentuojama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais bei saugomų teritorijų specialiaisiais planais. Saugomi teritorijų kompleksai ir vietovės tvarkomi pagal jų specialiuosius planus. Konstitucijos pr. 18 a žemės sklypas patenka į indeksu PR 1.1. pažymėtą funkcinę zoną, kuriai tekstinių reglamentų 3 dalis yra taikoma. Vienok, visuose konkursiniuose projektuose, ignoruojant Bendrojo plano sprendinius, siūlytas žymiai aukštesnis pastatas. Laimėjęs D. Libeskind studijos projektas, kurio pastato aukštis apie 80 metrų, akivaizdžiai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams.
    Akivaizdu, kad norint statyti tokio aukščio pastatą, būtina keisti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos iki 2015 metų bendrąjį planą. O gal tai reiškia įsipareigojimą, kad bendrasis planas bus pakeistas taip, kaip reikia pelno siekiančiai bendrovei, nepaisant visuomenės, dalyvausiančios bendrojo plano projekto svarstyme, nuomonės?
    Kitas, beveik analogiškas pvz. yra AB „Hanner“ organizuotos verslo centro „kūrybinės dirbtuvės“, žemės sklypo buvusio „Žalgirio“ stadiono vietoje projektiniams pasiūlymams parengti (2015 metai) Nors Pagal Vilniaus miesto savivaldybės bendrąjį planą šioje vietoje turi išlikti stadionas (BP brėžinyje nurodytas, kaip prioritetinis), tačiau visų dalyvių pateiktuose darbuose stadiono nėra nė kvapo.
    Vienas iš paskutinių konkursų yra UAB „Eika“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuota viešbučio ir verslo centro bei daugiabučių gyvenamųjų namų architektūrinių pasiūlymų Dainavos g. 3 ir 5 konkursas, kurį laimėjęs projektas, kas jau tapo bloga tradicija, irgi viršijo Vilniaus miesto bendrajame plane ir žemės sklypo Dainavos g. 3 detaliajame plane numatytus teritorijos tvarkymo reglamentus.
    Svarbu ir tai, kad rengiant tokius „konkursus“ procese niekaip negali dalyvauti visuomenė, nes susipažinti galima tik jau su parengtais konkursiniais darbais, o nugalėtoją išrenka vertinimo komisija, kurios sudėtį nustato pats konkurso organizatorius. Mūsų nuomone, tokiais „konkursais“ paprasčiausiai piktnaudžiaujama. Be to, tokių „konkursų“ organizavimo ir rezultatų nėra kaip apskųsti, nors vėliau laimėjęs projektas (projektiniai siūlymai) tampa legaliu pagrindu techniniam projektui rengti.
    Kaip turi būti vertinami tokie „konkursai’? Koks jų teisinis statusas, jei projektai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o vertinimo komisijose dalyvauja savivaldybės ir valstybinių institucijų atstovai, užimantys svarbias pareigas ir vėliau dalyvaujantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrose?
    5. Dar vienas labai opus klausimas yra valstybinės žemės „nuoma“. Kaip pavyzdį pateiksime Žolyno g. esančio buvusio „Žalgirio“ sporto klubo atsarginio stadiono atvejį (kiek žinome šis atvejis nagrinėjamas teisme, tačiau analogiškų atvejų yra daugiau).
    Stadionas Žolyno gatvėje seniau buvo naudojamas, kaip atsarginė treniruočių aikštė prie „Žalgirio“ sporto bazės. Panaikinus sporto bazę neteko prasmės ir atsarginė treniruočių aikštė, tačiau tai nereiškia, kad šia aikšte ir greta esančiomis aikštelėmis nesinaudoja Antakalnio gyventojai, jose nuolat žaidžiama, tai puiki vieta Antakalnio gyventojų sportinei veiklai, todėl nuomininko noras stadioną naikinti, užstatant sklypą gyvenamaisiais namais yra paprasčiausiai nelogiškas.
    Sklypo Žolyno g. nuomos sutartis buvo sudaryta dar 1994 m., vėliau, keičiantis nuomininkams, keletą kartų koreguota, paskutinis nuomininko pakeitimas iš „Asociacijos Antakalnio laisvalaikio ir sporto klubas“ į UAB „KOS INVEST“, kuri ir ketina statyti sklype daugiabučius gyv. namus.
    Jei buvusio stadiono nuomininkas nenumato naudoti stadiono pagal paskirtį, nuomos sutartis turi būti nutraukiama, o sklypas naujam naudojimo būdui, jei toks yra būtinas, parduodamas ar nuomojamas aukciono būdų. Vilniaus savivaldybė elgėsi priešingai, t.y. sudarė sąlygas nuomininkui keisti sklypo naudojimo būdą, tuo pačiu žymiai padidinant sklypo vertę minimaliomis investicijomis (detaliojo plano rengimo kaina) ir leido sklype projektuoti gyvenamuosius namus, taip naudojant valstybės turtą asmeniniam pelnui siekti. Toliau eiga paprasta – savivaldybei leidus rengti detalųjį planą ir jį patvirtinus, Nacionalinė žemės tarnyba (žemės sklypas priklauso valstybei) leidžia įgyvendinti DP sprendinius, t.y. keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir sudaro nauja „nuomos“ sutartį. Taip bendromis savivaldybės ir NŽT „pastangomis“ sudaromas proceso „teisėtumo“ įvaizdis, savo esme prilygstantis valstybinės žemės pasisavinimui. Nors formaliai žemė nuomojama, bet vėliau, pastačius gyv. namus, toks „nuomininkas“, kaip UAB „KOS INVEST“, paprasčiausiai išnyks, solidžiai pasipelnęs valstybės sąskaita. Juk perkant sklypą jo kaina galėtų siekti kokį mln. ar daugiau eurų. Žala valstybei akivaizdi.
    Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tai nėra vienintelis atvejis, analogiški procesai vyko ir keičiant laikinų automobilių stovėjimo aikštelių naudojimo būdą į komercinį ar gyv. mamų statybos kitose vietose, pvz. Geležinio Vilko g. 9 A, Antakalnio g. 75A.
    Valstybinė žemė parceliuojama ir kitais būdais. Štai Dainavos g. dalį ir žaliąją zoną su gerbūvio elementais Gedimino pr. ir V. Kudirkos g. kampe „sugebėta“ priskirti prie UAB „Eika“ sklypo (prie esamo sklypo papildomai priskirta 2371 m² valstybinės žemės pačiame miesto centre). Šiuo atveju tai ne tik konkrečiam užsakovui palankaus planavimo pavyzdys (detaliojo planavimo organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė), bet ir netinkamo valstybinės žemės valdymo pavyzdys (Nacionalinė žemės tarnyba).
    Gerb. ministre, kreipiamės į Jus tikėdami, kad praktika, kai prisidengiant „verslo sąlygų gerinimu“ keičiami teisės aktai akivaizdžiai nepalankūs visuomenei, liausis. Siūlome kuo skubiau atlikti nuoseklų ir išsamų Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybų įstatymo nuostatų ekspertinį vertinimą, grįžti prie aiškios ir pagrįstos teritorijų planavimo ir statinių projektavimo sistemos. Teisės aktų keitimai turi būti objektyviai būtini ir profesionaliai parengti, prioritetą teikiant visuomenės interesui, o ne suinteresuoto verslo struktūrų, norinčių joms pelningą objektą statyti bet kur norais ir supratimu.
    Tikimės, kad šis Kreipimasis bus nuodugniai, o ne formaliai išnagrinėtas, taip pat esame pasirengę teikti išsamesnius paaiškinimus susitikimų, ar kitokio bendradarbiavimo būdu, taip pat dalyvauti teisės aktų rengimo procese.

    Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės
    Miesto planavimo komisijos pirmininkas
    Gintautas Tiškus
    Tel.869832931, gintas.tiskus@gmail.com

  4. Sveikinu! Pirmą kartą pajutau, kad architektus kažkas realiai atstovauja, ir kad vyksta konkretus dialogas su valdžia.

  5. Labai išsamiai Daiva Bakšienė pristatė klausimus, aptartus Aplinkos ministerijoje. Savo ruožtu galiu papildyti, kad viceministrė Rėda Brandišauskienė išreiškė susirūpinimą, kad dažnoje savivaldybėje piknaudžiaujama prievole viešinti projektus, dažnai jie viešinami tik formaliai, visuomenė lieka su jais nesusipažinusi, todėl klausė LAR atstovų nuomonės dėl ministerijoje diskutuojamos galimybės projektus viešinti per Infostatybą, kad šis kanalas būtų prieinamas ne tik derintojams, bet ir visai suinteresuotai visuomenei.

    • visiskai pritarciau viesinimui projektu per Infostatyba. bet esme, kad projektai butu pateikiami aiskiai ir informatyviai. mazdaug taip, kaip komerciniai projektai pirkejams. be viso to kamufliazo, kai nieko suprasti neimanoma.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

proje_uk_170800_e01_xxx

ARCHITEKTŲ RŪMŲ EKSPERTAI: Ukmergės centro pertvarkos projektas tolimas nuo kokybiškos architektūros

2017 rugpjūčio 19 KomentaraiPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai (LAR) gavę Ukmergės miesto bendruomenės tarybos prašymą įvertinti Ukmergės miesto centro rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, surengė išvažiuojamąją architektūros ekspertų tarybą Ukmergėje. Ekspertus smarkiai

architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS JAU VEIKIA: Galutinis įsigaliojimas lapkričio 1-ąją

2017 birželio 202 KomentaraiPILOTAS.LT

Prieš porą savaičių Seimo priimtas Architektūros įstatymas Prezidentūroje neužtruko – ką tik jis oficialiai paskelbtas ir pradėjo veikti. Tiesa, kol kas įsigaliojo tik valdžioms skirta

architektūros įstatymas

ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMAS ATEINA: Liepos 1-ąją svajonė gali išsipildyti

2017 balandžio 209 KomentaraiAudrys Karalius

Architektūros įstatymas, kurio laukta daugiau nei dešimtmetį, galų gale išriedėjo į finišo tiesiąją, o jo įsigaliojimas numatytas Liepos 1-ąją, Architektų dienos proga. Įstatymas oficialiai užregistruotas

susir_lar_170404_e01

SPRĘS ARCHITEKTŲ RŪMŲ ATEITĮ: Šaukiamas pakartotinis ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas

2017 balandžio 132 KomentaraiPILOTAS.LT

Balandžio mėn. 21 dieną rengiamas pakartotinis Lietuvos architektų rūmų (LAR) ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Susirinkime bus sprendžiami klausimai, kurie nulems ateinančių 3 metų Rūmų bei pačių architektų

suvaz_ar_170200_e01_xxx_jpg

ARCHITEKTAI VERČIA ISTORINĮ LAPĄ: Paskelbti išankstiniai LAR organų sąrašai

2017 kovo 283 KomentaraiPILOTAS.LT

PILOTAS.LT jau skelbė apie verčiamą naują Lietuvos architektų rūmų (LAR) istorijos lapą. Balandžio 7 dieną įvyks pirmasis rūmų – rinkiminis – susirinkimas bei bus išrinkti

suvaz_ar_170200_e01_xxx

LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI: Visų atestuotų architektų suvažiavimas

2017 vasario 14Be komentarųPILOTAS.LT

Lietuvos architektų rūmai (LAR) kyla istoriniam skrydžiui. Šio skrydžio startas numatytas balandžio 7 dieną, kai įvyks rinkiminis Lietuvos architektų rūmų susirinkimas. Dalyvauti patiems architektams bei

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

PRISIMINĖ URBANISTIKĄ: Sutarta dėl Lietuvos urbanistinės chartijos metmenų

2017 sausio 271 KomentarasPILOTAS.LT

Susitikime su Lietuvos architektų rūmų valdžia Aplinkos ministerija pademonstravo nuostatas architektūrines problemas spręsti bendradarbiaujant su architektų bendruomene. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas bei viceministė Rėda Brandišauskienė

viln09-11-5

APLINKOS MINISTRAS IŠGIRDO: Architektų Rūmų vizitas gairėms nužymėti

2017 sausio 256 KomentaraiAudrys Karalius

„Pirmąjį Architektų Rūmų susitikimą su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir viceministre Rėda Brandišauskiene laikau vaisingu. Buvome išgirsti. Buvome suprasti. Išgirdome valią dirbti kartu ir

tit_brandisauskiene-reda

R.BRANDIŠAUSKIENĖS VEIKSNYS: Aplinkos viceministrė iš Užupio respublikos

Žymios Vilniaus visuomenininkės, Užupio Respublikos kanclerės ir teisingumo ministrės, Rėdos Brandišauskienės paskyrimas Aplinkos viceministre – vienas įspūdingesnių žingsnių nacionalinėje politikoje pastaruoju metu. Gali būti, kad

images_pulsas_foto_4862_tit1_karal

SEIMAS APSISPRENDĖ: Architektų rūmų įstatymas pagaliau įgavo realų turinį

Šiandieną Seimas žengė esminį žingsnį stiprinant Lietuvos architektų savivaldą – Architektų Rūmų įstatymas papildytas esminėmis nuostatomis dėl narystės ir dėl architekto veiklos svarbos visuomenei.

images_pulsas_foto_4547_lar_logo

ARCHITEKTŲ RŪMAI://APLINKOS MINISTERIJA PRITARIA ARCHITEKTŲ SAVIVALDOS STIPRINIMUI

Užvakar Architektų rūmų taryba susitiko su Aplinkos ministerijos atstovais – ministro patarėju Algirdu Žebrausku, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento vadovu Marium Narmontu, Architektūros skyriaus

images_straipsniu_foto_4546_archi_pl_160500_e01_xxx

KONSTRUKTYVI ARCHITEKTŪROS DIENA://KOKYBEI SKIRTA KONFERENCIJA

Lietuvos architektų rūmai pakvietė Pasaulinę architektūros dieną paminėti konstruktyviomis diskusijomis apie architektūros kokybę. Ta proga Lietuvos architektų rūmai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas ir

images_straipsniu_foto_4500_baksi_po_160500_e01_xxx

ARCHITEKTŲ RŪMAI://POKYČIAMS DIRIGUOS ARCHITEKTĖ-TEISININKĖ DAIVA BAKŠIENĖ

2016 gegužės 22 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilniuje ką tik įvyko Lietuvos architektų rūmų IV ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Priešingai nei prieš tai vykusioje Lietuvos architektų sąjungos konferencijoje, šalies architektai jame dalyvavo noriai ir

images_pulsas_foto_4493_tit-1_lar

ARCHITEKTŪRINĖ SAVIVALDA://VISUOTINIS ARCHITEKTŲ RŪMŲ SUSIRINKIMAS

Lietuvos Architektų rūmai šį penktadienį šaukia visuotinį savo narių susirinkimą. Dešimtmetį Lietuvoje veikianti architektų savivaldos organizacija stiprina savo gretas ir ryškina veiklos bruožus, stengdamasi suteikti

images_pulsas_foto_4459_archi_ru_160400_e01_xxx

LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI://KVIEČIAMAS ATASKAITINIS RINKIMINIS SUSIRINKIMAS

Lietuvos architektų rūmai (LAR) kviečia narių ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Renginys numatytas balandžio 29 dieną. Atestuoti architektai, norintys tapti rūmų nariais iki šio susirinkimo, tai gali

images_pulsas_foto_4368_sovie_kn_130900_e01_BRA

SOVIETINIAI RUDIMENTAI://SEMINARAS ARCHITEKTAMS KARTOJAMAS KAUNE

Sovietmetis vis labiau domina menotyriniu, istoriniu ir net teisiniu aspektais. Architektė-teisininkė Daiva Bakšienė pernai atliko tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“, kurį kovo mėnesį pristatė

images_pulsas_foto_4368_sovie_kn_130900_e01_BRA

SOVIETINIO REŽIMO RUDIMENTAI://ARCHITEKTŪROS SRITIES TYRIMO REZULTATAI

Architektūros kokybės vystymo asociacija rengia seminarą-diskusiją, kurioje architektė- teisininkė Daiva Bakšienė pristatys tyrimą „Sovietinio režimo rudimentai architektūros srityje“. Dalyvavimas renginyje nemokamas.

images_pulsas_foto_2063_urbfo_lo_121000_e01_xxx

6-ASIS URBANISTINIS FORUMAS://ŠIUOLAIKIŠKI MIESTAI IR MIESTELIAI

Lapkričio 8 dieną minima pasaulinė miestų planuotojų diena. Šiai dienai pažymėti Aplinkos ministerija skiria 6-ąjį urbanistinį forumą, kurio pagrindinė tema – „Šiuolaikiški miestai ir miesteliai:

images_straipsniu_foto_1576_cordo_fo_120200_e01

UŽ KRAŠTOVAIZDĮ//PASKELBTAS KONKURSAS NACIONALINIAM APDOVANOJIMUI IR KANDIDATUI

Aplinkos ministerija paskelbė konkursą nacionaliniam apdovanojimui „Už kraštovaizdį“. Konkursas skirtas geriausiems šalies kraštovaizdžio puoselėtojams išaiškinti ir pagerbti bei Lietuvos kandidatui Europos Tarybos apdovanojimui už kraštovaizdį

images_pulsas_foto_1258_uosta_kl_060700_e01_BRA

LIETUVOS PAJŪRIO VIZIJA 2030//5-ASIS URBANISTINIS FORUMAS

Spalio 14 ir 15 dienomis uostamiestyje įvyks 5-asis urbanistinis forumas, organizuojamas Aplinkos ministerijos. Šiemet jis rengiamas kartu su Klaipėdos universitetu, talkinant Lietuvos architektų bei Lietuvos

images_pulsas_foto_1240_refor_pr_1109_e01_xxx

LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO VEIDAS://27 KONKURSINIAI DARBAI

PILOTAS.LT jau rašė apie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos rengiamą 2011 metų kraštovaizdžio architektūros konkursą. Kaip neseniai paaiškėjo, šiam konkursui iš viso pateikti

images_pulsas_foto_nacio_ga_091000_bru_e02

PRISIMINĖ ARCHITEKTUS://APLINKOS MINISTERIJOS ARCHITEKTŪROS PREMIJA 2011

Aplinkos ministerija, sveikindama architektus su profesine švente – liepos 1-ąja –, primygtinai paragino juos siūlyti geriausius kolegų darbus pavasarį paskelbtam ministerijos architektūros apdovanojimui. Šis Aplinkos

images_pulsas_foto_arena_si_070000_bru_e01

RENKAMAS GERIAUSIAS ARCHITEKTŲ KŪRINYS//APLINKOS MINISTERIJOS PREMIJA 2011

Aplinkos ministerija kas dvejus metus apdovanoja architektus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Neseniai paskelbtas paraiškų priėmimas 2011 metų premijai gauti. Į premiją gali