images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija prasideda galvose, tačiau ji geriausiai matyti emigracijoje ir architektūroje…

Pasaulio architektūros istorija byloja elementarią tiesą – stiprėjo tautos, augo miestai, klestėjo kultūra tik ten, kur klajokliškas palapines keitė mediniai triobesiai, šiuos – mūriniai, mūrą – puošnūs rūmai iš akmens ir brangių metalų.

Kai puiki architektūra griūva ir ją keičia pigios trumpadienės šėtros, istorija paprastai fiksuodavo karą ar fatališkas stichines nelaimes.

O jeigu architektūra griūva, kad užleistų šėtroms vietą taikos sąlygomis, istorikams vieniems jau per sunku. Čia būtina ir mediko ranka, ir sociologo akis… Be to, trauminiai architektūros atvejai vizualinės taikos sąlygomis – ir architektūros mokslo dar netyrinėta sritis, būtent todėl užsiimsime tuo nedelsdami.

GERIAUSIAS KĘSTUČIO PEMPĖS IR GYČIO RAMUNIO OPUSAS

Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis turėjo laimės veržliausiu savo kūrybiniu periodu padovanoti Vilniui nuostabų postmodernizmo grynuolį – Kelių policijos pastatą greta Gerosios Vilties žiedo (1985).

Nesiruošiu kuklintis – tai tikras architektūros grynuolis, kuris savame žanre taip ir liko nepralenktas nei kolegų architektų, nei, beje, ir pačių autorių.

Nors statome daug, tačiau sąžiningos, iki dugno išmylėtos ir stilistiškai giliai suvoktos architektūros mes turime tiek mažai, kad net estai į mus nebežiūri…

O tada ne tik žiūrėjo. 1982-ųjų laidos Miestų projektavimo instituto Jaunųjų architektų katalogas tapo bomba. Jau vien kuklaus juodai-balto leidinuko faktas Sovietų Sąjungoje kvepėjo neregėta drąsa, o ir jaunųjų architektūra kvepėjo įžūliai antitarybiškai. Pempės ir Ramunio Kelių policijos projektas transliavo ryškią vakarietišką estetiką ir grafiką, kuri, mokantiems ją skaityti, sakė daugiau nei Amerikos balsas ir Laisvės radijas kartu sudėjus.

RAUDONPLYTIS ARCHITEKTUOMENĖS SUKILIMO FLAGMANAS

Tai buvo metas, kai VGTU (tada VISI) studentai vartydavome tą slaptai gautą manuskriptą po stalais it A.Šapokos istoriją. Galingai užtaisyta prisukamoji postmodernizmo bomba varė kraują į jaunas galvas – visi norėjome daryti taip gerai, kaip Jie. Kaip Pempė ir Ramunis. Niekam nė motais, buvo, kad tai sovietinės „mentūros“ būstinė. Šeimininkai keičiasi, architektūra išlieka!

A.Ambrasas įsidrąsinęs net instaliaciją fakulteto koridoriuje su Pempės ir Ramunio opusu įrengė priešgaisrinio čiaupo vietoje. Postmodernizmo ikonos (projekto!) atvaizdai kiekvieną pertrauką buvo tirštai apspisti bundančios architektuomenės. Nors kitą dieną gaisrinis čiaupas su savo šlanga grįžo į registracijos vietą, o postmodernizmas dingo – buvo per vėlu. Architektūros fakulteto auditorijose nuolat buvo girdima kaip šen bei ten trūkinėja marksistinės-lenininės doktrinos siūlės. 

Esu tikras, kad Pempės ir Ramunio raudonplyčio flagmano maištinga ir nekomjaunuoliška architektūra vedė pirmyn radikaliai suaktyvėjusius jaunuosius Vilniaus ir Kauno architektus. Užviręs katilas detonavo 1983-aisiais gimusį architektūros studentų konkursą SIKON (jau laikomas ilgaamžiškiausiu Europoje). Tai lėmė, kad 1984-1986 architektų laidas galima laikyti vienomis produktyviausių Lietuvos architektūros mokyklų XX a. istorijoje.

Net estai 1995-aisiais išleidę architektūrinio žurnalo „Maja“ numerį (vienintelį), skirtą visoms Baltijos šalims, vedamajame (Ado Eigi) rašė: „Sovietmečiu mes puikiai žinojome vieni kitų darbus. Būtų labai sunku paneigti Lietuvos architektų aukštą lygį ir pirmavimą ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje“…

TRUMPA ARCHITEKTŪROS EROZIJOS ISTORIJA

Šiandieną stovime prie vieno talentingiausių naujojo paveldo pastatų kapo duobės: raudonplytį Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio opusą griaus…

Kodėl aukojame geriausią ką turime? Kodėl Architektūrą laidojame tylomis? Be skausmo. Be kaltės jausmo.

Policija ir architektūra – sunkiai Lietuvoje vienas kitą pakenčiantys subjektai.

Kaip žinia, Kelių policija prieš porą metų persikėlė į biurų pastatą „Jan“ Mėnulio gatvėje. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Pempės ir Ramunio pastatą perdavė Turto bankui.

Praeitą rudenį pastatas aukcione parduotas už 2,46 mln. eurų. Kartu nupirktas ne tik 5.800 kv. metrų pastatas, bet ir jam priklausęs 2,2 hektaro sklypas. Pastatą įsigijo mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje plečianti Vokietijos kapitalo bendrovė „Lidl Lietuva“ ir anot Lietuvos ryto dar šį pavasarį ketina pasmerktą „pastatą-vaiduoklį“ nugriauti. Statys kažką lidliško…

TURTO BANKAS ARCHITEKTŪRINIŲ TAISYKLIŲ NENUSTATINĖJA

Dainius Juozėnas, VĮ Turto banko Nekilnojamojo turto departamento Parduodamo turto skyriaus viršininkas sakė, kad pats asmeniškai suprantąs K.Pempės ir G.Ramunio architektūrinę pastato vertę, tačiau to maža. Paklaustas ar nebuvo galima šiuo atveju prieš aukcioną nustatyti būsimam savininkui „architektūrinio elgesio taisyklių“, D.Juozėnas teigė, jog: „Turto bankas nebuvo nustatęs jokių specialių sąlygų ar ribojimų, kaip privatus savininkas turėtų elgtis su įgytu nekilnojamuoju turtu, nes tam tiesiog nebuvo teisinių prielaidų“.

Anot D.Juozėno, „Vertingos architektūros sovietmečio ar laisvės laikotarpio pastatai turėtų būti įvertinti Kultūros paveldo departamento ir jiems suteikta atatinkama teisinė apsauga. Šiuo atveju nei statinys, nei teritorija formaliai nėra kultūros vertybė. Jei tokia teisinė apsauga būtų – Turto bankas neabejotinai aukciono sąlygose informuotų apie tai potencialius pirkėjus“.

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS MOTORŲ NEUŽVEDĖ

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informavo, kad šiuo metu yra sustabdęs naujų objektų įrašymą į Kultūros vertybių registrą. Išimtys daromos tik ypatingai svarbiems objektams ar tiems, kuriems gresia sunaikinimas.

Anot Paveldo departamento, dėl objektų įrašymo į Kultūros vertybių registrą ir dėl konkrečių objektų sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Vienas iš pagrindinių kriterijų yra pastato amžiaus cenzas (50 metų). “Kadangi Kelių policijos pastatas statytas 1985-aisiais, jis nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tad Kultūros paveldo departamentas negali taikyti jokių architektūrinių apribojimų šiam objektui,”- teigė KPD vyr.specialistė Rita Kuncevičienė.

Tačiau KPD vyr.specialistė informavo portalą PILOTAS.LT, jog “pastatai, kurie neturi amžiaus cenzo, gali būti įrašomi į Kultūros vertybių registrą, taikant išimtis ir pasiūlius, pavyzdžiui, Lietuvos architektų sąjungai, tačiau sprendimą priima Vertinimo taryba”.

Taigi, anot KPD, pastatai, kurie neturi 50 metų gali būti vertinami išimties tvarka, jeigu: 1) Jie yra susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio režimo ir Lietuvos valstybei ypač svarbiais įvykiais; 2) Projekto parengimo laikas atitinka 50 metų amžiaus cenzą, bet objektas buvo įgyvendintas prieš 25 metus; 3) Jeigu tai yra mirusių autorių, kurie buvo apdovanoti Letuvos valstybinėmis ar tarptautinėmis premijomis, kūriniai, kurie buvo įgyvendinti prieš 25 metus; 4) Akivaizdūs konkretaus istorinio laikmečio, pripažinto meninio stiliaus ar srovės atstovų ar amžininkų kūriniai.

TREČIA IR KETVIRTA REGISTRO IŠIMTIMI LIKO NEPASINAUDOTA

Kaip žinia, prieš keletą metų per didžiausius vargus, atmušinėjant slidžiausio paveldosaugos savadautojo J.Bučo myriop siunčiančias “ekspertizes,” pavyko į Kultūros vertybių registrą įrašyti keletą naujojo paveldo pastatų, įskaitant Vilniaus koncertų ir Sporto rūmus bei Laidojimo namus Kaune. Tačiau po to, anot R.Kuncevičienės, “Valstybės kontrolė sustabdė naujų objektų įrašymą ir procesas buvo sustabdytas”.

Visgi akivaizdu, kad architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio Kelių policijos pastatas kuo nuo puikiausiai galėjo būti teikiamas įrašymui į Lietuvos Kultūros vertybių registrą pagal Trečią ir Ketvirtą išimtį.

Nes abu autoriai yra apdovanoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998) ir Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1999), o vienas autorių, Gytis Ramunis, jau yra miręs… Be to, Kelių policijos pastatas išimtims taikomą 25 metų cenzą atitinka ir yra akivaizdus 1980-2000 istorinio laikmečio Lietuvoje – postmodernizmo – kaip tarptautiniu mastu pripažinto meninio stiliaus, vienas gryniausių ir meistriškiausių nacionalinės architektūros įsikūnijimų.

Deja, K.Pempės ir G.Ramunio arhitektūros grynuolis taip ir liko neapginkluotas nė menkiausiu paveldosauginiu skydu. Nepajudino piršto nei Architektų sąjunga, nei pats Kultūros paveldo departamentas…

Todėl šiandien belieka žiūrėti į akis: kuris pirmas pakels ranką prieš beginklę Architektūrą…?

Komentarai

  1. Jeigu čia K.Pempės ir G.Ramunio arhitektūros grynuolis – gaila man tų žmonių kurie gyvena ar dirba kituose, paprastesniuose šių ponų kurtuose pastatuose. 🙂
    O jei LAS taip patinka šis pastatas – kur LAS buvo anksčiau, t.y. prieš įmonei kuri turi pinigų įsigyjant šį pastatą. Gal tegul LAS pati susiranda investuotojus kurie šį pasityčiojimą atstatys savo lėšomis, tada bus šaunu. Kaip jums LAS atviru tekstu užsiima reketu? 🙂

  2. Ka vertinam ta ir turim. Gyvenam kur gyvenam. Gal tai nors inspiruos mus imtis atsakomybes Architekturos atzvilgiu. Pradekime nuo saves ir kurkime dar geriau. Viltis vaikuose… nors nieko amzino nera

  3. „Architektūrinė rezistencija“ ? Tai kažkas nauja. O „rezistencinio sifilio“ sovietmečiu nebuvo ? Reiktu pasigylinti, gal pasirodys, kad kažkas tokiu būdu kovojo už „laisvą Lietuvą“…

  4. Tureciau raudona plyta po ranka – suskaldyciau i Uzpizdzio pakausi. Koks turi but bukas zmogus, kad suplaktu architekturine rezistencija su stribiniu kolaboravimu.

  5. Viskas kas sukūrta sovietmečiu turi būti sugriauta. O lietuviai gali sėkmingai gyventi Norvegijoje, Amerikoje, Airijoje ir kitur. Kartu mes pasiimsime ir tas haubicas, kurias perka Krešto apsaugos ministerija. Ten jas priduosim į metalo laużą, o pinigus pasidalinsim ir pragersim. Architektūra, jei ji sukūrta sovietmečiu, yra nevertinga savaime ir turi būti sunaikinta. O architektai kurie gavo sovietines premijas ir prizus turi būti viešai pasmerkti. Kada Lietuvos partizanai bunkeriuose laukė amerikonų pagalbos, šitie niekšai dirbo sovietams…

  6. pritariu. tokiais kritiniais atvejais tik dar labiau isryskeja strukturu neigalumas

  7. Susidaro įspūdis,kad dabar BIM,pasyvus namas yra svarbiausia…o tos kultūros vertybės buvę nebuvę….
    Gal ir taip-svarbiausia pavalgyti,pamiegoti, pa…,pa….

  8. Ponas,matyt,ne tuo adresu kreipiatės-patariu kreiptis į Kultūros paveldo departamentą-
    Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@heritage.lt
    ir pasiteirauti,kodėl šis objektas iki šiol neįtrauktas į kultūros vertybių registrą.

  9. Eilinis geras pvz kad LAS (ar LAR, nes jie patys nežino kuo vienas nuo kito skiriasi, jei abejojate – paklauskit) galimai tėra (ne)pelno siekianti organizacija orientuota neliečiamųjų neliečiamiesiems, na dar kursams susimesti. Liūdna. O gal tiesiog gėda…

  10. Pastatas tikrai puikus, vienas is geriausiu is tu tarybiniu laiku, deja, neturi to pokarinio placiu kelniu prieskonio kuris toks mielas ir toks saugotinas sovietinio „paveldo“ sargu. Beda tame, kad suklestejo Lietuvoje biurokratai, visokiu normu leidejai ir ju sergetojai, kurie nei smegenu nei skonio, nei logikos neturi, o kurejai tapo bejegiais ir is ju puses ziurint „kenkejais“, i kuriuos niekas nekreipia demesio. Archsajunga irgi issigime, be kiausiniu, be jokio balso, praktiskai tapo biurokratine organizacija, kuri netgi atvirksciai skirta tam, kad nuraminti nepatenkintus „kenkejus“.

  11. Raudonos plytos….medaliai, apdovanojimai
    Tik čia jau pasidarbuota….

    [Nebėra ką fotografuot]

  12. grazus sukti laiptai, o archsojuzas apkerpejes

  13. Kiek žinau,didžiąją Architektų sąjungos tarybos dalį sudaro “ Architektūros sąjūdis“,jei neklystu,prieš LAS rinkimus žadėjęs aktyvią veiklą .Laiko nuo jų išrinkimo į LAS tarybą praėjo nemažai. Gal jų ir paklauskit dėl atnaujinto sąrašo?

  14. aciu pilotui, paaiskejo, kad yra 2 laipteliai i kpd registra. 50 metu ir 25 metai. tai ar negaletu gebiamas archsajuzas kas 5 metus vis atnaujinti kandidatu i paminklus sarasa ir teikti kpd?
    dabar jeigu as paklausciau, kur galima ta archsajuzo sarasa potencialaus naujojo paveldo, kaip cia parasyta, pamatyt, tai turbut ieskotu stalciuose 3 savaites.

  15. Tas objektų sąrašas (jei gerai atsimenu,kažkur buvo rašyta,gal LAS puslapyje)Architektų sąjungos buvo sukurtas prieš kelis metus ir pateiktas Kultūros paveldo departamentui. Mano nuomone,klausimas,kodėl šis objektas neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą- Kultūros vertybių departametui.
    Juk buvo Archsąjungos raštas Palangos valdžiai dėl Bangos kavinės-bet Bangos nebėra…

  16. Kai griovė „Bangą“ Palangoje tai meras buvo suinteresuotas nugriauti todėl ir nugriovė, o čia tik reikėjo architektų sąjungai užpakalį pajudinti ir tiek……ir butų pastatas išsaugotas.

  17. Tikrai brandus kūrinys. Derėtų patiems architektams (gal Architektų sąjungai) sukurti ir teikti sąrašą iškiliausių kūrinių (nuo 1965), kuriems turi būti taikoma teisinė apsauga ne pagal bendrus paveldo principus, o gal pagal laikinos apsaugos ar kitokius principus.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Le Corbusier

LE CORBUSIER JUBILIEJUS TYLOJE: Modernizmo architektūros pionieriui šiandien būtų 130

Modernios architektūros pionieriaus Le Corbusier šiandien švęstų savo 130-ąjį gimtadienį. Nepaisant milžiniškos jo teorijos ir praktikos įtakos XX amžiaus vidurio ir net šiuolaikinei architektūrai bei

Misionierių bažnyčia

VIETOJE MIŠIŲ – KONFERENCIJOS: Baroko šedevras verčiamas viešbučio dalimi

2017 rugpjūčio 251 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Vilniaus savivaldybės ginčo dėl projektų „Misionierių namų“, „Misionierių sodai“ teisėtumo įkarštyje sostinėje pristatomas dar vienas Misionierių kalvos projektas.

Hanselmannų namas

NAMAS ARCHITEKTŪROS GURMANUI: Ant prekystalio – pirmasis M.Graves‘o užsakymas

2017 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto pardavimų masėje pamatyti šiuolaikinės architektūros brangakmenių pavyksta labai retai. Žinomas Amerikos postmodernizmo architektas Michaelis Graves‘as (Michael Graves) Hanselmannų namą savo draugams suprojektavo dar

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.

Kelių policija

GIRAITĖ YRA GRAŽU: Vieno postmodernizmo architektūros objekto paroda

2017 balandžio 192 KomentaraiPILOTAS.LT

Giraite vadinto Vilniaus kelių policijos pastato (arch. G.Ramunis, K.Pempė) gyvenime taškas jau padėtas – statinys nugriautas. Tačiau šis visuomenėje plačiai nuskambėjęs postmodernizmo architektūros grynuolio atvejis

postm_af_170400_e02_xxx

TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą

2017 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne

lidl_vn_161200_e02_xxx

„LIDL‘O“ BIURŲ PARKAS: Iš postmodernistinės Vilniaus kelių policijos liks tik įspaudas

2016 gruodžio 198 KomentaraiAlmantas Bružas

Ką tik paskelbti biurų parko Giraitės g. 3, Vilniuje nugalėtojai. Kaip praneša Lietuvos architektų sąjunga, pirma vieta ir 5.000 eurų prizas atiteko Vilniaus projektavimo firmos

policija

POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO TEISMAS: „Lidl“ biurų parko konkursui pateikta 14 scenarijų

Uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūros konkursą, kuris turėtų nuspręsti buvusio Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_phocagallery_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_3554_Vyriausybe ims Sportrumi_tit

DRUMZLINAS VILTIES SPINDULYS://VALSTYBĖ BANDO SUSIGRĄŽINTI SPORTO RŪMUS

Daugiau kaip dešimt metų nenaudojami Vilniaus sporto ir koncertų rūmai, styrantys sostinės viduryje, galų gale buvo pastebėti Vyriausybės. Garsiai numatyta parengti „atitinkamas gaires“, siūlymus dėl

images_phocagallery_2483_tit_Etika

BAŽNYČIOS DERBIS PAŠILAIČIUOSE://K.PEMPĖS METIMAS ĮSKAITYTAS SU PRAŽANGA

Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

PROFESINĖS ETIKOS KLAUSIMU://2-ĄJAME POSĖDYJE NORIMA SUDĖLIOTI TAŠKUS

PILOTAS.LT anksčiau skelbė apie jungtinės Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos komisijos posėdį, kuriame svarstytas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos parapinės bažnyčios klausimas.

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

DĖL PAŠILAIČIŲ BAŽNYČIOS://JUNGTINĖ ETIKOS KOMISIJA SKUNDĄ SVARSTYS UŽDARAI

PILOTAS.LT jau rašė, kad Vilniaus Pašilaičių mikrorajone planuojamos statyti parapinės bažnyčios projektas nė per nago juodymą nepanašus į tą, kuris laimėjo 2007 metais surengtąjį architektūros

images_phocagallery_2430_Train_pasil

ARCHITEKTAS D. TRAINAUSKAS://MUMS NIEKAS NIEKO NET NEPAAIŠKINO

Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinį konkursą 2007-aisiais laimėjusios architektų grupės vadovas Donaldas Trainauskas sakė portalui PILOTAS.LT, kad apie tai, jog bažnyčią Pašilaičių mikrorajone ketinama statyti pagal

images_phocagallery_2426_Pasil_Pempe_pav_2426_tit_Pempe

ARCHITEKTAS KĘSTUTIS PEMPĖ://TAI KITA BAŽNYČIA IR KITAS PROJEKTAS

Architektūrinei bendruomenei sujudus dėl Vilniaus Pašilaičių mikrorajone statysimos Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projekto, kurį parengė žinomo architekto Kęstučio Pempės vadovaujama grupė, portalo PILOTAS.LT redaktorius

images_phocagallery_2424_pasilaiciai_pav_2424_tit_pasilaiciu

KODĖL ARCHITEKTĄ IR BAŽNYČIOJE MUŠA://ATVIRAS LAIŠKAS DĖL PAŠILAIČIŲ

Naujoji Lietuvos sakralinė architektūra nedžiugina. Per porą pastarųjų dešimtmečių mums dar nepavyko pastatyti maldos namų, kurie tiek architektūriškai, tiek sakraliai pakiltų virš kasdienybės statinių ir

images_phocagallery_1669_mies_vila_1203_tit

DAKTARĖ IR ARCHITEKTAS//DRAMATIŠKA L.MIES VAN DER ROHE VILOS ISTORIJA

Šią savaitę, kai minimas vieno iš moderniosios architektūros pionierių Liudviko mies van der Rohe (1886 – 1969) gimtadienis, būtų nuodėmė neprisiminti vokiečių didmeistrio, suteikusio architektūrai

images_phocagallery_1148_Rysiu rum konk_XX_e_1148_rysiu rum_TIT

RYŠIŲ RŪMŲ REKONSTRUKCIJAI KETINAMA SKELBTI KONKURSĄ

Ryšių rūmus Vilniaus senamiestyje (arch. J.Šeibokas, 1981) priimta laikyti vienu geriausiu naujojo paveldo objektu. Privatūs savininkai, kuriems dabar priklauso rūmai, jau senokai nori pastatą esmingai