images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė kokie medžiai gali būti kapinėse sodinami.

Tuo tarpu, Gintaras Beresnevičius pabrėžė, kad dar XVIII amžiuje Mažojoje Lietuvoje ant moterų kapų buvo statomi paminklai iš epušės, o vyrams – iš ąžuolo. Matyt, tokiu būdu siekta vienu ar kitu būdu kompensuoti Bažnyčios draudimą laidoti giraitėse bei sodinti palei kapus medžius. Dar kartą grįžkime prie lietuviškų ir Vakarų Europos kapinių skirtumų.

Kai augmenija Vakarų Europos kapinėse buvo pagaliau “išteisinta”, panašu, kad lietuviai be didelio susirūpinimo jau buvo apželdinę savo kapus. O tiksliau – be jokių projektų, be jokių architektų prisilietimo puoselėjo miškingas kapines, kuriuose augo tradiciniai lietuviui, vietinių rūšių medžiai nenumatyti katalikiškai simboliškų ir prasmingų augalų sąrašuose.

Pavyzdžiui, lietuviškose kapinėse įprasta matyti klevus, liepas ir kitus lapuočius medžius, tuo tarpu Vakarų Europos kapinėse lapuočiai nebuvo toleruojami. Čia, dažniausiai dėl kūginės lajos formos, sodinti kiparisai ir kiti visžaliai medžiai. Tačiau Lietuvos kapinėse nei eglės, nei pušys nedominuoja, o vienintelis medis iš pažiūros atitinkantis Bažnyčios nurodymams – tuja. Beje, Rasų kapinėse tujų (lot. thuja koraiensis) yra apie 30% visų medžių. Tuo tarpu senosiose Vilniaus Bernardinų kapinėse jų  gerokai mažiau – tik apie 3%.

IN PARADISUM

Kodėl šis medžių klausimas toks aktualus ir įdomus? Pirmiausia dėl to, kad kapinės yra sodų vystymosi istorijos dalis. Juk nuo tada kai XVI amžiuje pagaliau išnaršius visas jūras ir vandenynus nebuvo surastas žemiškasis rojus (kaip žinia, pagal Pradžios knygą būtent rojuje gyveno žmonijos tėvai Adomas ir Ieva), sodai tapo savotiška rojaus alegorija, medžiaginiu modeliu.

Bene visi Viduramžių mappa mundi žemiškąjį rojų drąsiai žymėjo rytinėje Pasaulio dalyje. Tačiau prarasto ir nesurasto rojaus troškulys nebuvo patenkintas, ir sodų kūrėjai ėmėsi jį įsivaizdinti ir projektuoti. Sekdami graikų Eliziejaus laukų ir romėnų Arkadijos aprašymais, Virgilijaus poezijos vaizdiniais bei Dangiškosios Jeruzalės įvaizdžiais, sodų ir parkų projektuose užgimė erdvės, kuriose lankytojai galėjo pasijausti kaip rojuje.

Tačiau katalikų ir protestantų suvokimas, koks tas rojus, žinoma, šiek tiek skyrėsi. Skirtingos ir pačios sodų/parkų koncepcijos, kurios akivaizdžiai matomos kapinėse. Krikščionybės lopšy, vėliau tapusiame katalikybės centru, tiek sodai, tiek kapinės įkūnijo Dangiškosios Jeruzalės įvaizdį – miesto su aiškia geometrine hierarchizuota urbanistine struktūra, aptverto aukštais mūrais, grįsto akmenimis.

Visiškai kitoks protestantiškojo rojaus įvaizdis kapinėse – tai atviras edeniškas kraštovaizdis, kuriame žmogus gyvena santarvėj su gamta.

MAN PRIE ŠONO LINGUOS ČIA SŪNAI MILŽINAI

Kokią vietą šioje rojaus ir kapinių geografijoje užima Lietuva?

Čia identiteto klausimas turi daug atsakymų. Bet sustokime prie vieno – esam paskutiniai Europos pagonys.600krikščionybės metų nenutrynė pagoniškų tikėjimų patinos. Pagoniškojo pomirtinio gyvenimo intuicija stropiai užmaskuota kapinių teritorijoj išgyveno, išliko bene geriausiai.

Ir taip Lietuva – tarp Šiaurės ir Pietų, tarp Dieviškosios Jeruzalės ir Eliziejaus laukų – Europos istorijos kataklizmų triukšme, niekieno nepastebėta, o ir specialiai nesistengianti – išsaugojo mišką kaip pomirtinio gyvenimo erdvę…

Paradoksalu, tačiau šito nežinodama – į XIX amžiaus modernių kapinių koncepcijų sprintą Lietuva atbėgo… pirma.

Lietuviškos kapinės – ypač tos, įkurtos XIX amžiuje – neįsipaišo į kanoniškų katalikiškų kapinių apibrėžimą. Neatliepia nei į protestantiškų, anei į slaviškų kaimynų kapinių formatą.

Lietuviškos kapinės – organiško plano, nehierarchizuotos struktūros. Jose religiniai simboliai įpinti, o ne “įkalti”.

Būtent todėl šiandien lietuviškas kapines galime drąsiai vadinti paskutiniąja rezistencijos svetimai kultūrinei įtakai vieta. Paskutiniąja mūsų kultūrine tvirtove…

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Baltų vienybės diena

BALTŲ VIENYBĖS DIENA: Nušvis piliakalniai, pleškės skulptūros

2017 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka –

Vasario 16

ISTORIKŲ IV SUVAŽIAVIMAS: Lietuvos valstybės pirmtakai ir paveldėtojai

2017 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradėjo darbą maštabiškas tarptautinis istorikų suvažiavimas, nagrinėjantis Lietuvos valstybingumo kaitą ir apystovas amžių tėkmėje. Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, skirtą 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms

Žmonės su tautiniais drabužiais, B.Buračas

AISTRA FOTOGRAFUOTI: B.Buračo etnografinis Lietuvos paveikslas

2017 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio

Rasų kapinės

RASAS TVARKYS KOMPLEKSIŠKAI: Paskirta per 2,4 mln. eurų

2017 rugpjūčio 41 KomentarasPILOTAS.LT

Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame

skulp_kl_170500_e01_xxx

PERTVARKYS SKULPTŪRŲ PARKĄ: Techninio projekto pristatymas Klaipėdoje

2017 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Klaipėdos skulptūrų parkas mini įkūrimo 40-metį. Simboliška, jog pagaliau paaiškės kaip ši buvusių kapinių vieta atrodys po kelerių metų – rengiamas parko sutvarkymo techninio

koplycia

DUOKLĖ OGINSKIŲ GIMINEI: Saulės kapinėse sutvarkyta koplyčia

Kunigaikščių Oginskių giminė apie 400 metų įtakojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik pabaigti 1876 metais

images_phocagallery_4855_kapin_baza_1610_4855_tit1_rossi

ŠIUOLAIKINIŲ KAPINIŲ NARATYVAI: Europinė mirties architektūros samprata

Per paskutiniuosius šimtmečius laidojimo erdvės Lietuvoje vystėsi organiškai: be konkursų, be projektų, be didesnio miesto savivaldos ar vyriausybės dėmesio. Kapinių “vystytojai” sekė europinėmis madomis gana

images_straipsniu_foto_4756_lauza_lt_160700_e01_bra

BALTŲ VIENYBĖS DIENA://RUDENS LYGIADIENĮ VĖL LIEPSNOS LAUŽAI IR SKULPTŪROS

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia

images_pulsas_foto_4680_medin_vn_160800_e01_xxx

PRISILIEČIANT PRIE MEDŽIO://PRAKTINĖ-EDUKACINĖ PAMOKA NERIES REGIONINIAME PARKE

Kiekviename Lietuvos krašte namai nuo seno puoselėjami ir puošiami. Vilniuje, Neries regioninio parko lankytojų centre rengiama praktinė-edukacinė pamoka, supažindins su Vilnijos krašto pirkių puošyba ir

images_pulsas_foto_4325_baltu_pl_160200_e01_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://PARODA LIETUVOS KULTŪROS CENTRE, VARŠUVOJE

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje

images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė

images_phocagallery_4110_kapin_baza_1510_4110_tit3 kryzius_fkaa

MIRTIES KULTŪRA I://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje

images_straipsniu_foto_4019_tit-3_lygiadienis

UGNIES SĄŠAUKA:// RUGSĖJO 22 BALTAI VISAME PASAULYJE PATVIRTINS VIENYBĘ

Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką –

images_phocagallery_3921_Menuo juodaragis_3921_tit-3_mjrXVIII_Romas-Norkunas_Musteika

MĖNUO JUODARAGIS XVIII:// LAUKIA SALDUS RUGPJŪČIO SAVAITGALIS ZARASO SALOJE

Kaip ir kasmet – paskutinis vasaros savaitgalis saldžiausias bus Didžiojoje Zaraso ežero saloje. Rugpjūčio 28-29-tą čia oš šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalis „Mėnuo

images_straipsniu_foto_3345_muste_km_141000_e02_xxx

SENO IR NAUJO DERMĖ://DISKUSIJA APIE ETNOGRAFINIO KAIMO ARCHITEKTŪRĄ

Varėnos rajono kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“ organizuoja apskrito stalo diskusiją „Seno ir naujo dermė Musteikos kaimo architektūroje“. Šia diskusija siekiama prisidėti prie tradicinės kaimo architektūros

images_phocagallery_2994_kapines kaunui_pav_2994_Kapines Kaunui tit

KAUNAS IR VĖL REKORDININKAS:// ATIDARYTOS DIDŽIAUSIOS KAPINĖS LIETUVOJE

Šį pirmadienį greta Kauno, Vainatrakyje, oficialiai atidarytos naujosios Kauno kapinės, kurių, kaip teigia miesto savivaldybė, miestiečiams turėtų pakakti šimtui metų, nes tai – didžiausios kapinės

images_pulsas_foto_2770_purvi_po_131100_e01_xxx

PAGERBTI M. IR M. PURVINAI://ĮTEIKTA VALSTYBINĖ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJA

Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus

images_pulsas_foto_2769_zvejo_na_131100_e02_xxx

ATNAUJINS IKI KITO SEZONO://NIDOJE REMONTUOJAMA ETNOGRAFINĖ ŽVEJO SODYBA

Lapkričio mėnesio pabaigoje Nidoje pradedama tvarkyti Žvejo etnografinė sodyba, priklausanti Neringos istorijos muziejui. 1900 metais pastatyta sodyba Neringos gyventojams ir svečiams bus parengta iki kito

images_pulsas_foto_2759_pamin_pl_131100_e01_xxx

PAMINKLŲ AKIMIS://KONCEPTUALI TOMO IVANAUSKO PERSONALINĖ FOTOGRAFIJŲ PARODA

Modernaus meno centre atidaroma Tomo Ivanausko konceptuali personalinė fotografijų paroda „Paminklų akimis“. Joje fotografas pristato per pastaruosius metus sukurtą penkiolikos peizažų seriją, kurioje dėmesys sutelkiamas

images_pulsas_foto_2397_mildo_pl_2397_130400_e01_xxx

MILDOS ŠVENTĖ://KIRKLIŠKIŲ KAIME RENGIAMA BALTIŠKA KŪRYBINĖ STOVYKLA

Nuo gegužės 6 iki gegužės 12 dienos Zarasų rajone, Kirkliškių kaime rengiama Mildos šventės kūrybinė stovykla. Čia vyks mitologų ir etnologų paskaitos, Lietuvos kino klasikos

images_phocagallery_2365_musulm kap_pav_2365_tit_kap

MUSULMONIŠKA INKRUSTACIJA ALPĖSE: //ISLAMO ŠVENTYKLA IR KAPINĖS

Lietuvoje, kur nuo Viduramžių gyvena totoriai ir karaimai,  musulmoniškos šventyklos ar kapinės nėra jokia naujiena. Tačiau Austrijoje situacija kita – čia musulmonų iki XX amžiaus

images_pulsas_foto_2043_kempi_pl_121000_e01_xxx

IMITUOS ETNOGRAFINĮ DVARĄ://PRADĖTAS STATYTI PALANGOS KEMPINGAS

Nemirsetoje ką tik pradėtas statyti europinius standartus atitinkantis kempingas. Palangos miesto meras Š.Vaitkus bei statybos darbus atliekančios bendrovės „Klaipėdos apdaila“ vadovai iškilmingai įkasė kapsulę su

images_phocagallery_2017_kolum_natk_1210_2017_kolum_kn_121000_e01_xxx

KAUNO PETRAŠIŪNŲ KAPINĖS://ĮRENGTI PIRMIEJI PLIENO KOLUMBARIUMAI

Kauno Petrašiūnų kapinėse ką tik įrengti pirmieji kolumbariumai. Kitą savaitę planuojama kolumbariumų pašventinimo ceremonija, o urnos su mirusiųjų pelenais juose galės būti laidojamos dar prieš

images_phocagallery_1840_kolum_natk_1206_1840_kolum_kn_120600_e01_xxx

PETRAŠIŪNŲ KOLUMBARIUMAS://PLIENO IR AKMENS „PAMINKLAI“ TARP PUŠŲ

PILOTAS.LT jau skelbė, kad pirmą kolumbariumą Kaunas ketina turėti iki Vėlinių. Kauno miesto taryba ką tik pritarė architektūrinei koncepcijai Petrašiūnų kapinėse kolumbariumą formuoti iš tarp

images_straipsniu_foto_1699_urna_kn_090700_e01_BRA

STATYS KOLUMBARIUMUS//PIRMAS KAUNO KOLUMBARIUMAS – IKI VĖLINIŲ

Kauno miesto taryba neseniai pritarė urnų patalpinimo numatomų Petrašiūnų, Seniavos ir 1-ųjų Romainių kolumbariumuose įkainiams. Manoma, kad planuojamame Petrašiūnų kapinių kolumbariume kauniečiai artimuosius galės laidoti