images_phocagallery_4110_kapin_baza_1510_4110_tit3 kryzius_fkaa

MIRTIES KULTŪRA I://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje privertę klajojantį homo sapiens prisirišti, sugrįžti į tas pačias vietas ir… pasilikti.

Tarkime, Romos imperijoje, kai laidoti buvo leidžiama tik už miesto ribų, atvykusį į miestą pirmiausia pasitikdavo palei kelius nusidriekę kapai su mirusiųjų atminimą įprasminančiais paminklais – sarkofagais, mauzoliejais, kolumbariumais.

AD SANCTUS

Krikščionybės įsigalėjimas kapines pavertė tikru miesto įvykiu – be laidojimo čia buvo susitinkama, deramasi, prekiaujama, skiriami pasimatymai, o bažnyčios iždą papildydavo nuompinigiai už kapinių pakraščiuose nuomojamus būstus.

Viduramžių aktualijos mirtį laikė neišvengiama gyvenimo dalimi, praktiškai gyvenimo kulminacija, kai pagaliau doras krikščionis priartėdavo prie dieviškojo pasaulio slenksčio.

Kapinės buvo nuolat besikeičianti erdvė – vienus kapus keitė kiti, senųjų palaidojimų kaulai buvo surenkami ir sukraunami palei kapinių sienas, sukuriant makabriškas dekoracijas. Kiekvienam nuolat buvo primenamas gyvenimo Žemėje menkumas ir Dieviškojo pomirtinio gyvenimo malonė.

Privilegija į užrašą ant kapo priklausė tik tokią prabangą išgalintiems – aukštuomenei, galėjusiai sau leisti sarkofagus ir atminimo lentas bažnyčiose ar prie jų. Dėl krikščioniškos paklausos būti palaidotam arčiau Dievo namų, labiausiai ramybės neturėjo grindys – kapai buvo įrengiami pačiose bažnyčiose, po grindimis.

DIDYSIS VIRSMAS: KAPINĖS PALIEKA MIESTĄ

Tokios mirties realijos neramino ne vieną – pavyzdžiui, Leon Batista Alberti savo raštuose, išleistuose 1452 metais, užsimena, kad laidojimas bažnyčiose išniekina šventą Dievo namų dvasią, ir kad romėniškoji laidojimo už miesto ribų tradicija buvo gerokai padoresnė tradicija.

Tačiau tik aštuonioliktame amžiuje tokias idėjas palaikanti kritinė masė buvo pajėgi sukelti Europoje revoliuciją laidojimo praktikoje – kapines pradėta iš miestų iškeldinti. Taip žymiosios Paryžiaus Les Saints Innocents kapinės išnyko nuo miesto paviršiaus. Paryžiuje iš visų miesto teritorijoje esančių kapinių mirusiųjų kaulai buvo suvežti į katakombas, kur, beje, laikomi iki šiol.

Taip gimė šiuolaikinės kapinės. Po galybės konkursų (ypač daug jų surengta Paryžiuje), kur architektai, medikai ir politikai aiškinosi, kokia turėtų būti laidojimo vieta, kad nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai, o miestiečio širdyje sužadintų ir patriotinius jausmus, ir filosofines mintis.

Bene pirmasis impulsas kapinių koncepcijai primatuoti sodo rūbą buvo Jean Jacques Rousseau kapas Ermononville sodo tvenkinio saloje. Apsuptas topolių gojelio mąstytojo kapas traukė minias lankytojų.

Tuo metu parkuose jau buvo įprasta kurti fabriques – tuščius sarkofagus, obeliskus, piramides – aitrinančius lankytojų širdyse ryšį su praeitimi, leidžiančius keliauti laiku. Todėl visai nekeista, kad Père-Lachaise kapinės (Paryžius) suprojektuotos kaip didžiulis sodas, kuriame buvo laidojama iš tikrųjų, o antkapiams naudoti tokie patys paminkliniai elementai kaip ir soduose.

Devynioliktame amžiuje mokslas ir technologijos žengė milžiniškais žingsniais. Kuriami muziejai, bibliotekos, prieinamesnė visuomenės švietimo sistema. Šiame šimtmetyje kapinėms buvo skirta kita, ypatinga, šviečiamoji misija – be utilitaraus, higieniško palaidojimo, ši vieta turėjo auklėti ir šviesti visuomenę. Kapinės tapo savotišku muziejumi, kur buvo įamžinamas visuomenei nusipelniusų žmonių atminimas, nepriklausomai nuo jų piniginės svorio.

LITEFANIE PAGANIS

Tačiau tai Vakarų Europos realijos. Mirties kultūra rytinėje Baltijos pakrantėje, kurią ilgą laiką Europos žemėlapiuose žymėdavo tankūs tamsūs miškai – buvo visiškai kitokia.

Kristaus žodžio ilgai nepažinusioje žemėje laikytasi savų tūkstanmečių papročių, nepataikiusių į Europos chronologinį taktą.

Lietuvoje (ir Prūsijoje, ir Kurše, ir Latvijoje) ilgai išsilaikęs palaikų deginimas nebuvo vienintelis laidojimo būdas. Tačiau tokio papročio paplitimas leido baltams savo identitetą laikyti skirtingu nuo krikščioniškųjų kaimynų, kuriems pomirtinis fizinio kūno išsaugojimas buvo privalomas, kad Paskutiniojo Teismo metu būtų galima jį prikelti amžinajam gyvenimui.

Lietuvio vėlė, kaip ir dievai, ieškojo prieglobsčio miške. XVI-XVII amžiaus bažnyčių ataskaitose ne kartą minimi katalikų bažnyčiai nepriimtini lietuvių ir lietuvininkų įpročiai laidotis miškuose, laukuose bei kitose neaptvertose ir nepašventintose, kaip dera katalikiškoms kapinėms, teritorijose…

/bus tęsiama/

Apie autorę: Eglė Bazaraitė – kaunietė architektė, KTU (bakalauras 2007) ir VGTU (magistras 2009) auklėtinė. Eglė šiuo metu studijuoja doktorantūroje Lisabonos universitete, kur kitąmet gins architektūros daktaro disertaciją, analizuojančią Lietuvos kapinių specifiką kanoniškosios katalikų Europos kontekste.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Baltų vienybės diena

BALTŲ VIENYBĖS DIENA: Nušvis piliakalniai, pleškės skulptūros

2017 rugsėjo 22Be komentarųPILOTAS.LT

Šiandien Lietuvoje pažymima Rudens lygiadienio šventė – Baltų vienybės diena. Ta proga ant daugelio Lietuvos piliakalnių bei kitose vietose vyks Baltų vienybės ugnies sąšauka –

Vasario 16

ISTORIKŲ IV SUVAŽIAVIMAS: Lietuvos valstybės pirmtakai ir paveldėtojai

2017 rugsėjo 15Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune pradėjo darbą maštabiškas tarptautinis istorikų suvažiavimas, nagrinėjantis Lietuvos valstybingumo kaitą ir apystovas amžių tėkmėje. Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, skirtą 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms

Žmonės su tautiniais drabužiais, B.Buračas

AISTRA FOTOGRAFUOTI: B.Buračo etnografinis Lietuvos paveikslas

2017 rugpjūčio 11Be komentarųPILOTAS.LT

Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje atidaroma fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju. Balys Buračas (1897–1972)“. Ekspoziciją sudaro per 150 vienetų fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio

Rasų kapinės

RASAS TVARKYS KOMPLEKSIŠKAI: Paskirta per 2,4 mln. eurų

2017 rugpjūčio 41 KomentarasPILOTAS.LT

Vilnius kartu su Vidaus reikalų ministerija pagaliau imasi kompleksiškai atnaujinti istorines Rasų kapines, kurios dabar yra smarkiai apleistos ir tvarkomos daugiausia už privačias lėšas. Pirmajame

skulp_kl_170500_e01_xxx

PERTVARKYS SKULPTŪRŲ PARKĄ: Techninio projekto pristatymas Klaipėdoje

2017 gegužės 26Be komentarųPILOTAS.LT

Šiemet Klaipėdos skulptūrų parkas mini įkūrimo 40-metį. Simboliška, jog pagaliau paaiškės kaip ši buvusių kapinių vieta atrodys po kelerių metų – rengiamas parko sutvarkymo techninio

koplycia

DUOKLĖ OGINSKIŲ GIMINEI: Saulės kapinėse sutvarkyta koplyčia

Kunigaikščių Oginskių giminė apie 400 metų įtakojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Kaip praneša Kultūros ministerija, ką tik pabaigti 1876 metais

images_phocagallery_4855_kapin_baza_1610_4855_tit1_rossi

ŠIUOLAIKINIŲ KAPINIŲ NARATYVAI: Europinė mirties architektūros samprata

Per paskutiniuosius šimtmečius laidojimo erdvės Lietuvoje vystėsi organiškai: be konkursų, be projektų, be didesnio miesto savivaldos ar vyriausybės dėmesio. Kapinių “vystytojai” sekė europinėmis madomis gana

images_straipsniu_foto_4756_lauza_lt_160700_e01_bra

BALTŲ VIENYBĖS DIENA://RUDENS LYGIADIENĮ VĖL LIEPSNOS LAUŽAI IR SKULPTŪROS

Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Senovės lietuviai šią dieną džiaugdavosi skalsa, dėkodavo už ją, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia

images_pulsas_foto_4680_medin_vn_160800_e01_xxx

PRISILIEČIANT PRIE MEDŽIO://PRAKTINĖ-EDUKACINĖ PAMOKA NERIES REGIONINIAME PARKE

Kiekviename Lietuvos krašte namai nuo seno puoselėjami ir puošiami. Vilniuje, Neries regioninio parko lankytojų centre rengiama praktinė-edukacinė pamoka, supažindins su Vilnijos krašto pirkių puošyba ir

images_pulsas_foto_4325_baltu_pl_160200_e01_xxx

BALTŲ ŽENKLAI TEKSTILĖJE://PARODA LIETUVOS KULTŪROS CENTRE, VARŠUVOJE

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirti įvairūs renginiai organizuojami ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vienas tokių – Lietuvos kultūros centre prie LR Ambasados Varšuvoje

images_phocagallery_4120_kapin_baz2_1511_4120_tit2_kursiu_ fkaa

MIRTIES KULTŪRA II://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Krikščioniškoji tradicija praktiškai iki XIX amžiaus neigė augalijos sodinimą kapinėse kaip pagonišką paprotį. Kai pagaliau kapinėms buvo adaptuotas sodo formatas, Bažnyčios protokolas labai konkrečiai apibrėžė

images_phocagallery_4110_kapin_baza_1510_4110_tit3 kryzius_fkaa

MIRTIES KULTŪRA I://NEKANONIŠKOJI LIETUVA EUROPINIAME KONTEKSTE

Mirties kultūrinė tradicija, ritualai, o ypač kapinės – bene geriausiai atskleidžia tikrąjį tautos veidą, jos dvasines dimensijas. Laidojimo vietos – tarsi miestų embrionai, šimtmečių bėgyje

images_straipsniu_foto_4019_tit-3_lygiadienis

UGNIES SĄŠAUKA:// RUGSĖJO 22 BALTAI VISAME PASAULYJE PATVIRTINS VIENYBĘ

Šiandieną, rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, vienų seniausių genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir kitose pasaulio šalyse susijungs į simbolinę ugnies sąšauką –

images_phocagallery_3921_Menuo juodaragis_3921_tit-3_mjrXVIII_Romas-Norkunas_Musteika

MĖNUO JUODARAGIS XVIII:// LAUKIA SALDUS RUGPJŪČIO SAVAITGALIS ZARASO SALOJE

Kaip ir kasmet – paskutinis vasaros savaitgalis saldžiausias bus Didžiojoje Zaraso ežero saloje. Rugpjūčio 28-29-tą čia oš šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalis „Mėnuo

images_straipsniu_foto_3345_muste_km_141000_e02_xxx

SENO IR NAUJO DERMĖ://DISKUSIJA APIE ETNOGRAFINIO KAIMO ARCHITEKTŪRĄ

Varėnos rajono kaimo bendruomenė „Musteikos pirkia“ organizuoja apskrito stalo diskusiją „Seno ir naujo dermė Musteikos kaimo architektūroje“. Šia diskusija siekiama prisidėti prie tradicinės kaimo architektūros

images_phocagallery_2994_kapines kaunui_pav_2994_Kapines Kaunui tit

KAUNAS IR VĖL REKORDININKAS:// ATIDARYTOS DIDŽIAUSIOS KAPINĖS LIETUVOJE

Šį pirmadienį greta Kauno, Vainatrakyje, oficialiai atidarytos naujosios Kauno kapinės, kurių, kaip teigia miesto savivaldybė, miestiečiams turėtų pakakti šimtui metų, nes tai – didžiausios kapinės

images_pulsas_foto_2770_purvi_po_131100_e01_xxx

PAGERBTI M. IR M. PURVINAI://ĮTEIKTA VALSTYBINĖ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJA

Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus

images_pulsas_foto_2769_zvejo_na_131100_e02_xxx

ATNAUJINS IKI KITO SEZONO://NIDOJE REMONTUOJAMA ETNOGRAFINĖ ŽVEJO SODYBA

Lapkričio mėnesio pabaigoje Nidoje pradedama tvarkyti Žvejo etnografinė sodyba, priklausanti Neringos istorijos muziejui. 1900 metais pastatyta sodyba Neringos gyventojams ir svečiams bus parengta iki kito

images_pulsas_foto_2759_pamin_pl_131100_e01_xxx

PAMINKLŲ AKIMIS://KONCEPTUALI TOMO IVANAUSKO PERSONALINĖ FOTOGRAFIJŲ PARODA

Modernaus meno centre atidaroma Tomo Ivanausko konceptuali personalinė fotografijų paroda „Paminklų akimis“. Joje fotografas pristato per pastaruosius metus sukurtą penkiolikos peizažų seriją, kurioje dėmesys sutelkiamas

images_pulsas_foto_2397_mildo_pl_2397_130400_e01_xxx

MILDOS ŠVENTĖ://KIRKLIŠKIŲ KAIME RENGIAMA BALTIŠKA KŪRYBINĖ STOVYKLA

Nuo gegužės 6 iki gegužės 12 dienos Zarasų rajone, Kirkliškių kaime rengiama Mildos šventės kūrybinė stovykla. Čia vyks mitologų ir etnologų paskaitos, Lietuvos kino klasikos

images_phocagallery_2365_musulm kap_pav_2365_tit_kap

MUSULMONIŠKA INKRUSTACIJA ALPĖSE: //ISLAMO ŠVENTYKLA IR KAPINĖS

Lietuvoje, kur nuo Viduramžių gyvena totoriai ir karaimai,  musulmoniškos šventyklos ar kapinės nėra jokia naujiena. Tačiau Austrijoje situacija kita – čia musulmonų iki XX amžiaus

images_pulsas_foto_2043_kempi_pl_121000_e01_xxx

IMITUOS ETNOGRAFINĮ DVARĄ://PRADĖTAS STATYTI PALANGOS KEMPINGAS

Nemirsetoje ką tik pradėtas statyti europinius standartus atitinkantis kempingas. Palangos miesto meras Š.Vaitkus bei statybos darbus atliekančios bendrovės „Klaipėdos apdaila“ vadovai iškilmingai įkasė kapsulę su

images_phocagallery_2017_kolum_natk_1210_2017_kolum_kn_121000_e01_xxx

KAUNO PETRAŠIŪNŲ KAPINĖS://ĮRENGTI PIRMIEJI PLIENO KOLUMBARIUMAI

Kauno Petrašiūnų kapinėse ką tik įrengti pirmieji kolumbariumai. Kitą savaitę planuojama kolumbariumų pašventinimo ceremonija, o urnos su mirusiųjų pelenais juose galės būti laidojamos dar prieš

images_phocagallery_1840_kolum_natk_1206_1840_kolum_kn_120600_e01_xxx

PETRAŠIŪNŲ KOLUMBARIUMAS://PLIENO IR AKMENS „PAMINKLAI“ TARP PUŠŲ

PILOTAS.LT jau skelbė, kad pirmą kolumbariumą Kaunas ketina turėti iki Vėlinių. Kauno miesto taryba ką tik pritarė architektūrinei koncepcijai Petrašiūnų kapinėse kolumbariumą formuoti iš tarp

images_straipsniu_foto_1699_urna_kn_090700_e01_BRA

STATYS KOLUMBARIUMUS//PIRMAS KAUNO KOLUMBARIUMAS – IKI VĖLINIŲ

Kauno miesto taryba neseniai pritarė urnų patalpinimo numatomų Petrašiūnų, Seniavos ir 1-ųjų Romainių kolumbariumuose įkainiams. Manoma, kad planuojamame Petrašiūnų kapinių kolumbariume kauniečiai artimuosius galės laidoti