images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir kelia aštrius ginčus visuomenėje.

Balandžio 2 dieną (ketvirtadienį) 10 val. Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22) auditorijoje įvyks LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Kultūros ministerijos organizuotas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“.

Plačiąja prasme, visas sovietmečio paveldas yra okupacinio režimo liudininkas, todėl negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Šio laikotarpio objektai tebeiššaukia gyvąjį atgarsį, matuojamą trijų – vieną kitą tiesiogiai pažįstančių ir išgyvenimais besidalijančių kartų gyvenimo trukme. Toks santykis sąlygoja, jog didelė sovietmečio paveldo dalis suvokiama kaip beveik dabarties kūriniai, o dėl politinių jų sukūrimo aplinkybių laikomi ne tik okupacinio režimo liudininkais, bet ir bendrininkais. Taigi, šio paveldo vertinimai konfliktiški, kol jis funkcionuoja atminties, o ne istorijos lauke. Šio laikotarpio palikimas ypatingas tuo, kad disonuoja su dabartimi ir, it randas kultūros kūne, primena ir verčia pakartotinai išgyventi istorines traumas.

Seminare-diskusijoje „Patogus ir nepatogus paveldas“ dalyvaus kultūros žinovai, architektūros istorikai, paveldosaugininkai, architektai. Pranešimus jame skaitys prof. R.Čepaitienė („Disonuojantis, erzinantis, nepatogus? Pasmerktųjų politinių režimų palikimas Europoje“), prof. G.Jankevičiūtė („Sovietinis paveldas prasmių kaitos sūkuryje“), dr. V.Petrulis („Paveldas kaip konfliktas: socialistinio palikimo vertės aspektas“), dr. V.Rubavičius („Sovietinė praeitis: savas ar svetimas gyvenimas“), architektas A.Gučas („Špižinis burbulas“) ir kiti. Rengiamoje diskusijoje dalyvaus meno vadybos specialistė prof. dr. E.Lubytė, architektas L.Vaitys, paveldosaugos žinovas dr. S.Kulevičius, menotyrininkė dr. S.Trilupaitytė, miestų istorikas dr. F.Ackermann, archeologė dr. J.Poškienė.

Parengta pagal Nacionalinės dailės galerijos informaciją.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Dmytro Solovjov

MODERNIZMAS UKRAINOJE: Nuotolinė D.Solovjovo paskaita apie gyvenamuosius rajonus

2022 gegužės 30Be komentarųPILOTAS.LT

Fotografas, architektūros tyrinėtojas, paveldosaugos aktyvistas ir gidas iš Ukrainos Dmytro Solovjovas rengia paskaitą apie sovietmečiu pastatytus Ukrainos gyvenamuosius rajonus ir kodėl juos reikėtų išsaugoti bei

Re:formatas

AKTUALIOJI DAILĖTYRA: Kovos dėl sovietinio paveldo

2021 spalio 141 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademija atnaujina 2019 metais pradėtą ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra: naujausios Lietuvos meno tyrimų atodangos“. Menotyrininkė dr. Lina

Juozas Kėdainis

NUKELS SKULPTŪRĄ: Druskininkai restauruos Juozo Kėdainio „Poilsį“

2021 liepos 19Be komentarųPILOTAS.LT

Druskininkų savivaldybė planuoja nukelti Gydyklų parke esančią dekoratyvinę skulptūrą „Poilsis“. Pranešama, kad ši, žinomo sovietmečio skulptoriaus Juozo Kėdainio sukurta, skulptūra bus išvežta restauruoti. Beje, J.Kėdainis

Audrius Ambrasas

NAUJI ŽALIOJO TILTO ŽENKLAI: Vilnius įrengs 12 meninių akcentų

2021 balandžio 92 KomentaraiPILOTAS.LT

Vilnius neseniai atrinko 12 meninių akcentų, kurie šiemet praturtins įvairius sostinės rajonus. Tarp pastarųjų meninių akcentų – ir architekto Audriaus Ambraso Žaliojo tilto nauji ženklai.

Mykolo Žilinsko paveikslų galerija Kaune (su architektais E.Miliūnu, S.Juškiu ), 1989 m.. Foto: ©PILOTAS.LT

PRIĖMĖ PO TEISINIU SKYDU: M.Žilinsko dailės galerija – Kultūros vertybių registre

2020 spalio 266 KomentaraiPILOTAS.LT

Neseniai posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento Trečioji nekilnojamojo turto paveldo vertinimo taryba nusprendė Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Naujasis pastato statusas

Vilniaus sporto ir koncertų rūmai

ATVĖRĖ KELIĄ REKONSTRUKCIJAI: Susitarta dėl Vilniaus sporto ir koncertų rūmų

2019 gruodžio 191 KomentarasPILOTAS.LT

Valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninio projekto įgyvendinimo atstovai

Norbert Tukaj

REIKĖJO VAKAR: Norberto Tukaj socmodernizmo architektūros fotografijų paroda

2019 gruodžio 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiuolaikinio meno centre atidaroma Norberto Tukaj fotografijų paroda. Neabejodamas modernizmo architektūros verte šiandien ir ateityje, fotografas fiksuoja pastatą, aplinką ir detalę, siekdamas atskleisti architektūros grožį.

3624_moder_kn_140500_e02_bra

ATVIRA DISKUSIJA KAUNE: XX a. architektūrinio palikimo interpretacija

2019 lapkričio 4Be komentarųPILOTAS.LT

Dar XX a. viduryje paveldosaugos klasikas Freemanas Tildenas atkreipė dėmesį, kad vien tik istorinių faktų žinojimas dar nėra pakankama motyvacija puoselėti istorinį palikimą. „Kaunas 2022“

Saulius Paukštys

DRĄSA, TEISYBĖ, RYŽTAS, SĄŽINĖ: Sauliaus Paukščio instaliacija ant Žaliojo tilto

2019 balandžio 82 KomentaraiPILOTAS.LT

Nuo šiandien ryto ant Seniausio sostinės tilo eksponuojamos keturios vėjarodės – drąsa, teisybė, ryžtas, sąžinė. Socrealistinių skulptūrų tik visai neseniai atsikračiusį Žaliąjį tiltą jos iš

Dineika ir Dičius

ARCHITEKTŪROS AUTORITETŲ KLAUSIMU: Dvi knygos, du atsakymai.

2018 spalio 910 KomentarųAndrius Ropolas

Kodėl šiuolaikinės Lietuvos architektūros klasikai mūsų architektūriniam jaunimui žinomi mažiau nei Mesopotamijos urbanistika ar Italijos barokas? Kodėl vyresniais architektais domimės tik tol, kol nuo jų

S.Paukštys

AKTYVUOS MEGAREALYBĖS GERUMĄ: Žaliajjį tiltą papildys laikinos meninės instaliacijos

2018 rugsėjo 281 KomentarasPILOTAS.LT

Vilniaus savivaldybės paskelbtame Žaliojo tilto meninių laikinų instaliacijų konkurse išrinkti pirmieji 2 laimėję projektai, kurie pakeis sovietmečiu čia stovėjusias socrealizmo skulptūras. Seniausią sostinės tiltą 2019-aisiais

kauno šarvojimo rūmai

NEI PAKARTAS, NEI PRALEISTAS: Šarvojimo rūmų projektas įstrigo Kauno RAT‘e

2018 birželio 276 KomentaraiPILOTAS.LT

Kauno regioninė architektūros taryba išnagrinėjo išskirtinio Kauno pastato – Šarvojimo rūmų (architektas Alfredas Paulauskas, 1978 m.) – pertvarkymo ir plėtros projektinius pasiūlymus, kurie sukėlė daug

Žaliasis tiltas

ŽALIOJO TILTO LAUKIA POKYČIAI: Ruošiamasi skelbti instaliacijų projektų konkursą

2018 gegužės 25Be komentarųPILOTAS.LT

Socrealistinių skulptūrų neseniai atsikratęs Vilniaus Žaliasis tiltas žada pasikeisti neatpažįstamai. Taip nusprendė sostinės taryba, neseniai patvirtinusi konkurso nuostatus ir netrukus ketinanti paskelbti pirmąjį šio tilto

Teisėjų verslo mokykla

BRITAI NESNAUDŽIA: Į paveldo sąrašą įtraukė dar 17 postmodernizmo ikonų

2018 gegužės 152 KomentaraiPILOTAS.LT

Kol Lietuvoje nevaisingai ginčijamasi, ar reikia saugoti postmodernizmo architektūrą, ar ji yra vertinga, britai nesnaudžia. 7 saugomų ikoniškų postmodernizmo namų sąrašą čia ką tik papildė

Le Corbusier

LE CORBUSIER JUBILIEJUS TYLOJE: Modernizmo architektūros pionieriui šiandien būtų 130

Modernios architektūros pionieriaus Le Corbusier šiandien švęstų savo 130-ąjį gimtadienį. Nepaisant milžiniškos jo teorijos ir praktikos įtakos XX amžiaus vidurio ir net šiuolaikinei architektūrai bei

Hanselmannų namas

NAMAS ARCHITEKTŪROS GURMANUI: Ant prekystalio – pirmasis M.Graves‘o užsakymas

2017 liepos 28Be komentarųPILOTAS.LT

Nekilnojamojo turto pardavimų masėje pamatyti šiuolaikinės architektūros brangakmenių pavyksta labai retai. Žinomas Amerikos postmodernizmo architektas Michaelis Graves‘as (Michael Graves) Hanselmannų namą savo draugams suprojektavo dar

Bankas "Hermis"

SVARSTOMAS „HERMIO“ LIKIMAS: Sprendžiama dėl paveldosauginio statuso suteikimo

2017 liepos 26Be komentarųPILOTAS.LT

Po išskirtinės architektūros pastato praradimu pasibaigusios Vilniaus kelių policijos istorijos, Lietuvos architektų sąjunga susigriebė pasirūpinti kito sostinės postmodernizmo architektūros objekto statusu. Gavusi architekto Kęstučio Pempės

AF

NEPARAŠYTA: Pokalbis apie Latvijos modernųjį paveldą ir požiūrį į jį

2017 gegužės 21 KomentarasPILOTAS.LT

Balandžio 4 dieną pašnekesiu su Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu prasidėjęs architektūros pokalbių ciklas „Post-architektūra“, baigiasi lygiai po 2 mėnesių – gegužės 4-ąją.

postm_af_170400_e02_xxx

TARP VERTĖS IR AUTENTIŠKUMO: Aktuali paskaita apie postmodernizmo architektūrą

2017 balandžio 6Be komentarųPILOTAS.LT

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia ne

policija

POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO TEISMAS: „Lidl“ biurų parko konkursui pateikta 14 scenarijų

Uždaroji akcinė bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) surengė architektūros konkursą, kuris turėtų nuspręsti buvusio Kelių policijos pastato Giraitės g. 3, Vilniuje

images_straipsniu_foto_4471_tit_160401.fama

POSTMODERNIZMUI ATSUKTAS VEIDAS:// KPD INICIJUOJA GRYNUOLIO ĮVERTINIMĄ

2016 balandžio 194 KomentaraiAudrys Karalius

Sužavėtas aistringo architektų entuziazmo ir pastangų išsaugoti K.Pempės ir G.Ramunio Posmodernizmo grynuolio gyvybę, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ėmė ir atsigręžė į Postmodernizmą. Panašu,

images_phocagallery_4431_polic_akci_1604_4431_tit-2_g.ramunis, k.pempe

ARCHITEKTŪRINĖ FOTOGYNYBA://AKCIJA DĖL VILNIAUS POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO

K.Pempės ir G.Ramunio tandemas, apie 1975 Paprastai šiuolaikinė architektūra Lietuvoje prisimenama tik tada, kai kokiam nors iškiliam užsienio svečiui reikia pareprezentuoti pažangą ir pavizualizuoti nacionalinio

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_straipsniu_foto_4408_tit_polic_xxx

ARCHITEKTŲ SĄJUNGA RAGINA://K.PEMPĖS IR G.RAMUNIO PASTATĄ IŠSAUGOTI

Praeitos savaitės portalo PILOTAS.LT publikacija Prie architektūros kapo: Kodėl laidojame ta, ką turime geriausio? apie opią naujojo paveldo išsaugojimo problemą sulaukė nemengo atgarsio visuomenėje. Sureagavo

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_tit3_policija faambrasas

PRIE ARCHITEKTŪROS KAPO://KODĖL LAIDOJAME TAI, KĄ TURIME GERIAUSIO?

Kol Lietuvoje gerą architektūrą nugriauti yra paprasčiau, negu ją pastatyti – tol valstybė pati save pasmerkia būti nykstamai mažėjančiu konstruktu, eroziniu vienetu. Suprantama, nyksmo erozija