images_phocagallery_3397_Mire V Stauskas_3397_Stauskas_tit

MIRĖ VLADAS STAUSKAS://URBANISTAS, KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS, PEDAGOGAS

Šį rytą, kaip pranešama, mirė profesorius, habilituotas daktaras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio ir rekreacinėje architektūroje, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinėje erdvėje per 57 profesinės veiklos metus.

Vlado Stausko aktyvumas ir gebėjimas dalyvauti visur kiek prigęso tik šiemet, kuomet užpuolė rimta liga. Šiaip, nepaprastai gyvybingas, aktyvus ir komunikabilus žilabardzdis profesorius spėdavo apibėgti visas architektūrines tarybas, architektūrines, urbanistines ir kraštovaizdžio konferencijas, forumus, susirinkimus ir atviras diskusijas ne tik Lietuvoje, bet buvo dažnas „ekspeditorius“ ir tolimiausiuose pasaulio kraštuose. Nenuostabu, kad V.Stauską pažinojo visi ir visur – studentai, architektai, kraštotvarkininkai, paveldininkai, savivaldybininkai, ministerijų žmonės, ministrai, įskaitant ir kai kuriuos prezidentus.

Beto, per 21-erius metus Vytauto Didžiojo universitete paleista į Lietuvą aibė profesoriaus mokinių, paženklintų „stauskine“ formule – AAA.

Tad nenuostabu, jog pernai profesorius įvertintas ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Ji vainikuoja ilgą V.Stausko įvertinimo ženklų rinkinį.

1968 _ LTSR Valstybinė premija už kompleksinį mokslo ir projektinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ (su kitais).

1972 _ LTSR Valstybinė premija už Juliaus Janonio (dabar Vienybės) aikštės Kaune architektūrinį ansamblį (su kitais).

1995 _ V.Adamkaus specialus diplomas – už Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo projektą.

2003 _ Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio kryžiumi.

2003 _ Architektūros Riterio garbės vardas ir LAS ordinas (LAS).

2005 _ Garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (LKAS).

2008 _ Kauno miesto Kultūros ir meno premija.

2010 _ Santakos garbės ženklas (Kauno savivaldybė).

TRUMPA VLADO STAUSKO BIOGRAFIJA

Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune, savivaldybės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų miestelyje (Zarasų raj.). 1940 m. pradėjo lankyti Dusetų progimnaziją. Karui baigiantis tėvai siekdami išvengti represijų (buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai apsupus pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V.Stausko tėvą KGB galiausiai vis tiek surado ir įkalino 10 metų Šiaurės Uralo lageriuose.

V.Stauskas mokėsi „Komjaunimo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir nuo 14 metų dirbo braižytoju architektūrinėse dirbtuvėse, kad padėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. 1947 m. V.Stauskas įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas techniko–architekto kvalifikaciją. Vėliau V.Stauskas taip pat su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą (dabar KTU) 1957 metais, įgydamas architekto diplomą.

V.Stauskas 1956-aisiais vedė. Žmona Aina – inžinierė, baigusi KPI. Šeimai 1959 m. gimė duktė Eglė (dabar Janušaitienė) – dailininkė, dėsto Birštono vaikų dailės mokykloje.

ARCHITEKTŪRINĖ VEIKLA

1957 – 1960 V.Stauskas dirbo architektu Kauno „Miestprojekte“. Projektai: J.Janonio aikštės (dabar Vienybės) Kaune ir architektūrinio ansamblio konkursinis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (I vieta) ir baigiamasis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (1961-1964); Pramprojekto rūmai (su A.Sprindžiu) (1967); Etninės kuršių sodybos restauracijos projektas, Neringa (1971).

Urbanistiniai projektai: Gyvenamasis kvartalas Nidoje (1970); Vanagupės poilsio komplekso I etapas, Palanga (1967); Kauno miesto ir priemiesčio zonos plėtros planai (dalis) (1981;2001); Neringos, vėliau Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniai planai (1968; 1994); pirmojo Lietuvos nacionalinio parko „Aukštaitija“ planas (1971).

Ekspozicijų projektai: Lietuvos ekspozicijos parengimas ir pristatymas Pasaulinėje parodoje EXPO 88 (Brisbanas, Australija). Lietuvos ekspozicija Pasaulinėje apželdinimo ir gėlininkystės parodoje FLORIADE–92 Nyderlanduose (VDU Kauno Botanikos sodas) (bronzos medalis) (1992).

MOKSLINĖ IR PEDAGOGINĖ VEIKLA

1961 m. V.Stauskas pradėjo dirbti moksliniu bendradarbiu Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI). 1967 m., baigęs doktorantūrą (buv. aspirantūrą), apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas (Pabaltijo sąlygomis)“. Šio mokslo darbo rezultatai bei anksčiau pradėti darbai LSAMTI kolektyve sudarė pagrindą įkurti naują mokslo tyrimo padalinį – Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių. V.Stauskas 1968 m. išrinktas jo vadovu. Sektoriaus veikla buvo orientuota į mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą projektiniams ar programiniams siūlymams.

1985 m. V.Stauskas apgynė architektūros habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema: „Rekreacinės aplinkos formavimo urbanistiniai principai (Pabaltijo sąlygomis)“. (Nostrifikuotas 1993 m. Lietuvos Mokslo taryboje). 1987 m. V.Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.

Prasidėjus nacionaliniam Sąjūdžiui V.Stauskas dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. 1989 m. išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu (1989 – 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m.

V.Stauskas atkurtajame VDU dirbo nuo pirmojo semestro (1989 m.) profesoriaus pareigose. Dvi kadencijas (1992–2000) ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Parengė 7 dėstomų dalykų programas (visose pakopose).

Lygiagrečiai dėstė Oslo, Trondheimo (Norvegija), Drezdeno, Neubrandenburgo (Vokietija), Linčiopingo ir Alnarpo (Švedija), Graco (Austrija), Tel-Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose. Fragmentiškai dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno Politechnikos institute (dabartiniame KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitete (buv. VISI) ir Klaipėdos universitete.

V.Stauskas yra 9 apgintų mokslo daktaro disertacijų vadovas (3 šalyse).

1972-2010 V.Stauskas skaitė pranešimus 19 Pasaulinių architektūrinės krypties kongresų (dauguma publikuoti).

V.Stauskas paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis (monografija, 2 brošiūros, 5 autoriniai skyriai kitose knygose, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai specialiuose žurnaluose). Dirbo indeksuojamo mokslinio leidinio „Urbanistika ir architektūra“ redkolegijos nariu (MA ir VGTU).

VISUOMENINĖ VEIKLA

Politinių partijų veikloje V.Stauskas nedalyvavo nei Lietuvos respublikos, nei SSRS laikais. 1958 m. V.Stauskas įstojo į Lietuvos Tarybinių architektų sąjungą (dabar LAS). Tarpais buvo renkamas LAS valdybos ar atestacinės komisijos nariu.

1988 m. V.Stauskas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio I suvažiavimo dalyvis.

1995 m. V.Stauskas tapo įkurtos Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku (dvi kadencijas).

V.Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių visuomeninių organizacijų, ir ekspertų tarybų veikloje: Tarptautinės landšafto architektų federacijos (IFLA) Pasaulinė tarybos narys, Lietuvos delegatas; Europos jūrų krantų apsaugos ir tvarkymo sąjungos (EUCC) narys, Lietuvos delegatas; Tarptautinės statybos ir architektūros mokslo ir inovacijų tarybos (C.I.B.) sekcijos „Architektūros vadyba“ ekspertas, Lietuvos atstovas; Tarptautinės „Rotary“ organizacijos narys.

Visuomeninė V.Stausko veikla buvo aktyvi ir Lietuvoje: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys – ekspertas; Kauno miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys; Neringos savivaldybės architektūrinės tarybos narys; Kuršių nerijos nacionalinio parko konsultacinės tarybos narys. V.Stauskas buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu.

MENINĖ VEIKLA

Personalinė akvarelių, grafikos ir foto darbų paroda (2003, Kauno architektų namai); Personalinės akvarelių, grafikos ir foto darbų parodos „Romantika“ ir „Romantika 2“ (2008 ir 2009, Kauno Architektų namai ir VDU Meno galerija „101“).

(parengta pagal PILOTAS.LT archyvinę medžiagą ir Vlado Stausko 2010.04.28. rankraštį)

VLADO STAUSKO LAIDOTUVĖS

Urna su velionio palaikais lapkričio 21 d., penktadienį, nuo 10:00 bus pašarvota laidojimo namuose Perlojos g. 37, Kaunas. Laidotuvės – lapkričio 22 d., šeštadienį, 14:00, Panemunės kapinėse, Kaune.

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

Kraštovaizdžio kaitos procesai, LRBP koncepcija

LIETUVOS BENDRASIS PLANAS: Parengtos dvi koncepcijos alternatyvos

2019 rugsėjo 6Be komentarųPILOTAS.LT

LR Aplinkos viceministras Marius Narmontas Seimo nariams vakar pristatė Naujojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepciją bei strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą. Pristatytoji koncepcija po

Kultūrinio kraštovaizdžio fondas

LYGIUOSIS Į PRITZKERĮ: Įsteigta 100.000 JAV dolerių kraštovaizdžio architektūros premija

2019 rugpjūčio 28Be komentarųPILOTAS.LT

Kultūrinio kraštovaizdžio fondas ką tik įsteigė Tarptautinę kraštovaizdžio architektūros premiją. Pirmoji tokio tipo tarptautinė premija bus įteikiama kas dvejus metus, o savo piniginiu svoriu prilygs

Melnragės parkas

TURĖS NAUJĄ PARKĄ: Klaipėdoje dėliojami Melnragės parko įrengimo darbai

2019 liepos 15Be komentarųPILOTAS.LT

Klaipėdoje netrukus prasidės Melnragės parko įrengimo darbai. Manoma, jog ši vieta prie jūros turi potencialą tapti svarbia rekreacine miesto zona. TERITORIJOS VAIZDAS PASIKEIS IŠ ESMĖS

James Benning

GROŽIS IR KONTEKSTAI: J.Benningo filmų apie kraštovaizdį programa

2019 vasario 12Be komentarųPILOTAS.LT

Amerikiečių filmų kūrėjas Jamesas Benningas (James Benning) jau daugiau nei 40 metų savo kūryboje aiškinasi, kaip skirtingų stilių ir formatų dėka kraštovaizdis generuoja socialines, politines

Aleksandro Stulginskio universitetas

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA: 100-mečio retrospektyva ir ateities perspektyvos Baltijos šalyse

2018 spalio 101 KomentarasPILOTAS.LT

Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga su Aleksandro Stulginskio universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir kt. rengia tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją, skirtą Lietuvos ir kitų Baltijos

VGTU Architektūros katedra

VGTU KRAŠTOVAIZDŽIO IŠŠŪKIAI: Tarptautinė konferencija ir studijos

2018 rugpjūčio 23Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Kraštovaizdžio architektūros studijų pradžią pažymi tarptautine konferencija „Globalūs ir lokalūs kraštovaizdžio iššūkiai“. Renginyje dalyvaus svečiai iš Estijos, Lenkijos, Olandijos. Rugpjūčio

Kultūriniai kraštovaizdžiai 2

KULTŪRINIAI KRAŠTOVAIZDŽIAI 2: Kaip nematerialus kultūros paveldas lemia gyvenimo kokybę?

2018 rugpjūčio 2Be komentarųPILOTAS.LT

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Specializuotas paskaitas, seminarus ir praktinius užsiėmimus joje ves tarptautiniai ekspertai ir dėstytojai.

Poezijos parkas

RENKAMI GERIAUSI: Paskelbtas kraštovaizdžio architektūros darbų konkursas

2018 liepos 31Be komentarųPILOTAS.LT

Aplinkos ministerija po ilgos pertraukos paskelbė geriausių kraštovaizdžio architektūros darbų konkursą. Konkurse bus atrinkti geriausi Lietuvos urbanizuotų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo ir neurbanizuotų teritorijų kraštovaizdžio apsaugos

Reiulf Ramstad Arkitekter

VIEŠBUTIS GURMANAMS: Suderino šiaurietišką racionalumą su provincijos paprastumu

2018 gegužės 2Be komentarųPILOTAS.LT

Prancūzijoje planuojamas pažangus viešbutis, kuriame šiuolaikiška architektūra organiškai įsilies į regiono kraštovaizdį bei tarnaus ne vien klientų poilsiui, bet ir jų gurmaniškiems ar estetiniams poreikiams.

Vilniaus kraštovaizdžio traktai

FORMUOJANT PEIZAŽĄ: Apie Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografiją

2018 kovo 91 KomentarasPILOTAS.LT

Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje kraštovaizdžio architektė Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė ir architektė Diana Poškienė skaitys paskaitą „Vilniaus kraštovaizdžio tapatumo topografija“. Renginys yra vasarą galerijoje sėkmingai įvykusios parodos

nepea_ca_170100_e01_xxx

ŠIUOLAIKIŠKA ŽALIOJI ERDVĖ: Kraštovaizdžio konkursas Kanadoje

2017 sausio 27Be komentarųPILOTAS.LT

Ant Otavos upės šlaito Nacionalinės galerijos užnugaryje plytintis Nepean Point – vienas svarbiausių Kanados sostinės apžvalgos taškų ir vietoženklių. Konkurso dalyviai kviečiami pasiūlyti scenarijų čia

images_straipsniu_foto_4793_panev_ko_161000_e01_xxx

RENKAMA GERIAUSIA KONCEPCIJA://PARKŲ SUTVARKYMO KONKURSAS PANEVĖŽYJE

Šių metų pavasarį Panevėžyje įvyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose buvo nagrinėta ir spręsta Skaistakalnio parko ir Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos vizija. Darbus šia kryptimi pratęsia paskelbtas Panevėžio

images_pulsas_foto_4577_skver_vn_140500_e01_bra

VILNIUS GAIVINA 10 SKVERŲ://IEŠKOMA TALENTINGŲ KRAŠTOVAIZDŽIO SPECIALISTŲ

Vilnius nusprendė naujam gyvenimui prikelti 10 skverų labiausiai apgyvendintuose miesto rajonuose, kad gamtos, ramybės ir poilsio vietą būtų galima rasti arti namų. Savivaldybė tam jau

images_pulsas_foto_4529_mazvy_kl_080900_e01_bra

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŲ KLUBAS://SPECIALIOJO PLANO LEIDINIO PRISTATYMAS

Pavasariui sukant į pabaigą, atgimsta Klaipėdos architektų klubas. Gegužės 20 dieną jame bus pristatytas specialiojo plano leidinys, skirtas uostamiesčio mažajai architektūrai, aplinkos estetikai, kraštovaizdžio formavimui.

images_pulsas_foto_4195_konfe_ap_151200_e01_xxx

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTO IŠŠŪKIAI://MOKSLINĖ PRAKTINĖ KONFERENCIJA

Klaipėdos universiteto menų akademijos architektūros, dizaino ir dailės katedra rengia mokslinę-praktinę konferenciją „Žmogus ir aplinka: kraštovaizdžio architekto iššūkiai“. Konferencija rengiama bendradarbiaujant su A.Zavišos fondu, Lietuvos

images_pulsas_foto_4092_parka_ma_130700_e01_bra

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA://PROFESIJOS HORIZONTAI IR SINERGIJA

Aplinkos ministerijoje rengiamas 3-iasis kraštovaizdžio architektų profesinis forumas. Jo tema – „Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija“. Forumą organizuoja Aplinkos ministerija, veiklos 20-metį mininti

images_phocagallery_3974_green_roof_1509_3974_e02_xxx

ŽALIASIS MILŽINAS://KALIFORNIJOJE PAIŠOMAS DIDŽIAUSIAS ŽALIASIS STOGAS

Kol pas mus diskutuojama ar žaliuosius stogus įrenginėti verta, vakariečiai šioje srityje nesidairo atgal. Ką tik paskelbta, kad Amerikoje planuojamas didžiausias toks stogas, kuris turėtų

images_pulsas_foto_3583_nemun_il_140500_e01_BRA

APLINKOS MINISTERIJA://PATIKSLINTOS 3 SAUGOMŲ TERITORIJŲ RIBOS

Vyriausybė ką tik patvirtino trijų saugomų teritorijų – Kunigiškės ir Žeimenos valstybinių kraštovaizdžio draustinių, taip pat Nemuno kilpų regioninio parko ribų planus. Draustinių ribos patikslintos

images_phocagallery_3397_Mire V Stauskas_3397_Stauskas_tit

MIRĖ VLADAS STAUSKAS://URBANISTAS, KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS, PEDAGOGAS

Šį rytą, kaip pranešama, mirė profesorius, habilituotas daktaras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio ir rekreacinėje architektūroje, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinėje erdvėje per

images_phocagallery_3031_leido_area_1404_3031_leido_fo_140400_e19_xxx

POEZIJA IŠ ORO://K.LEIDORFO FANTASTIŠKI KRAŠTOVAIZDŽIO FRAGMENTAI

Iš oro žemė atrodo marga ir įvairi it tam tikras gamtos ir žmonių sukurtas kilimas. Vokiečių fotomenininkas Klausas Leidorfas jos neaprėpiamų kraštovaizdžių bei miestovaizdžių tyruose

images_pulsas_foto_2761_plate_fo_131100_e01_xxx

TECHNOLOGIJOS GAMTAI://APLINKOTVARKOS PROJEKTŲ FOTOPARODA

Ukmergės savivaldybėje atidaroma aplinkotvarkos projektų fotografijų paroda „Technologijos gamtai“. Parodą sudarantys fotomenininko Audriaus Tuleikio darbai pristato kokius aplinkotvarkos projektus įgyvendino Lietuva per Europos struktūrinių fondų

images_pulsas_foto_2697_krast_pl_131000_e01_xxx

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA://ŠVEICARŲ PATIRTIS VILNIAUS SAVIVALDYBĖJE

Vilniaus miesto savivaldybėje atidaryta paroda „Šveicarų kraštovaizdžio architektūros bruožai“. Joje pristatomi 36 skydai, kurie supažindina su teorija bei istorija, atskleidžia esmę šveicariško braižo kraštovaizdžio architektūroje.

images_phocagallery_2237_meno prem_Stausk

13 KULTŪROS APAŠTALŲ//VYRIAUSYBĖ PASKYRĖ KULTŪROS IR MENO PREMIJAS

Vyriausybė už nuopelnus Lietuvos Respublikos kultūrai ir menui paskyrė 12 kultūros ir meno premijų labiausiai nusipelniusioms kūrybinėms asmenybėms: 3 režisieriams, 2 aktoriams, 2 muzikams, 2

images_phocagallery_2233_fast_trac_1302_2233_e04_xxx

ESTIŠKAS KELIAS RUSIJOJE://51 METRAS UNIKALIOS PATIRTIES IR EMOCIJŲ

Tarptautiniu mastu jau spėjusi pasižymėti progresyvi estų architektūros grupė „Salto“ ir toliau stebina originaliais architektūros bei kraštovaizdžio projektais. Vienas naujausių jos kūrinių – 51 metrų

images_straipsniu_foto_2208_parka_ut_130100_e01_xxx

UŽ KRAŠTOVAIZDĮ://UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖ SIEKS TARPTAUTINIO APDOVANOJIMO

PILOTAS.LT jau rašė kad  LR Aplinkos ministerijos apdovanojimo už kraštovaizdžio tvarkymą, pernai nusipelnė Utenos rajono savivaldybė. Kaip praneša Aplinkos ministerija, Utenos savivaldybė ką tik pristatyta