Šį rytą, kaip pranešama, mirė profesorius, habilituotas daktaras Vladas Stauskas. Tai viena aktyviausių personų Lietuvos kraštovaizdžio ir rekreacinėje architektūroje, palikusi ryškų pėdsaką nacionalinėje erdvėje per 57 profesinės veiklos metus.
Vlado Stausko aktyvumas ir gebėjimas dalyvauti visur kiek prigęso tik šiemet, kuomet užpuolė rimta liga. Šiaip, nepaprastai gyvybingas, aktyvus ir komunikabilus žilabardzdis profesorius spėdavo apibėgti visas architektūrines tarybas, architektūrines, urbanistines ir kraštovaizdžio konferencijas, forumus, susirinkimus ir atviras diskusijas ne tik Lietuvoje, bet buvo dažnas „ekspeditorius“ ir tolimiausiuose pasaulio kraštuose. Nenuostabu, kad V.Stauską pažinojo visi ir visur – studentai, architektai, kraštotvarkininkai, paveldininkai, savivaldybininkai, ministerijų žmonės, ministrai, įskaitant ir kai kuriuos prezidentus.
Beto, per 21-erius metus Vytauto Didžiojo universitete paleista į Lietuvą aibė profesoriaus mokinių, paženklintų „stauskine“ formule – AAA.
Tad nenuostabu, jog pernai profesorius įvertintas ir Vyriausybės kultūros ir meno premija. Ji vainikuoja ilgą V.Stausko įvertinimo ženklų rinkinį.
1968 _ LTSR Valstybinė premija už kompleksinį mokslo ir projektinį darbą „Lietuvos poilsio zonų perspektyvinio išvystymo schema“ (su kitais).
1972 _ LTSR Valstybinė premija už Juliaus Janonio (dabar Vienybės) aikštės Kaune architektūrinį ansamblį (su kitais).
1995 _ V.Adamkaus specialus diplomas – už Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo projektą.
2003 _ Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ su Riterio kryžiumi.
2003 _ Architektūros Riterio garbės vardas ir LAS ordinas (LAS).
2005 _ Garbės žymuo „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“ (LKAS).
2008 _ Kauno miesto Kultūros ir meno premija.
2010 _ Santakos garbės ženklas (Kauno savivaldybė).
TRUMPA VLADO STAUSKO BIOGRAFIJA
Vladas Stauskas gimė 1932-ųjų gruodžio 21 d. Kaune, savivaldybės tarnautojo šeimoje. Iki 1945-ųjų gyveno Dusetų miestelyje (Zarasų raj.). 1940 m. pradėjo lankyti Dusetų progimnaziją. Karui baigiantis tėvai siekdami išvengti represijų (buvo aktyvūs Šaulių sąjungos vietos vadovybės nariai) nutarė trauktis į Vakarus. Tačiau 1945 m. Raudonajai armijai apsupus pabėgėlius jau už Gdansko, teko grįžti į Kauną. V.Stausko tėvą KGB galiausiai vis tiek surado ir įkalino 10 metų Šiaurės Uralo lageriuose.
V.Stauskas mokėsi „Komjaunimo“ gimnazijoje (dabar „Aušros“) ir nuo 14 metų dirbo braižytoju architektūrinėse dirbtuvėse, kad padėtų išlaikyti 4 asmenų šeimą. 1947 m. V.Stauskas įstojo į Kauno politechnikumą, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas techniko–architekto kvalifikaciją. Vėliau V.Stauskas taip pat su pagyrimu baigė Kauno Politechnikos institutą (dabar KTU) 1957 metais, įgydamas architekto diplomą.
V.Stauskas 1956-aisiais vedė. Žmona Aina – inžinierė, baigusi KPI. Šeimai 1959 m. gimė duktė Eglė (dabar Janušaitienė) – dailininkė, dėsto Birštono vaikų dailės mokykloje.
ARCHITEKTŪRINĖ VEIKLA
1957 – 1960 V.Stauskas dirbo architektu Kauno „Miestprojekte“. Projektai: J.Janonio aikštės (dabar Vienybės) Kaune ir architektūrinio ansamblio konkursinis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (I vieta) ir baigiamasis projektas (su A.Sprindžiu ir kt.) (1961-1964); Pramprojekto rūmai (su A.Sprindžiu) (1967); Etninės kuršių sodybos restauracijos projektas, Neringa (1971).
Urbanistiniai projektai: Gyvenamasis kvartalas Nidoje (1970); Vanagupės poilsio komplekso I etapas, Palanga (1967); Kauno miesto ir priemiesčio zonos plėtros planai (dalis) (1981;2001); Neringos, vėliau Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniai planai (1968; 1994); pirmojo Lietuvos nacionalinio parko „Aukštaitija“ planas (1971).
Ekspozicijų projektai: Lietuvos ekspozicijos parengimas ir pristatymas Pasaulinėje parodoje EXPO 88 (Brisbanas, Australija). Lietuvos ekspozicija Pasaulinėje apželdinimo ir gėlininkystės parodoje FLORIADE–92 Nyderlanduose (VDU Kauno Botanikos sodas) (bronzos medalis) (1992).
MOKSLINĖ IR PEDAGOGINĖ VEIKLA
1961 m. V.Stauskas pradėjo dirbti moksliniu bendradarbiu Lietuvos Statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institute (LSAMTI). 1967 m., baigęs doktorantūrą (buv. aspirantūrą), apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją tema „Pajūrio atostogų poilsio rajonų urbanistinis organizavimas (Pabaltijo sąlygomis)“. Šio mokslo darbo rezultatai bei anksčiau pradėti darbai LSAMTI kolektyve sudarė pagrindą įkurti naują mokslo tyrimo padalinį – Rekreacinės ir landšafto architektūros sektorių. V.Stauskas 1968 m. išrinktas jo vadovu. Sektoriaus veikla buvo orientuota į mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą projektiniams ar programiniams siūlymams.
1985 m. V.Stauskas apgynė architektūros habilituoto daktaro (buv. mokslų daktaro) disertaciją tema: „Rekreacinės aplinkos formavimo urbanistiniai principai (Pabaltijo sąlygomis)“. (Nostrifikuotas 1993 m. Lietuvos Mokslo taryboje). 1987 m. V.Stauskui suteiktas profesoriaus vardas.
Prasidėjus nacionaliniam Sąjūdžiui V.Stauskas dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo Kaune procese. 1989 m. išrinktas VDU Atkūrimo tarybos nariu, Atkuriamojo Senato nariu (1989 – 1996). VDU Senato nariu buvo renkamas iki 2005 m.
V.Stauskas atkurtajame VDU dirbo nuo pirmojo semestro (1989 m.) profesoriaus pareigose. Dvi kadencijas (1992–2000) ėjo Menų fakulteto dekano pareigas. Parengė 7 dėstomų dalykų programas (visose pakopose).
Lygiagrečiai dėstė Oslo, Trondheimo (Norvegija), Drezdeno, Neubrandenburgo (Vokietija), Linčiopingo ir Alnarpo (Švedija), Graco (Austrija), Tel-Avivo (Izraelis) ir Tamperės (Suomija) universitetuose. Fragmentiškai dėstė Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno Politechnikos institute (dabartiniame KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitete (buv. VISI) ir Klaipėdos universitete.
V.Stauskas yra 9 apgintų mokslo daktaro disertacijų vadovas (3 šalyse).
1972-2010 V.Stauskas skaitė pranešimus 19 Pasaulinių architektūrinės krypties kongresų (dauguma publikuoti).
V.Stauskas paskelbė apie 200 publikacijų 5 kalbomis (monografija, 2 brošiūros, 5 autoriniai skyriai kitose knygose, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai specialiuose žurnaluose). Dirbo indeksuojamo mokslinio leidinio „Urbanistika ir architektūra“ redkolegijos nariu (MA ir VGTU).
VISUOMENINĖ VEIKLA
Politinių partijų veikloje V.Stauskas nedalyvavo nei Lietuvos respublikos, nei SSRS laikais. 1958 m. V.Stauskas įstojo į Lietuvos Tarybinių architektų sąjungą (dabar LAS). Tarpais buvo renkamas LAS valdybos ar atestacinės komisijos nariu.
1988 m. V.Stauskas buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio I suvažiavimo dalyvis.
1995 m. V.Stauskas tapo įkurtos Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) valdybos pirmininku (dvi kadencijas).
V.Stauskas iki mirties dalyvavo įvairių tarptautinių visuomeninių organizacijų, ir ekspertų tarybų veikloje: Tarptautinės landšafto architektų federacijos (IFLA) Pasaulinė tarybos narys, Lietuvos delegatas; Europos jūrų krantų apsaugos ir tvarkymo sąjungos (EUCC) narys, Lietuvos delegatas; Tarptautinės statybos ir architektūros mokslo ir inovacijų tarybos (C.I.B.) sekcijos „Architektūros vadyba“ ekspertas, Lietuvos atstovas; Tarptautinės „Rotary“ organizacijos narys.
Visuomeninė V.Stausko veikla buvo aktyvi ir Lietuvoje: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys – ekspertas; Kauno miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narys; Neringos savivaldybės architektūrinės tarybos narys; Kuršių nerijos nacionalinio parko konsultacinės tarybos narys. V.Stauskas buvo ir Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu.
MENINĖ VEIKLA
Personalinė akvarelių, grafikos ir foto darbų paroda (2003, Kauno architektų namai); Personalinės akvarelių, grafikos ir foto darbų parodos „Romantika“ ir „Romantika 2“ (2008 ir 2009, Kauno Architektų namai ir VDU Meno galerija „101“).
(parengta pagal PILOTAS.LT archyvinę medžiagą ir Vlado Stausko 2010.04.28. rankraštį)
VLADO STAUSKO LAIDOTUVĖS
Urna su velionio palaikais lapkričio 21 d., penktadienį, nuo 10:00 bus pašarvota laidojimo namuose Perlojos g. 37, Kaunas. Laidotuvės – lapkričio 22 d., šeštadienį, 14:00, Panemunės kapinėse, Kaune.
