Panevėžio miesto savivaldybė žengia dar vieną svarbų žingsnį siekdama atnaujinti Berčiūnų miško parką ir pritaikyti jį šiuolaikiniam poilsiui bei rekreacijai. Teritorijos atnaujinimo vizijos atviram architektūrinių idėjų konkursui pateiktos dvi koncepcijos, kurios pateko į kitą etapą – viešąjį svarstymą. Architektūrinių idėjų konkurso darbai eksponuojami Panevėžio miesto dailės galerijoje.
Panevėžyje rengiamas atviras architektūrinių idėjų konkursas „Rekreacinės erdvės sukūrimas atgaivinant Berčiūnų miško parką“. Projekto tikslas – ne tik atgaivinti Berčiūnų miško parką, bet ir sukurti dar vieną patrauklią viešąją erdvę, kuri papildytų Panevėžio rekreacinių vietų tinklą, greta tokių objektų kaip Senvagė, Skaistakalnio parkas ir Kultūros bei poilsio parkas.
Iki vasario 3 d. konkurse dalyvavę architektai pateikė dvi koncepcijas, kurios bus viešai apsvarstytos. Su laimėjusios koncepcijos autoriais bus pasirašyta sutartis dėl maždaug 50 ha teritorijos sutvarkymo.
Berčiūnų miškas – istorinė vietovė Panevėžio vakarinėje dalyje, tarpukariu garsėjusi kaip kurortas. Šią unikalią teritoriją juosia Nevėžio upė, Sanžilės kanalas ir geležinkelio bėgiai, o išskirtinis jos objektas – III a. siekiantis pilkapynas, vadinamas Švedkapiais.
Planuojamos Berčiūnų miško funkcinės zonos: Sporto ir aktyvaus laisvalaikio erdvės: padelio, badmintono aikštelės, nusileidimo trasa nuo kalvelės; Pažintiniai takai: vėjo, garsų, vaizdų gaudyklės, miško maudynės; Kultūrinis takas: pilkapiai su pakeltais takais ir apžvalgos aikštelėmis; Upės terasos: natūralios krantinės poilsiui ir meniniam įkvėpimui; Šeimos iškylų zona: kepsninių aikštelės, vaikų žaidimo erdvės; Sakralinė atminimo erdvė: tvarkoma bažnyčios aplinka, pėsčiųjų takai; Maudykla: smėlio paplūdimiai, maudyklos, natūralūs vandens objektai; Istorinė kurorto pramogų zona: renginiams skirta erdvė; Pušynas: žemės meno zona, skirta plenerams ir meniniams projektams.
Architektūrinio konkurso idėjas vertins komisija, sudaryta iš Savivaldybės administracijos specialistų, architektūros, urbanistikos ir kraštovaizdžio ekspertų. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – projekto architektūrinė išraiška, funkcionalumas, racionalumas, įtraukumas, ekonomiškumas bei aplinkosauginis ir socialinis tvarumas.
Architektūrinių idėjų konkurso laimėtojas paaiškės po vertinimo etapo, kuris numatytas vasario 21 dieną.
Vertinimo komisija: Gintautė Atkočienė – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorė; Saulius Glinskis – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, vyriausias architektas; Arvydas Narkevičius – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausias specialistas, vyriausias dizaineris; Gintautas Diržys – Lietuvos architektų sąjungos, Panevėžio skyriaus narys, architektas; Elė Kalvelė – Lietuvos kraštovaizdžio sąjungos narė, kraštovaizdžio architektė.
Konkursinių darbų parodą Panevėžio miesto dailės galerijoje galima apžiūrėti iki vasario 24 dienos.
Parengta pagal Panevėžio miesto savivaldybės informaciją.
Pav.: Konkursinis darbas devizu „Kurortas“. Pav.: Panevėžio savivaldybės.
Konkursinis darbas devizu „Kurortas“.
Konkursinis darbas devizu „Kurortas“.
Konkursinis darbas devizu „Dvyli.KA“.
Konkursinis darbas devizu „Dvyli.KA“.
Konkursinis darbas devizu „Dvyli.KA“.
