Įvairiose šalyse bei miestuose rengiami didesni ar mažesni, tarptautiniai ar vietinės reikšmės architektūros festivaliai – puikus būdas visuomenei pristatyti ne vien architektūros pasiekimus, bet ir naujas statybos formas, paskatinti į architektūrą žvelgti laisviau. Firmos „DUS Architects“ kolektyvas Roterdamo architektūros bienalėje – architektūros festivalyje „ZigZagCity“ – pristatė originalų „Namą-burbulą“ (angl. Burble Building).
Firmos „DUS Architects“ kolektyvo (H.Vermeulen, M. de Wit, H.Heinsman, M. van Wijk, J.Haeck, I.Nevskaya, L.Tondeur) suprojektuotas „Namas burbulas“ vadinamas pačiu trapiausiu ir šiuolaikiškiausiu pasaulio paviljonu. Jo sienos yra iš paprasčiausių muilo burbulų.
„Namo-burbulo“ pagrindas buvo 16 šešiakampių plieno baseinėlių, kurių vanduo sukūrė 35 m² ploto šviesą atspindintį paviršių. Akcijos dalyviai specialiais plieno rėmeliais virš pastarojo paviršiaus nuolat kūrė skaidrų šviesą atspindintį kiautą. Tai buvo savotiškas architektūrinis spektaklis, kurio dalyviai šio „skystojo stiklo“ fasadus galėjo kurti vėl ir vėl. Kaskart vis kitokius.
Žaismingasis „Namo-burbulo“ statybos procesas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tik linksmas ir nerūpestingas pasižaidimas. Vis dėlto jame glūdi daugybė simbolinių prasmių. Greta pastato laikinumo tokio paviljono kūrimas vaizdžiai iliustruoja nuolatinį atsinaujinimo ciklą architektūroje ar, pavyzdžiui, ekonominės krizės inspiruotą nekilnojamojo turto burbulo sprogimą. Taip pat jis – nauja kolektyvinės statybos forma, mat sukurti tokį muilo burbulų kiautą reikia mažiausiai dviejų žmonių. Beje, kuo daugiau žmonių dalyvauja „statyboje“, tuo paviljonas didesnis. Architektai sako, kad šiuo savo kūriniu norėjo sukurti vadinamąjį mentalinį paminklą, kuris akcijos dalyvių sąmonėje įsitvirtintų visam gyvenimui.
