NAMUI PAVILNIO PUŠYNE PLOJA MASKVA// TARPTAUTINĖ PREMIJA – „ARCHES“

Ką tik iš Maskvos grįžo ARCHitektūros Estetikos Studijos ARCHES trijulė su prabangiai švytinčia statulėle „ArchiP“. Ji pelnyta X Tarptautinio architektūrinio apdovanojimo konkurse, kuriame į septynias nominacijas pretendavo architektai iš daugiau nei dvidešimties valstybių. Lietuviai pripažinti geriausiais individualaus namo kategorijoje.

Įvairiausių architektūrinių ir interjero premijų pasaulyje netrūksta, tik Baltijos kraštai ir postsovietinė erdvė kol kas nėra labai dėmesinga architektūrai. Bene įtakingiausias rusakalbėje ervėje komercinės architektūros ir interjero žurnalas „Salon“, prieš dešimtmetį pradėjęs organizuoti platesnes architektūrines varžybas dėl savojo „oskaro“, pasiekė gana neblogų tarptautinių rezultatų.

LIETUVIAI – MARGOJE TARPTAUTINĖJE KOMPANIJOJE

Šiemet į 2011-ųjų “ArchiP’ą” pretendavo architektai iš Rusijos, Danijos, Jordanijos, JAV, Vokietijos, Graikijos, Latvijos, Lietuvos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Japonijos, Austrijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Kanados, Suomijos, Prancūzijos ir t.t.. Septyniose kategorijose nominuota net 70 projektų. Taigi, kovodama dėl apdovanojimo, sudija ARCHES turėjo gana profesionalią konkurenciją.

Studijos ARHES (architektai: Arūnas Liola, Rolandas Liola, Saulė Liolienė, Edgaras Neniškis, Vaida Sasnauskaitė) individualus gyvenamasis namas „Pušies šakos“, Vilniuje, yra prabangus savo dydžiu (695 kvm), apdailos medžiagomis ir individualaus dizaino elementais, tačiau gana nuosaikios estetikos. Saikingą pusiausvyrą čia palaiko ir subtili medinė fasadų apdaila. Kai tik apdovanojimų organizatoriai patalpins informaciją internete, be abejo bus smalsu pamatyti su kuo gi konkuravo „Pušies šakų“ namas.

TARP LAUREATŲ IR ŽYMUS VOKIEČIŲ ARCHITEKTAS

Arūnas Liola sakė portalui PILOTAS.LT, kad džiaugiasi, jog „ pavyko deramai atstovauti Lietuvos architektūros mokyklą solidžiame tarptautiniame architektūros konkurse“. Architektas sakė, kad studiją ARCHES įkvėpė, kad greta ant pjedestalo užkopė ir gana žinomas vokiečių architektas Jurgen Mayer H., 2003-iaisiais pelnęs prestižinį Mies Van der Rohe apdovanojimą „Jaunajam, kylančiam architektui“. Maskvoje vokietis apdovanotas Visuomeninių pastatų kategorijoje už pasienio kontrolės postą ties Sarpi (Gruzija).
Geriausiu daugiabučiu pripažintas olandų architektų Maartje Lammers ir Boris Zeisser projektas Nijmegen mieste. Komercinių pastatų kategorijoje triumfavo graikų architektas Konstantinos Labrinopoulos su kompanijos „Placebo Pharmacy“ biuru Atėnuose. Įdomi senų anglies kasyklų konversija į kultūros centrą Genko vietovėje (Belgija) pelnė architektams Johan Anrys, Freek Persyn ir Peter Swinnen apdovanojimą Renovacijos kategorijoje. Tarp konceptualistų pagirtas idėjinis dangoraižio Paryžiuje projektas (rusų architektai: Artiom Ukropov, Daria Listopad, Alexander Kudimov, Kirill Gubernatorov). Įdomioje Ambientinio dizaino rungtyje pagerbtas kanadiečių duetas John ir Patricia Patkau už Užuovėjos slidininkams projektą Vinipego apylinkėse (Kanada).

AR SAVA ARCHITEKTŪRA TOLIAU NUO KŪNO?

Reikia pripažinti, kad X Architektūrinių apdovanojimų konkursas atrodo ženkliai solidžiau, o „ArchiP‘o“ statulėlės panašumas į amerikinį „Oskarą“ jau nebėra tiek ironiškas. Lietuvos architektų sėkmė konkuruojant margame tarptautiniame turnyre, išlepintoje ir arogantiškoje Maskvos architektūrinėje erdvėje, yra neabejotinai įdomus ir vertingas patyrimas.

Ko gero nebus per drąsu teigti, kad nepaisant banguoto ir dažnai chaotiško lietuviškos architektūros manevravimo agresyvioje nacionalinėje terpėje, profesionalūs rezultatai – atsitinka. Ir tai pastebi netgi svetimi. Galbūt trūksta ne tiek jau daug, kad, išlaisvinus kūrybinį potencialą ir apribojus biurokratinę projektų dresūrą, Lietuvos architektūros mokykla suteiktų tautai ir daugiau progų nacionaliniam pasididžiavimui.