Yra daug neįtikėtinai skambančių teorijų, kurias patikrinti kol kas neįmanoma. Viena tokių – kad augalai gali kalbėti ar net – dainuoti. Menininkai G.Lassere ir A. Met Den Ancxt iš grupės „Scenocosme“ ne tik tuo šventai tiki, bet ir pabandė įsivaizduoti kaip tai galėtų skambėti. Londono dizaino festivalyje galima pamatyti jų interaktyvų sodą „Alsos“, kurio augalai groja įvairias melodijas.
Prancūzų menininkai G.Lassere ir A. Met Den Ancxt (grupė „Scenocosme“) kuria hibridines augalų bei skaitmeninių technologijų sistemas, kurios gamtą sieja su technologijomis. Pagal Londono dizaino festivalio programą Londono meno galerijoje „Waterman Gallery“ jie neseniai surengė instaliaciją, kur įrengė interaktyvų sodą „Alsos“. Jo lankytojas, gavęs prožektorių, patenka į vien ultravioletine šviesa apšveistą tamsų kambarį, kur įrengta interaktyvi laukinės gamtos šviečianti instaliacija su grojančiais plastikiniai augalais bei gėlėmis. Šių augalų skleidžiamas garsas čia priklauso nuo šviesos intensyvumo. Kiekvienas augalas aprūpintas sensoriumi ir skirtingai atsiliepia į prožektoriaus šviesos šilumą bei šviesą. Taip žiūrovai gali kartu su augalais kurti savo muziką.
Kitoje – gausiai apšviestoje – salėje menininkai įrengė instaliaciją „Akousmaflore“. Salėje pakabinti iš vazonų žemyn nusvirę augalai, melodiją pradeda „niūniuoti“ vos prie lapelius prilietus žmogui. Ir vienu, ir kitu atveju patys žiūrovai įtraukiami į dialogą su gamta ir kurti savo santykį su ja.
Menininkų G.Lassere ir A. Met Den Ancxt sukurtoje šioje fantastiškoje aplinkoje būtų galima būtų pasijusti it užburtame pasakų miške, tačiau aiškiai trūksta fėjų ir nykštukų. Beje, instaliacijos pavadinimą „Alsos“ menininkai pasiskolino iš Senovės Graikų, kuriems jis reiškė šventą mišką.
Parengta pagal grupės „Scenocosme“ ir "London Design Festival" informaciją.
