images_phocagallery_1099_pali_stog_1107_palys_po_110719_bru_e01

SENAMIESČIO DETEKTYVAS//DINGO KAUNO VILNIAUS GATVĖS TAPATUMO ŽENKLAS

Nuo Rotušės aikštės link Laisvės alėjos kadaise nutiesta Vilniaus gatvė – svarbiausia Kauno Senamiesčio arterija. Pagal architektų Rymantės Gudienės ir Rimvydo Palio parengtą rekonstrukcijos projektą 9-ajame dešimtmetyje ji pavirto patrauklia pėsčiųjų gatve, kurioje atgijo senųjų prekybos gatvių koloritas. Rekonstrukcijos autoriai tuomet giriami ir skatinami buvo valstybiniu mastu, o jos architektūriniai elementai, atrodo, išlaikė ir laiko išbandymą. Tačiau vienas svarbiausių Vilniaus gatvės mažosios architektūros elementų – individuali stoginė ties sankirtos su M.Daukšos gatvės kampo namu – neseniai paslaptingai dingo.

ATKŪRĖ PRARASTĄJĮ KULTŪRINĮ SLUOKSNĮ

Kauno Vilniaus gatvė – per Senamiestį nutysusi dalis kadaise į Vilnių vedusio svarbaus trakto. Pagal 1985 metais realizuotą Komunalinio ūkio projektavimo instituto architektų R.Gudienės ir R.Palio parengtą jos rekonstrukcijos projektą Laisvės alėjos pėsčiųjų zona buvo pratęsta iki pačios Kauno Senamiesčio širdies – Rotušės aikštės. Buvo suprojektuotos grindinio dangos, pastatų fasadai bei mažosios architektūros elementai – telefonų kabinos, šviestuvai, suoliukai, šiukšliadėžės, skelbimų stulpai ir kt.

Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektas išsiskyrė ne vien kompleksiškumu, bet ir naujovišku požiūriu į mažąją architektūrą – jos elementai kurti klasikinių formų, tačiau individualūs ir stilistiškai nesuvienodinti. Jų autorius architektas R.Palys PILOTUI.LT sakė, kad kurdamas įkvėpimo sėmėsi iš tarpukario knygų. „Norėjau sugrąžinti Kaunui tą kultūrinį sluoksnį, kurio jis jau nebeturėjo“, – pažymėjo architektas. Daugiausia jis prisipažino vargęs prie šviestuvų dizaino – padarė per 50 projektinių eskizų.

Architektų R.Gudienės ir R.Palio pastangos nenuėjo veltui – Vilniaus gatvės bei Rotušės aikštės rekonstrukcija buvo įvertinta TSRS Ministrų tarybos vardiniais diplomais, medaliais ir premijomis.

BUVO DIDŽIAUSIAS VILNIAUS GATVĖS ELEMENTAS

Pasak architekto R.Palio, vis dėlto svarbiausia yra ne kadaise gauti apdovanojimai, bet tai, kad naujieji elementai tiesiog suaugo su Kauno istorinėmis erdvėmis ir išliko iki šiol. Ties sankirtą su M.Daukšos gatve tuomet pastatytą stoginę R.Palys vadina didžiausiu projekto mažosios architektūros elementu, tapusiu svarbiu miesto tapatumo ženklu.

Projektuojant Vilniaus gatvės rekonstrukciją, 3 aukštų namas ties gatvių sankryžos kampu architektui pasirodė pernelyg didelis ir niurus. Palei ilgą jo Vilniaus gatvės fasadą pastatyta apie 3,5 metro aukščio stoginė ne tik suskaidė jo plokštumą, bet ir akcentavo pirmojo aukšto „Žibutės“ kavinę bei humanizavo pačią gatvių sankirtos erdvę. Tai buvo atskirai stovintis metalinių kolonų statinys su peršviečiamu armuoto stiklo stogu. Jis išsiskyrė grakščiomis kolonomis su kaneliūromis bei originaliomis „Centrolito“ fabrike išlietomis ketaus detalėmis – bazėmis ir kapiteliais. „Dabar tokių pagaminti Lietuvoje būtų tiesiog nebeįmanoma, todėl šis statinys reikšmingas buvo ir gamybine prasme“, – įsitikinęs projekto autorius.

BUVO TAPUSI VILNIAUS GATVĖS TAPATUMO ŽENKLU

Žinia, kad Vilniaus gatvės stoginė vieną dieną tiesiog dingo, architektą R.Palį tiesiog šokiravo. Vienas Vilniaus gatvės rekonstrukcijos autorių sakė negalįs suprasti kaip taip lengva ranka galima nugriauti miesto statinį, kuris yra ne tik svarbi svarbiausios Senamiesčio gatvės architektūrinės visumos dalis, bet jau ir tapęs Vilniaus gatvės tapatumo ženklu. „Tokie ženklai – didžiausia miestų vertybė, todėl civilizuotose šalyse jie yra puoselėjami ir ypatingai kruopščiai saugomi“, – įsitikinęs architektas. Jis sakė niekaip negalįs suprasti, kaip Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai galėtų leisti jį nugriauti. „Jei KPD Kauno teritorinis padalinys tokį leidimą išdavė, tai iliustruotų itin siaurą ten dirbančių specialistų miesto kultūros suvokimą“, – PILOTUI.LT pažymėjo R.Palys.

Architektas taip pat sutinka su nuomonę, kad KPD neturėtų vertinti visų be išimties istorinės dalies architektūrinių elementų, nors jie yra ir istorinėje dalyje. Jį šokiravo ir faktas, kad stoginės reikalai buvo sprendžiami pataliukais, apie jos demontavimo planus neinformuojant nei šio visuomeninio objekto projekto autorių, nei pačios visuomenės.

R.Paliui taip pat nesuprantama kokiais motyvais vadovaujantis demontuoti statinį galėtų prašyti ar patys imtis gretimojo namo patalpų šeimininkai – stoginė turi autonomišką konstrukciją ir stovi visai ne namo sklype, bet gatvėje.

KPD ATSAKOMYBĖS KRATOSI

PILOTAS.LT žiniomis, pastato pirmojo aukšto remontą projektuoja architektė D.Laurinaitienė. Kad stogine nėra vertinga ir gali būti griaunama, mūsų duomenimis, KPD specialistus įtikino, architektės R.Tumpienės atlikta analizė.

KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė E.Karalevičienė PILOTUI.LT pažymėjo, kad sovietmečio objektai šioje istorinėje miesto dalyje nėra saugomi, o ir leidimo griauti stoginę departamentas nėra išdavęs. „Pritarėme tik mums pateiktiems Vilniaus gatvės pastato patalpų remonto autorių pateiktiems principiniams projektiniams pasiūlymams bei paprašėme autorių patikslinti kas turėtų būti saugotina“, – aiškino valdininkė. Redakcija neturi duomenų, kad leidimą nugriauti būtų išdavusios ir kitos valdžios institucijos.

Pasak R.Palio, jei KPD ir nėra davusi leidimo nugriauti stoginę, tačiau šios institucijos pritarimas rengiamam gretimo namo remonto projektiniams pasiūlymams atveria kelią tokiems veiksmams. Architektui nesuprantama ir KPD nuomonė, kad viskas, kas sukurta sovietmetyje negali turėti architektūrinės ar kultūrinės vertės. Jam sunku patikėti ir kad unikali gatvės stoginė greta besikuriančio restorano savininkams gali atrodyti ne privalumas, bet trūkumas.

KETINO PANAUDOTI ARKLIAMS

Mūsų žiniomis, architektai R.Gudienė ir R.Palys ketina kreiptis į Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrį, kad šis ištirtų prapuolusios Vilniaus gatvės stoginės atvejį.

PILOTAS.LT žiniomis, išmontuotąjį šį vieną įsimintiniausių klasikinės stilistikos architektūros elementų Lietuvos miestų istorinėse dalyse ketinta vėl surinkti ir panaudoti. Šįkart – stoginei arkliams…

Komentarai

  1. jjj , teisyngas poziuris , anot kvad ir vylniuj galetu buti atkurti mediniai saligatviai , o nauju statybu nereiketu daryti , geriau leisti paliui statyti nauju elektrenus . va cia butu kultura , kazin palys kai state savo graziausius liustrus vilniaus gatvej ar galvoja apie visuomones nuomones tyrima … ar apie taij suzinojo tik po to ?

  2. vietoj to kad p. Palys eitu nesioti laikrasciu arba gertu odekolona taij niekaip negali liguistai atsidziaugti savo graziais sviestuvais ir tikisi kad jie ten stoves dar 800 metu . atristas , oj artistas . matyt dar kelios vasaros ir matyt nebus kam kovoti uz graziausius europos sviestuvus : ))) cia pencininku reikalaij megztosios beretes … smagus cia jiems laikmetis , gali ir medaliais pazvanginti …

  3. Rimai,
    puiku, kad ant Aleksoto tilto tuos okupantų tarybinius žvaigždėtus turėklus neuždėjo.
    Juk bet koks IMPORTAS (ką bekalbėti apie žydmadistinį žydbožnytinį) – turi būti įvardinamas okupaciniu paveldu, o ne kultūros paveldu.
    – Kažkas teisingai yra pasakęs, kad tauta pradeda nykti tuomet, kai atsiranda tolerancija importsvetimybėms. Tagi, ir gerai, kad okupantų simbolikos ant tilto nėra.

    O tos stoginės tikrai gaila – ji buvo taryt meno kūrinys Kaunui. Kovokite ligi galo, jei ir nelaimėsite prieš tą bobą.

  4. Neandriui.
    Rašote su pykčiu, manau, kad kažkieno paprašytas, bet vistiek atsakysiu nuoširdžiai.
    1. Aleksoto tilto turėklai. Netikėkite KVAD’o skleidžiama melaginga informacija.
    Mano projekte TIKRAI parodytas senųjų turėklų grąžinimas į vietą, tačiau tiltų ekspertai, gamybininkai ir savivaldybė atsisakė juos grąžinti dėl šimto tonų svorio, nesaugių
    įtvirtinimų,kreivų geometrinių formų ir kitų priežasčių, nežiūrint, kad jie seniau
    šiaip taip laikėsi.Tokie yra nauji reikalavimai strateginiam objektui. Vietoj jų norėjo
    dėti tipinius chruščiovinius daugiabučių gyvenamųjų namų tipo turėklus iš plonų
    vertikalių virbaliukų. Man vos pavyko įtikinti, kad tai yra labai blogai ir suprojektavau
    dabartinius (tik 20 tonų svorio) masyvius plieninius solidžių formų turėklus. Manau, tai bent iš dalies kompensuoja anų praradimą. Sutikite, kad tai yra geriau negu tipiniai chruščioviniai
    iš virbaliukų.
    2. Kioskeliai. Tie kioskeliai ir man nepatinka, mes jų neprojektavome, su mumis nebuvo
    derinta. Jie yra savavališki, a lia telefono būdelės ir menkina bendrą gatvės įspūdį.
    3. Šviestuvai. Rašote, kad šviestuvai durniausi visoje Europoje. Nežinau, kada Jūs pirmą
    kartą Europą pamatėte. Aš tai nuo ankstyvos vaikystės augau šeimoje prie puikių prieškarinių iliustruotų leidinių ir tikrai šioje srityje nesu diletantas. Mano projekte
    šviestuvai buvo viengubi tokie kaip prie katedros. Tas dvigubas viršūnes uždėjo
    prievarta. Ir dar tos išsiskėtę gėlinės ant šviestuvų atramų, primena kaliauses.Tos
    pačios gėlinės ant mano projektuoto Čiurlionio tilto aukštų šviestuvų atrodo visai
    neblogai. Sieksime grąžinti tikrąjį šviestuvų pavidalą kaip prie katedros. Tada išnyks
    ir viena nereikalinga tarpinė detalė tarp viršūnės ir atramos.
    4. Stoginė. Pavartykite leidinius apie Paryžių, Londoną, Budapeštą ir pamatysite, kad
    tai yra ta pati nuotaika ir ta pati dvasia ir joks disneilendas kaip Jūs sakote. O visų
    mažųjų formų stilistiką specialiai dariau nesuvienodintą ne taip kaip dauguma
    kompleksų tada buvo projektuojami vieno stiliaus. Norėjau, kad kiekvienas elementas
    ( būdelės, šiukšlių dėžės ir t.t.) atstovautų savo “rūšį”, turėtų sąsajas su savo rūšies istorija
    ir būtų lengvai atpažįstamas. Tai vienas iš senųjų Europos miestų bruožų. Tuo pačiu
    siekiau lyg grąžinti Kaunui prarastą tarpsnį, kurio jis neturėjo. Manau, prie to šiek tiek
    prisideda ir klasikinė estetika.
    5. Aleksoto tilto pakeliamoji dalis. Štai čia tikra Kauno tragedija. Netekome unikaliausios
    atrakcijos, kurią turi, pvz., Peterburgas ir kiti miestai. Iš pat pradžių reikalavau atstatyti
    pakeliamąją dalį. Tam pritarė ir A.Miškinis. Tačiau KVADas ir paminklosaugininkai
    to neleido. Turiu jų raštą. Apmaudu, kad kvadininkės skleidžia klaidinančią informaciją
    būk tai čia mano, o ne jų kaltė. Matyt, skalbia savo mundurus. Žema.

    Jurgis Rimvydas Palys

  5. Kažkas duoda vaizdų. Rytoj su dviračiu numinsiu pasižiūrėti.

  6. pats stogines sprendimas gal buvo ir neblogas, bet vieta siai stoginei visai ne tinkama, dabar atsivere gatves panorama, antra, tokiam apgriuvusiam senamiesciui kaip Kauno, viena griuvena daugiau ar maziau…
    Pritariu tai nuomonei, kad, jei butu atnaujinama mineta Vilniaus g-ve, ten esancias telefono budeles, gatviu sviestuvus ir kitus mazosios architekturos sovietinius tvarinius butina pakeisti, Sie kuriniai- dirbtinai sukurtas ale antikvaras.

  7. Kvailiausia, kad miesto tapatumo zenklai naikinami be jokio rimto reikalo. Stogine niekam netrukde, net butu suteikusi naujai francuziskai kavinei nemokamo sarmo. Kai griauti pakanka vienintelio motyvo ,man nepatinka’ – kulturos nera. Kai miestas pagal tokius motyvus isduoda leidimus griauti – jis ne miestas. Tik klajokliu stovykla.

  8. Dingo ne tik Vilniaus gatves, bet ir viso miesto tapatumo zenklas! Atsimenu, kai miestelenai sustodavo juo pasigrozeti, buriai lenku turistu fotografuodavo si nuotabu architekturos kurini. O dabar liko tik genialiu sovietmecio urbanistu atradimas – pereinami senamiescio kiemai, o kazin uz ja diplomo niekam nedave .
    P.S. Pagarba Paliui ir Gudienei, kad bent jau tu nuotraukoje medaliu ant krutines nenesioja.

  9. Skandalas. Buvo vienas is graziausiu ir originaliausiu Vilniaus gatves elementu. Mes buvom su juo suauge. Jei Faniera butu mates ta stogine, gal nesamoniu nevapetu. Is viso keista, kaip toks Faniera atsirado siame portale?… Idomu butu suzinot, kaip Faniera uz nepriklausomybe kovojo?

  10. Viena Senamiesčio nesamone mažiau – nuo to tik gražesnis miestas ir tiek. Kur buvo tikrai įdomūs ir vertingi Aleksoto tilto turėklai – Paliui jie pasirodė nereikalingi, o sovietinis šlamštas, suvirintas iš kažkokių vamzdžių, vien dėl to, kad projektuotas jo paties tapo neatsiejama Senamieščio dalimi. Kodėl tas Vilniaus gatvės sprendimas su tomis „disneilendiškomis“ telefonų būdelėmis, su bumbulais, nepatogiais suolais, kioskeliais ir durniausiais kokius teko Europoje matyt šviestuvais yra neginčijame vertybė? Nenoriu pirkšti savo nuomonės, bet bent jau man atrodo, kad tas Vilniaus gatvės įvaizdis net šiek tiek menkina Senamiestį. Gražūs šiuolaikiški šviestuvai, suolai, šiukšledėžės tikrai pagyvintų ir taip gražią be stoginės Vilniaus gatvę.

  11. Net savo bute griaudamas sieną,turite tai suderinti su kaimynu ir valdiškom instancijom,o čia -viešoji erdvė,gatvė.Net.Švedijoje,kur nebuvo okupacijos,galioja griežtos taisyklės-ten nėra „ką noriu-tą darau“,už „kiekvieno šū…niekio“ pašalinimą be leidimo ko gero sumokėtumėte solidžią baudą ir gražintumėte į vietą.

  12. Tik pagalvokit – dingo stoginė! Katastrofa!
    Ar dėl to už nepriklausomybę kovojom, kad dabar,
    norėdami pašalint bet kokį sovietmečiu ar anksčiau statytą šūdniekį turėtume leidimų prašyti ?
    Jau 20 metų kaip baigėsi „mūsų visų“ era.
    Atėjo laikas ASMENS laisvei ! Ką noriu – tą darau !

  13. Taip, stoginė iš tiesų buvo savo vietoje. Bet juk nūdienos architektams įprasta griauti viską, ką jų pirmtakai pastatė…

  14. kaip supratau, tai patalpų savininkai tiesiog pavogė miestui priklausantį daiktą, ir ne tokį mažą… kažkas galėtų grindinį iš gatvės išsiardyti – sode visai praverstų.

  15. Jei ir toliau viskas vyks tokia kryptimi,tai vietoje „sovietinių“ betono trinkelių bus „atkurtas“ carinis medžio lentų šaligatvis?

Rašyti komentarą

Susije straipsniai

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

TILTAS PAS RADVILAS: Architektas J.R.Palys Kėdainiams mezga ambicingą legendą

2017 vasario 1015 KomentarųAudrys Karalius

„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man yra didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“- sako

stogi_di_170100_e01_xxx

APDOVANOJO IKEA PASTOGĘ: 9-oji Beazley premija

2017 sausio 31Be komentarųPILOTAS.LT

Londono dizaino muziejus Beazley premija kasmet apdovanoja už dizainą, kuris skatiną pokyčius, didina prieinamumą, išplečia ribas bei atitinka metų dvasią. Neseniai paaiškėjo, jog 2016 metų

images_phocagallery_4776_aplin_apdo_1609_4776_palys_po_160900_e01_bra

PAGERBTI KŪRYBIŠKIAUSI://APLINKOS MINISTERIJA ĮTEIKĖ APDOVANOJIMUS

Aplinkos ministerija įteikė 3 apdovanojimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiemet jie atiteko architektams Jurgiui Rimvydui Paliui ir Ievai Jurgitai Palytei Veilandienei už

images_pulsas_foto_4723_senam_fo_160900_e01_xxx

LIETUVOS SENAMIESČIAI://IRIDIJAUS ŠVELNIO FOTOPSICHOFILOSOFINĖ PARODA

Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salės fojė atidaryta fotomenininko Iridijaus Švelnio personalinė paroda iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“. Šis fotografijų ciklas yra atspaustas naudojant vieną iš

images_straipsniu_foto_4600_tit2_e15_bra

SENAMIESČIO GATVĖS DIZAINAS:// AR IŠMESIME ORIGINALUS DĖL SERIJINĖS PIGUVOS?

Į Kauno senamiestį pastaruoju metu įsisuko chunveibiniško “modernizavimo” entuziastai, kurie iš komercinių paskatų arba iš visiško neišmanymo keičia originalius gatvės dizaino elementus naujomis tipinėmis štampuotėmis.

images_phocagallery_4549_sraig_post_1605_4549_tit_e22_bra

AEROARCHITEKTŪRA KAUNE://AVIACIJOS LOPŠYJE – SPINDINTIS ARCHITEKTŪRINIS KŪNAS

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome ką tik iškilmingai kareiviams perduotas Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postas. Aerodromo saulėje spindintis naujas metalinis „kūnas“

images_phocagallery_4532_karin_post_1605_4532_karin_kn_160500_e07_bra

SRAIGTASPARNIŲ BAZĖ://ALEKSOTE „NUTŪPĖ“ TECHNIŠKAS KARINIŲ PAJĖGŲ POSTAS

Kauno savivaldybė šiandien karinėms pajėgoms oficialiai perduoda naują Karinių pajėgų paieškos ir gelbėjimo postą. „Žvynuotąjį“ techniškos išvaizdos statinį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje „nutupdė“

images_phocagallery_4430_vilni_gatv_1604_4430_vilni_kn_1603000_e15_bra

PAVOJUS SENAMIESČIO DVASIAI://MAŽAJAI ARCHITEKTŪRAI GRESIA IŠNYKIMAS

Svarbiausia Kauno Senamiesčio gatvė 9-ajame dešimtmetyje atgijo – atgavo svarbioms istorinėms miestų erdvėms būdingą atmosferą. Architektų Rimvydo Palio ir Rymantės Gudienės architektūriniai sprendiniai bei individuali

images_phocagallery_4401_polic_gria_1603_4401_polic_gal2_1603_4401_polic_vn_160300_e03_ama

PALAIKYMO AKCIJA://GRETA BENDRAMINČIŲ POSTMODERNIZMO GRYNUOLIO FONE

PILOTAS.LT neseniai rašė apie architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuoto raudonplyčio Kelių policijos pastato Vilniuje architektūrinę reikšmę, planus jį nugriauti ir opią naujojo paveldo

images_pulsas_foto_4134_senam_vn_151100_e01_xxx

VILNIAUS SENAMIESČIO TVARKYMAS://PRISTATOMAS SPECIALUSIS PLANAS

Kultūros paveldo departamentas pradeda Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – tvarkymo plano – sprendinių pristatymą. Supažindinimas su šiais sprendiniais bei konsultavimas vyks

images_pulsas_foto_4124_senam_kl_120700_e01_bra

GAIVINS SENAMIESTĮ://UOSTAMIESČIO POLITIKAI IEŠKOS NAUJŲ INVESTUOTOJŲ

Apžiūrėję natūroje senamiestį, Klaipėdos miesto politikai nutarė pasistengti pagerinti situaciją jame bei tam paieškoti naujų investuotojų. Apleistiems istorinės uostamiesčio dalies pastatams ir teritorijoms investicijų žadama

images_phocagallery_4114_miski_memo_1511_4114_tit-1 fbra

VĖLINIŲ MINTYS:// ALGIMANTAS MIŠKINIS TIKĖJO DARNIU ARCHITEKTŪROS SAMBŪVIU

Prieš porą savaičių atsisveikinome su didžiu žmogumi, akademiku Algimantu Miškiniu. Tai be galo didelė netektis mūsų architektūrai. Laidotuvės buvo itin kuklios, palydinčiųjų į Karmėlavos kapines

images_pulsas_foto_4108_stote_kn_151000_e01_xxx

ATSPARESNĖS VANDALAMS://KAUNAS KEIČIA VIEŠOJO TRANSPORTO STOGINES

Kaune ką tik pastatyta pirma naujo tipo viešojo transporto stotelės stoginė. Naujosios stoginės pirmiausia bus įrengtos tose vietose, kur iki šiol jų nebuvo, o vėliau

images_phocagallery_4061_dainu_konk_1510_4061_dainu_ko_151008_e01_bra

LIŪDNOS KAUNO ARCHITEKTŪRINĖS DAINOS://PROJEKTINĘ IDĖJĄ PARINKO IŠ DVIEJŲ

Kaune ką tik pasibaigė Dainų slėnio renovacijos idėjų konkursas. Paaiškėjo, jog pirmoji vieta jame paskirta projektui „Spindulys“, kuris nurungė… vienintelį konkurentą. Konkursas formaliai lyg ir

images_phocagallery_4058_istor_sena_1510_4058_tit-2_graviur kaunas

VDU ISTORIKŲ NAUJIENOS://KAUNO SENAMIESČIO TYRIMAI IR INTERPRETACIJOS

Keturi Vytauto Didžiojo universiteto istorikai, remdamiesi istorinių, architektūros ir archeologijos tyrimų duomenimis sumanė atskleisti Kauno senamiesčio kultūrinę ir istorinę savastį tarpdisciplininėje perspektyvoje.

images_phocagallery_3940_sveci_viln_1508_3940_e02_xxx

PERNELYG KONSERVATYVU://APSVARSTĖ SVEČIŲ NAMUS VILNIAUS SENAMIESTYJE

2015 rugpjūčio 173 KomentaraiAlmantas Bružas

Vilniaus senamiestyje, ties Lydos ir Mikalojaus gatvių sankryža ketinama statyti 4 apartamentų svečių namus su galerija ir SPA zona. Bendrovės „Archihalė“ parengtą jų projektinį pasiūlymą

images_phocagallery_3889_pilie_soda_1507_3889_pilie_kn_150700_e01_xxx

RŪDINTAS PILIES KAIMYNAS://ŠIUOLAIKINIS DŪRIS KAUNO SENAMIESTYJE

Lietuvoje senamiesčiai yra savotiški istorinės architektūros rezervatai, kuriuose yra įprasta vaikščioti atsargiai ir ant pirštų galiukų. Kiekvieną vos laisvesnį architektų kvėptelėjimą čia seka budrios paminklosaugininkų

images_straipsniu_foto_3675_skulp_vn_140900_e01_bra

PATOGUS IR NEPATOGUS PAVELDAS://AKTUALUS SEMINARAS-DISKUSIJA VILNIUJE

Vilniuje, Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje rengiamas mokslinis seminaras-diskusija „Patogus ir nepatogus paveldas“. Aktualiame renginyje bus diskutuojama apie sovietmečio architektūros paveldą, kuris vertinamas itin nevienareikšmiškai ir

images_phocagallery_3643_marij_radi_1503_3643_e08

„MARIJOS RADIJO“ INTRIGA://NAUJA VILNIAUS G. STOGO VARIACIJA ATSAKYMO NEDAVĖ

Kauno Vilniaus gatvėje nuo seno žiojintis tarpas – vienas svarbiausių neužstatytų sklypų Senamiestyje ir bene vienintelis toks svarbiausioje miesto istorinės dalies gatvėje. Šioje išskirtinėje Senamiesčio

images_straipsniu_foto_3605_skulp_kn_120800_e03_BRA

BRĘSTA JUODASIS SCENARIJUS://IŠKILO PAVOJUS KULTŪRAI IR MENUI LIKTI BE PARAMOS

Jei išsipildys prognozuojamas liūdnasis scenarijus, Lietuvos kultūros ir meno sektoriui greitai ateis ypač sunkūs laikai. Mat Kultūros ministerijai nesugebėjus laiku pasirengti Europos Sąjungos paramai, iškilo

images_phocagallery_3241_MMC projekto svarstymas_3241_MMC projketo svarstymas_tit

MMC PASUKO IŠ KELIO://PROJEKTAVIMĄ TĘSIA PASKATINAMOSIOS PREMIJOS LAIMĖTOJAI

 MMC projektas, arch. FlexiForma Nepaisant daugybės sėkmingų estų bei latvių architektūrinės kultūros pavyzdžių ir pavienių vietos architektūros entuziastų pastangų, demokratiškoji architektūros konkursų praktika Lietuvoje taip

images_phocagallery_2979_Rotuses turgelis_pav_2979_Rotus turgel_tit

UNIFORMUOTAS SENAMIESTIS – MIRĘS SENAMIESTIS://KAUNAS, ROTUŠĖS A.

Kauno miesto tarybos kolegija vakar pritarė pasiūlymui nuo kitų metų Rotušės aikštėje kasmet šiltuoju metų laiku įsikuriančioms lauko kavinėms ir terasoms taikyti naują vieningą koncepciją.

images_phocagallery_2705_Putv_pav_2705 Putv_tit

IŠPRIEVARTAVIMAS LEGALUS://„JAMPULSO“ PROJEKTAS SUDERINTAS DAR 2004

Pačioje Naujamiesčio širdyje, V.Putvinskio 45, ant stilingo „smetoniško“ daugiaaukščio spėriai statomas stambus ir architektūriškai agresyvus antstatas, gavęs „jampulso“ vardą, po portalo PILOTAS.LT publikacijos sulaukė ne

images_straipsniu_foto_2657_agila_pr_130900_e01_xxx

LAS SUREAGAVO://NAUJĄJĮ „AGILOS“ KONKURSĄ PASIŪLĖ NUTRAUKTI

PILOTAS.LT dar vasaros viduryje rašė apie naująjį viešųjų pirkimų konkursą „Agilos“ projektui ir statybai, Neringos savivaldybės tyliai paskelbtą per patį atostogų įkarštį. Šis viešųjų pirkimų

images_phocagallery_2371_botel_prei_1304_2371_botel_prei_1304bl_2371_botel_pr_120700_e08_BRA

PREILOS BOTELIŲ ISTORIJA://SIŪLOMĄ TAIKĄ PALAIKĖ IR ŠALIES VYRIAUSYBĖ

PILOTAS.LT neseniai rašė, kad Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasiūlė sudaryti taikos sutartį su Preilos botelių statytojais. Ką tik paaiškėjo, kad taikos sutarties projektą dėl šių