Kaune ką tik pasibaigė Dainų slėnio renovacijos idėjų konkursas. Paaiškėjo, jog pirmoji vieta jame paskirta projektui „Spindulys“, kuris nurungė… vienintelį konkurentą. Konkursas formaliai lyg ir įvyko, tačiau tuo pačiu jis ir atskleidė, jog Kauno miesto architektūrinė politika yra gilioje duobėje iš kurios ropštis nė kiek nesiruošia.
REIKŠMINGAS ISTORINE IR TAUTINE PRASMĖMIS
Pagal architekto V.Zubovo (1909–2007) projektą 1965 metais įrengtas Dainų slėnis jautriai įsiliejo į Kauno Žaliakalnio kraštovaizdį ir tapo svarbia jo visuomeninio gyvenimo dalimi. Jis reikšmingas ir istorine bei tautine prasmėmis – čia vykdavo Dainų šventės, Poezijos pavasario renginiai. Tačiau dainų slėnio infrastruktūra nūnai ne tik morališkai pasenusi, bet ir visiškai susidėvėjus fiziškai. Ją atnaujinti tiesiog būtina.
Kauno savivaldybės užsakymu Kauno architektūros urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) surengtas konkursas miesto architektams turėjo tapti proga prisiliesti prie šio unikalaus visuomeninio objekto. Vis dėlto kontakto tarp jo ir architektūrinės bendruomenės šįkart bemaž neįvyko – savo darbus organizatoriams atnešė vos dvi architektų grupės. O ir į surengtąjį viešajį darbų aptarimą atėjo vos 15 žmonių.
KAUET direktorė ir vertinimo komisijos pirmininkė Jūratė Merkevičienė viešajame projektų aptarime (recenzentai Martynas Mankus ir Rymantė Gudienė) pažadėjo išanalizuoti priežastis dėl kurių savo vizijas pateikė vos 2 architektų kolektyvai. Pasak jos, taip esą galėjo nutikti, nes šiemet KAUET beveik vienu metu rengę 2 architektūrinių idėjų konkursus. Recenzentas M.Mankus dar paminėjo aiškios užduoties stoką. Vis dėlto pagrindinės priežastys greičiausia yra šiek tiek kitos.
KONKURSAS IT VALDŽIOS NUMESTAS KAULAS
Net pareigingus savo miestą mylinčius architektus gali apimti neviltis sužinojus, jog rengiamas konkursas tėra formalumas arba dar blogiau – farsas. Mat jo rezultatų įgyvendinti net nesiruošiama.
Gan optimistiškai prasidėjusio (PILOTAS.LT žiniomis, sąlygas pasiėmė 25 kolektyvai) konkurso eigą greičiausia kažkas staiga „užšaldė“. Aišku, taip galėjo atsitikti dėl konkurso sąlygų sudėtingumo – konkurso objektas yra „paveldinis“. Vis dėlto apie tai daugelis žinojo net ir be sąlygų.
Priežastis turėjo būti stipri ir netikėta, galinti be gailesčio sutrypti prasikalusius patriotizmo ar idealizmo daigus. O tokia galėjo tapti, vykstant konkursui, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio staiga „ištrauktas“ daugiamilijoninis sporto komplekso projektas. Mat pastarasis, iki tol architekto Jono Audėjančio komandos paišytas slaptai, apima ne vien S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, Kauno halę ir kitus objektus tarp kurių ir… Dainų slėnis. Beje, aprašomame konkurse nagrinėjamą tos pačios savivaldybės užsakymu (!).
Pilnai tikėtina, jog viso Ąžuolyno kompleksinio projekto kontekste potencialiems konkurso dalyviams Dainų slėnio renovacijos konkursas galėjo pasirodyti it valdžios atsainiai numestas kaulas. Tuo labiau, kad žymiai stambesni jo objektai yra „daromi“ be konkursų, viešųjų aptarimų ar kitų ten „demokratiškų nesąmonių“. O ir spręsti Dainų slėnio funkcinius dalykus atsietai nuo viso komplekso yra tiesiog neprofesionalu.
TĘSIAMOS „KLASIOKŲ“ TRADICIJOS
Liūdnokas Dainų slėnio konkurso rezultatas tik patvirtina, kad keičiantis Kauno valdžiai, antrojo šalies miesto politikoje niekas nesikeičia – ši sritis ir toliau lieka podukros vietoje, nepaisant ir šalies architektūrinės strategijos užuomazgų.
Neįtikėtina, tačiau nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol Kaunas nerealizavo nė vienos kūrybinio architektūros konkursą laimėjusios projektinės idėjos. Nors per šiuos metus konkursų įvyko ne taip jau mažai. Konkursai konkursais, tačiau projektai ir toliau čia įgyvendinami tęsiant „švogerių“ ar „klasiokų“ tradicijas. Tokiame kontekste vos dviejų architektūrinių kolektyvų dalyvavimą konkurse veikiau galima laikyti dėsningu nei netikėtu.
Reikėtų pažymėti, kad pastaraisiais mėnesiai situacija visgi šiek tiek pasikeitė. Mat dabartiniam merui oficialiai patarinėja net 3 architektai bei architektūros teoretikai. Palyginti, kitų meno sričių visuomeninių patarėjų tarp 26 viešai skelbtų nebuvo nė vieno. Tačiau, kaip matyti iš dabartinės situacijos, šie pokyčiai yra labiau formalūs ir nebūtinai į teigiamą pusę. Gal net labiau atvirkščiai. Beje, viešajame Dainų slėnio projektų aptarime nebuvo matyti nė vieno savivaldybės atstovo nei patarėjo. Situacija, ko gero, dėsninga ir nurodanti, jog architektūriniai-urbanistiniai klausimai mieste sprendžiami kitur.
PASIRINKO DRAUGIŠKESNĮ APLINKAI
Nepaisant konkurso konteksto keliamos gana slogios nuotaikos, itin kuklaus konkurso dalyvių bei juo besidominčių interesantų skaičiaus, vertinimo komisija nutarė paskirti pirmąją vietą. Pastaroji kartu su 4.000 eurų premija atiteko projekto „Spindulys“ autoriams, kurių pateiktas darbas įvertintas šiek tiek palankiau nei kolegų. Kaip pažymėjo vertinimo komisijos narys architektas Rolandas Palekas, pastarasis darbas buvo draugiškesnis aplinkai, o šioje vietoje tai yra ypač svarbu.
„Spindulio“ autoriai Dainų slėnyje pasiūlė įrengti gana minimalistines betonines tribūnas, kurios būtų ir meno kūriniu. Jose atliktas reljefinis piešinys, žiūrovui judant, keistųsi, o didžiausią įspūdį darytų ne renginių metu. Numatytas paslėptas apšvietimas aplinkai suteiktų monumentalumo bei vizualinio švarumo. Šio pasiūlymo autoriai į konkurso užduotį taip pat pabandė pažvelgti plačiau – pasiūlė parkavimo aikštelės Ąžuolyne bei iš jos vedančio tako sprendinį.
MUZIKINĖS TERASOS ĮTIKO MAŽIAU
Konkursinis darbas devizu „Muzikinės terasos“, vertinimo komisijos sprendimu, liko antroje vietoje. Šio projekto autoriams atiteks 2.500 eurų premija. Jų darbe didžiausias dėmesys paskirtas naujiems medinių konstrukcijų stogams. Tačiau pastarojo architektūrinio elemento gana neišbaigtas siluetas, esamos skulptūros iškėlimas į kitą vietą, didelį ūkinių patalpų plotai su žaliaisiais stogais kėlė nemažai abejonių. Komisijos įvertinime šios, ko gero, ir atspindėjo.
Šiuo metu Kaune vyksta ir dar vienas abejotinos perspektyvos konkursas – 30 ha teritorijos Aukštojoje Fredoje, Lakūnų plente panaudojimo projekto. Jo rezultatus sumuosime lapkritį.
Adas
( 2015-10-13 )
Pirma premija paskirta niekiniam projektui. Jis nieko absoliuciai neduoda esamu atveju. Net choristu tribunos nepridengtos stogu. Jokiu salygu atlikejams, igarsinimui, apsvietimui, renginio dizainui. Kaimas totalus.
Ziuri komisija, aisku ir vel lieka uzslaptinta. Su tuo ir sveikiname Kauna.